Page 1 Neoficialus vertimas iš angl kalbos PASAULIO BANKO TYRIMAS LIETUVA: EKONOMIN S POLITIKOS MEMORANDUMAS siliejimas Europ : Uimtumo ir produktyvumo augimo skatinimo gair s I tomas: Pagrindin ataskaita 2002 m. spalio 7 d. 25757 Page 2 SANTRUMPOS ABP Apskaiiuotoji bendroji pusiaus vyra ADRP Aktyviosios darbo rinkos programos BVP Bendrasis vidaus produktas DK Daugianacionalin korporacija OECD Ekonominio bendradarbiavimo ir pl tros organizacija EKAN Ekonomin s kain apsaugos normos ES Europos S junga FPK Federalin prekybos ko misija GGP Geroji gamybos praktika ISPA Strukt rinis pasirengimo narystei politikos dokumentas KPI Kompensacinio ploto išmoka L MRRA Lietuvos em s kio ir maisto rinkos reguliavimo agent ra MGL Minimalus pragyvenimo lygis MRSK Minimali ribin supi rkimo kaina NACE Nomenclature Generale des Activites Économiques dans la Communauté Européen N BT Nam ki biudeto tyrimas NVS Nepriklausom Valstybi Sandrauga PPO Pasaulio prekybos organizacija P P Privataus em s kio pl tra RTV Radijas ir televizija SITC Standartin tarptautin prekybos klasifikacija (Standard International Trade Classification) „Sodra“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba SVV Smulkaus ir vidutinio verslo mon s TIR Tarptautinis tranzito dokumentas (Transit International Routier) TUI Tiesiogin s usienio investicijos UIKT Usienio investicij konsultacin taryba (angl. FIAS) VA VT Verslo aplinkos ir moni veiklos tyrimas VBK Vilniaus bald kombinatas VREV Vidurio ir Ryt Europos valstyb s VRP Valstyb s remi amos pajamos VV „Vilniaus Vingis“ PGF em s kio paskol garantij fondas Viceprezidentas: Johannes Linn (ECAVP) Šalies direktorius: Roger Grawe (ECC09) Sektoriaus direktorius Cheryl Gray (ECSPE) Sektoriaus vadovas: Kyle Peters (ECSPE) Daniela Gressani (ECSPE) Projekto vadovas: Ana Revenga (ECSPE) Page 3 ii TURINYS SANTRUMPOS.............................................................................................................. I PAD KA ...................................................................................................................... VIII SANTRAUKA...............................................................................................................IX INTEGRACIJOS ES KE LIAMI I ŠŠ KIAI ........................................................................... IX MAKROEKONOMIN STRUKT RA: LAIM JIMAI IR IŠŠ KIAI ..................... X TARPTAUTIN S PREKYBOS IR TIESIOGINI USIENIO INVESTICIJ VAIDMUO................................................................................................................ XIII EM S KIS IR KAIMO EKONOMIKA ............................................................. XVI STRUKT RINI REFORM DARBOTVARK .................................................. XX Darbo rinkos reforma: lankstumo padidinimas......................................................xx Teisin s baz s reforma: vers lo aplinkos gerinimas.............................................xxiv Socialin s apsaugos reforma: veiksmingumo ir rentabilumo didinimas ............xxvii 1. MAKROEKONOMIKOS TENDENCIJOS IR PROBLEMOS........................1 A. S VARBIAUSIEJI MAKROEK ONOMIKOS POKY IAI ....................................................2 Gamyba ....................................................................................................................2 Paklausa...................................................................................................................5 Valstyb s finansai .....................................................................................................9 Fiskalinis Lietuvos patvarumas..............................................................................10 Santaup os ir investicij finansavimas ....................................................................10 Mok jim balansas .................................................................................................12 B. K ONKURENCINGUMO IR IŠ ORINIO PAEIDIAMUMO TENDENCIJOS ........................1 C. P AGRINDINIAI DARBO RINKOS PADARINIAI ............................................................7 Nedarbas ir dalinis uimtumas .................................................................................7 Uimtumas paga l sektorius......................................................................................8 Darbo viet apyvarta .............................................................................................11 D. S KURDAS IR KITI SOCIALINIAI RODIKLIAI ............................................................12 Nam ki vartojimo išlaidos ir pajamos ..............................................................12 Skurdo apvalga .....................................................................................................13 Nematerialinis skurdo aspektas ir kiti socialiniai rodikliai...................................15 E. VILGSNIS PRIEK : VIDUTIN S TRUKM S IR ILGALAIK STRATEGIJ A ..................17 Ilgalaikiai augimo šaltiniai: istorijos pamokos .....................................................17 Vidutin s trukm s strategija, rengiantis konvergencijai ........................................19 2. TARPTAUTIN PREKYBA IR TIESIOGIN S U SIE NIO INVESTICIJOS 24 A. L YGINAMOJO PRANAŠUMO PASISKIRSTYMAS ......................................................24 Geografinis prekybos perorientavimas..................................................................24 Padid j s perdirbimo lygis ir specializacijos pokyiai ..........................................25 Gamybos veiksni kitimas prekybos srityje ............................................................27 Dalyvavimas auganiose rinkose ...........................................................................31 Gamybos ištekli rink aktyvumas .........................................................................33 B. T IESIOGINI USIENIO INVESTICIJ VAIDMUO .....................................................36 Page 4 iii C. E KSPORT IR PRODUKTYVUM LEMIANTYS VEIKSN IAI . R EMIANTIS MIKROEKONOMIKOS DUOMENIMIS ...............................................................................38 Ar eksportuotojai yra kitokie?................................................................................38 Eksportuoti ar neeksportuoti?................................................................................40 Ar eksportas turi takos produktyvumo augimui? ..................................................40 Ar mon s su usienio kapitalu yra kitokios? .........................................................41 D. S ANTRAUKA IR IŠVADOS .....................................................................................42 3. EM S KIS IR KAIMO SEKTORIUS..........................................................44 A. EM S KIO VEIKLA IR PRODUKTYVUMAS ..........................................................45 Sektoriaus veikla ....................................................................................................45 Produktyvumo ir gamybos veiksni panaudojimo tendencijos ..............................47 B. K AIMO SKURDO APVALGA .................................................................................56 C. E FEKTYVESNIO EM S K IO LINK .......................................................................58 Paskat reimas ......................................................................................................58 Pagrindin s em s kio šakos ................................................................................60 D. K ELIAS PRIEŠAKY ................................................................................................65 Pasirengimas stoji mui ES ....................................................................................65 Stojimo išbandymas................................................................................................66 em s kio sektoriaus dinamiškumo skatinimas ....................................................69 4. DARBO RINKOS REFORMA: LANKSTUMO DIDINIMAS.......................74 A. M AKROEKONOMINIS MATMUO : PLATUS RESTRUKT RIZA VIMAS IR NEPAKANKAMAS DARBO J GOS IŠTEKLI PANAUD OJIMAS ...........................................74 Darbo viet kaitos modeliai ...................................................................................75 Darbo viet k rimo rodikliai .................................................................................78 Darbo viet kaita ir nedarbas ................................................................................78 B. D IRBAN I ASMEN DIME NSIJA : ILGOS DARBO PAIEŠKOS ...................................79 Darbo j gos srautai ................................................................................................79 Kvalifikacijos spragos............................................................................................81 Darbo viet apsauga ..............................................................................................82 Pajam nelygyb ....................................................................................................84 C. D ARBDAVIO PERSPEKTYVA : DARBUOTOJ SKAI IAUS IR DARBO UMOKES IO KOREGAVIMO SUVARYMA I ........................................................................................85 Darbuotoj skaiiaus koregavimo suvarymai ......................................................85 Darbo umokesio koregavimo suvarymai ...........................................................86 Ar suvarymai privalomi? ......................................................................................87 D. S ANTRAUKA IR VEIKLOS REKOMENDACIJOS ........................................................88 5. KONTROL S IR PRIE I ROS REFORMA: VERSLO APLINKOS GERINIMAS ................................................................................................................91 A. P ALANKIOS VERSLO APLINKOS ELEMENTAI .........................................................92 B. P RIVATAUS SEKTORIAUS PL TROS KLI TYS : MONI LYGMENS POI RIS ...........93 Rinkos pl tra, eksporto nauda ir tiesiogin s usienio investicijos .........................93 Verslo aplinka: valstybinio ir privataus sektoriaus s veika ..................................96 moni registravimo tvarka ....................................................................................99 Finansavimo prieinamumas...................................................................................99 Darbo rinka..........................................................................................................100 Page 5 iv C. R EGULIAVIMAS IR STOJI MAS EUROPOS S JUNG .............................................100 Laisvas preki jud jimas ......................................................................................101 Transporto politika...............................................................................................103 em s kis ............................................................................................................105 Aplinkos apsauga.................................................................................................106 Energetika ............................................................................................................108 D. S ANTRAUKA IR VEIKLOS REKOMENDACIJOS ......................................................109 6. SOCIALIN S POLITIKOS REFORMA: PRODUKTYVUMO IR EFEKTYVUMO DIDINIMAS..................................................................................112 A. S OCIALIN S APSAUGOS SISTEMOS APVALGA ...................................................112 B. V ALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO PROGRAMOS ..........................................113 Senatv s pensijos ..................................................................................................115 Bedarbio pašalpa.................................................................................................118 C. S OCIALIN S PARAMOS PR OGRAMOS ..................................................................122 Pinigin s išmokos .................................................................................................123 D. N UOPELNAIS GRINDIAMO S IŠMOKOS – VALSTYBIN S PENSIJOS .......................129 E. S ANTRAUKA IR VEIKLOS REKOMENDACIJOS ......................................................130 L ITERAT RA .............................................................................................................133 Page 6 v Lenteli s rašas 1 lentel Pagrindinai ekonominiai rodikliai .................................................................................x 2 lentel B VP, uimtumo, produktyvumo ir darbo umokesio dinamika (1995=100) .......................xi 3 lentel Skurdas Lietuvoje, 2000 (%) .....................................................................................xii 4 lentel Lyginamieji em s kio produktyvumo rodikliai 2000 metais. ......................................xviii 5 lentel Sukuriam ir naikinam darbo viet skaiius 1996 - 2000 metais (proc. nuo bendro dirbani asmen skaiiaus) ..................................................................................................xxi 6 lentel . Pagrindiniai veiklos ir pl tros apribojimai .................................................................xxv 1.1 lentel Pagrindiniai ekonomikos rodikliai ........................................................................1 1.2 lentel Materialin s investicijos pagal finansavimo šaltinius (%) ........................................11 1.3 lentel Lietuvos centrinio banko balansin ataskaita .........................................................14 1.4 lentel BVP, uimtumo, produktyvumo ir darbo umokesi dinamika ..................................7 1.5 lentel Darbo pasi la 1995 -2000 metais ..........................................................................8 1.6 lentel Vidutin s disponuojamos pajamos ir vartojimo išlaidos 1996 -2001 metais .................12 1.7 lentel Skurdas Lietuvoje 2000 metais, proc. ..................................................................13 1.8 lentel Skurdas mieste ir kaime 2000 metais ...................................................................14 1.9 lentel Gyventoj skaiius ir skurdo rizika pagal nam kio galvos lyt 2000 metais, proc. ......14 1.10 lentel Skurdo rizika pagal nam kio galvos išsilavinim 2000 metais ...............................15 1.11 lentel Skurdas pagal uimtum 2000 metais ..................................................................15 1.12 lentel Kai kurie socialiniai rodikliai .............................................................................16 1.13 lentel Numatomi bendrojo gamybos veiksni augimo tempai Baltijos šalyse .......................19 2.l lentel Geografinis prekybos pasiskirstymas: Lietuva ir kitos VREV ...................................25 2.2 lentel Lietuvos prekybos su ES preki pasiskirstymas pagal gamybos veiksni r š 1992 -1999 metais ...................................................................................................................28 2.3 lentel Lietuvos ir kit šali eksportas ES „saul tekio“ rinkose ..........................................33 2.4 lentel Lietuvos aktyvumas ES gamybos ir rinkotyros tinkluose, 1993m., 1997-1999m. ..........35 2 .5 lentel Skirtumai tarp eksportuojani ir neeksportuojani moni ...................................... 39 2.6 lentel Našumo vidurkis pramon s šakose .....................................................................39 3.1 lentel Lyginamieji produktyvumo rodikliai, 2000 m. ......................................................51 3.2 lentel . Pasiturini j ir skurstani j nam ki investicini išlaid pasiskirstymas kaime .....54 3.3 lentel Skurdo rizika pagal pri jim prie em s 2000 metais ..............................................57 3.4 lentel Išlaidos em s kio gamybos ištekliams sigyti 2000 metais ....................................57 3.5 lentel Nominalus (NAL) ir realus (RAL) apsaugos lygis, proc. .........................................59 3.6 lentel aliavinio pieno gamyba, mln. ton ....................................................................62 3.7 lentel Gr d gamyba, t kst. ton ................................................................................63 3.8 lentel Cukraus kainos ...............................................................................................64 3.9 lentel . Neelastinga paklausa: vartotoj reali j pajam pasikeitimas ..................................67 4.1 lentel Darbo viet k rimas ir darbo viet naikinimas 1996 -2000 metais .............................74 4.2 lentel Darbo viet kaita vairiose pramon s šakose .........................................................77 4.3 lentel Galimyb s pereiti iš vienos uimtumo b kl s kit ................................................80 4.4 lentel Naujai pasamdyti darb uotojai pagal ankstesn pad t darbo rinkoje (%), 2001 m. ........80 4.5 lentel Nedarbas pagal išsilavinimo lyg ir profesijas, 2000 m. ...........................................81 4.6 lentel Minimalaus darbo umokesio raida 1994 -2000 m .................................................86 5.1 lentel Firm augim stabdantys veiksniai (bal vidurkis) .................................................94 5.2 le ntel Naujas rinkas bandanios pasiekti mon s ............................................................94 Page 7 vi 5.3 lentel Pagrindiniai veiksniai, trukdantys mon ms didinti pardavimo apimt ES (bal vidurkis) ....................................................................................................................95 5.4 lentel Iš usienio partneri gauta parama ( moni , nurodiusi kiekvien paramos r š , %) ....96 5.5 lentel Pagrindiniai veiklos ir pl tros trukdiai ................................................................97 5.6 lentel Pagrindiniai naujos mon s steigimo sunkumai ...................................................100 6.1 lentel Lietuvos socialin s apsaugos sistemos strukt ra ..................................................113 6.2 lentel Socialinio draudimo program finansavimas 2002 metais .....................................115 6.3 lentel Senatv s pensij programos taka skurdui ..........................................................116 6.4 lentel Bedarbi r mimo programos rodikliai ...............................................................119 6.5 lentel Išlaidos socialin s paramos programai (BVP %) ..................................................123 6.6 lentel Pajam tikrinimu grindiam socialin s paramos program poveikis skurdui ............126 Paveiksl li s rašas 1 pav. Lietuvos eksporto specializacijos rodikliai ..................................................................xiv 2 pav. Nominal s ir faktiniai kain palaikymo tarifai 2000 metais, proc. ...................................xvii 3 pav. Kiek problem j s verslui suk elia šie veiksniai? .......................................................xxvi 4 pav. Kategorin s pašalpos n ra palankios skurstantiems gyventojams ................................xxviii 1.1 pav. Realusis BVP augimas ir gamybos veiksniai ...................................................................2 1.2 pav. Bendroji prid tin s vert s strukt ra pagal ekonomin s veiklos r šis ....................................3 1.3 pav. Uimtumo lygis pagal sektorius ...................................................................................4 1.4 pav. Produktyvumas pagal sektorius ....................................................................................4 1.5 pav. BVP sud tis pagal išlaidas ..........................................................................................6 1.6 pav. Importo ir eksporto apimtis .........................................................................................6 1.7 pav. Eksporto strukt ra pagal šal (ar s jung ) .......................................................................7 1.8 pav. Importo strukt ra pagal šalis (ar s jungas) ......................................................................8 1.9 pav. Infliacija ir BVP augimas Lietuvoje ir Estijoje ................................................................8 1.10 pav. Bendrasis fiskalinis balansas ................................................................................9 1.11 pav. Bendrosios nacionalin s santaupos, BVP proc. ......................................................11 1.12 pav. Einamosios s skaitos deficitas ir sud tin s dalys ...................................................12 1.13 pav. Prekybos dekompozicija ...................................................................................13 1.14 pav. Finansin s skaita ...........................................................................................13 1.15 pav. Reali j lito kurs indeks raida (1993 birelis = 100) .............................................2 1.16 pav. Lietuvos eksporto rinkos dalys pagrindini prekybos partneri importo rinkose (%) ........4 1.17 pav. Eksporto ir importo kain indeksai ir prekybos s lyg (PS) indeksai (1996 = 100 proc.) .5 1.18 pav. Einamoji s skaita, TUI ir bendroji usienio skola ....................................................6 1.19a pav. Uimtumo strukt ra 1993 metais. .........................................................................9 1.19b pav. Uimtumo strukt ra 2001 metais. .......................................................................10 2.1 pav. Lietuvos eksporto specializacijos indeksai ....................................................................26 2.2 pav. Tiesiogin s usienio investicijos vienam gyventojui 1993 -2000 metais ..............................37 3.1 pav. Vidutinis gyvuli produktyvumas ...............................................................................48 3.2 pav. Vidutinis em s kio augal derlingumas ....................................................................49 3.3 pav. em s ir darbo produktyvumas em s kio sektoriuje ...................................................50 3.4 pav. Traktori skaiius ....................................................................................................52 3.5 pav. Usienio investicijos em s kyje lyginant su bendromis usienio investicijomis .................53 3.6 pav. Kaimo nam ki investicijos ....................................................................................54 Page 8 vii 3.7 pav. Reali j gamintoj kain pokytis 1996 -2000 metais................................................................. 58 3.8 pav. Pieno gamintoj kainos ............................................................................................61 3.9 pav. Gr d suvartojimas šalyje .........................................................................................63 4.1 pav. Darbo viet k rimas pagal mon s dyd 2001 metais ......................................................76 5.1 pav. Kiek šie dalykai problemiški j s verslui? ....................................................................98 6.1 pav. Išlaidos socialinio draudimo programoms ..................................................................113 6.2 pav. Bedarbio pašalpa: Lietuva, palyginti su kitomis pereinamosios ekonomikos šalimis ...........120 6.3 pav. Iškreipta paskata dirbti esant si lomai naujai pašalpos strukt rai ....................................121 6.4 pav. Kategorin s išmokos nepadeda skurstantiems gyventojams ...........................................127 Langeli s rašas 2.1 langelis. Kilimas vert s grandine aprangos pramon je ....................................................30 2.2 langelis „ Vilniaus bald kombinatas“ .............................................................................32 2.3 langelis AB „Vilniaus vingis“ ...................................................................................35 5.1 langelis Per didelis reguliavimas ir statym nenusp jamumas .............................................98 5.2 langelis Dalyvavimo vidaus rinkoje poveikis AB „Achema“ .............................................102 5.3 langelis Suderinimo su ES kokyb s standartais poveikis farmacijos pramonei ......................103 5.4 langelis Naryst s ES poveikis tarptautiniams ve jams automobiliais .................................104 5.5 langelis Suderinimo su kokyb s normomis pieno gamybos sektoriuje poveikis .....................105 5.6 langelis Suderinimo su veterinarinijos standartais poveikis ...............................................106 5.7 langelis Suderinimas su ES emisij normomis ................................................................106 5.8 langelis Suderinimas su laki j organini jungini emisij normomis .................................107 5.9 langelis ES saugi atsarg norm gyvendinimas ............................................................108 6.1 langelis Patikslintas pensij reformos pasi lymas: savanoriškai finansuojama pakopa ........117 6.2 langelis Minimalus pragyvenimo lygis (MGL) ir valstyb s remiamos pajamos (VRP) ............125 Page 9 viii PAD KA Ši ataskait pareng Anos Revenga vadovaujama grup , kurios nariai yra Richard Burcroff, Anne del Castillo, Severin Kodderitzsch, Brian Kopp, Célestin Monga, Francis Ng, Lodovico Pizzati, Davide R odogno, Jan Rutkowski, Beata Smarzynska, Diane Steele, Giedr Tarb nien , Henrik Tietje, Vilija Kostelnickien , Ram nas Vilpišauskas, ir Xiaoqing Yu. Rengiant ši ataskait , labai daug vertingos pagalbos suteik Duilio Pighi. Grup s nari darb peri r jo Pedro Alba ir Christine Jones, taip pat Bernard Funck, Célestin Monga, Mantas Nocius, Seppo Ensio Tiihonen, Laura Tuck ir Jos Verbeek, kuri konstruktyvi pagalba buvo labai naudinga. Sektori vadovai Kyle Peters ir Daniela Gressani nurod darbo kryptis v airiuose ataskaitos rengimo etapuose. Darbui vadovavo Michael Carter, Šalies direktorius Lietuvai, ir Roger Grawe. Taip pat esame d kingi ilgalaik s misijos Vilniuje darbuotojams u ne kainojam pagalb organizuojant misijas ir susitikimus. Grup taip pat nor t pad koti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir ypa Europos Komiteto, Statistikos departamento, Prezident ros, Ministro Pirmininko administracijos, Socialin s apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos banko, em s kio ministerijos, kio ministerijos, Finans ministerijos pareig nams u puik bendradarbiavim ir raštiškus komentarus d l ataskaitos projekto. Grup taip pat d koja dideliam b riui akademik , NVO nari , verslo bei verslo asociacij atstov , Seimo nari , ir kitiems tarptautini paramos orga nizacij atstovams, susitikusiems su ataskait rengusios grup s nariais, u j produktyvias diskusijas ir ind l . Page 10 ix SANTRAUKA INTEGRACIJOS ES KE LIAMI I ŠŠ KIAI Š dešimtmet prioritetinis Lietuvos politikos, ekonomikos ir socialinis tikslas yra integracija Europos S jung . U šio tikslo slypi ne tik noras aktyviai dalyvauti kuriant viening Europ , bet ir pasiekti, kad Lietuvos gyventoj pragyvenimo lygis b t toks, kaip turtingesni j kaimyn Vakar Europoje. Lietuvos integracijos ES s km per ateinanius du dešimtmeius daugiausia bus vertinama pagal Lietuvos sugeb jim laikui b gant pasiekti pajam lyg , atitinkant Europos pajam lyg , ir kad integracijos naud pajust visi gyventoj sluoksniai. 1. Lietuvos integracija ES dar nereiškia savaimin s pajam konvergencijos ir moni tobul jimo, taiau tai iš ties yra galimyb tokia konvergencijai vykti. Kaip parod keli ES iki 1990 m. stojusi šali – Portugalijos, Ispanijos ir ypa Airijos – patirtis, oficiali ekonomikos integracija ES gali b ti paskata greitai ir tvariai ekonomikos pl trai, kurios rezultatas b t did jantis pajam lygis. Taiau visose min tose trijose šalyse didiausi svarb tur jo pasirinktos nacionalin s politikos kryptys, kuri buvo laikomasi vis pasirengimo narystei laiko tarp ir iš karto po stojimo ES. Li dnesn Graikijos patirtis taip pat gali patvirtinti š fakt . 2. Pagrindinis su integracijos procesu susij s išš kis Lietuvos politikams yra sukurti politin strukt r , utikrinani s kming integracij , skatinani konkurencingum bei didesn produktyvum ir kartu – darbo viet k rim ir uimtumo augim . Politikai – tai dvigubas išš kis. Viena vertus, politikos gair s turi skatinti ekonomikos modernizavim bei restrukt rizavim , ir ne tik moni lygmeniu, bet ir per rink reguliuojanias institucijas bei valstyb s valdym . Kartu politikos gair s turi utikrinti, kad integracijos naud pajus visi skirtingi visuomen s sluoksniai. Tai reiškia, kad prireikus potenciali neigiama integracijos taka kai kuriems maiau konkuren cingiems sektoriams ir tam tikroms labiau paeidiamoms grup ms bus sušvelninta. Sunku suderinti šiuos du išš kius, tam reikia engti tvirt ingsn gyvendinant pagrindines strukt rines reformas (em s kyje, darbo rinkoje, taip pat reikia pagerinti versl o aplink ) ir kartu stiprinant socialin s apsaugos sistem . 3. Pradioje svarbu oficial stojim ES – tam reikia patenkinti teisinius, norminius ir institucinius reikalavimus – atskirti nuo ekonomin s integracijos – tai daug ilgesnis procesas. Integracijos procesas jau prasid jo nukreipus Lietuvos k ir prekybos srautus ES. Be to, atsivelgiant tai, kad ES jau yra Lietuvos pagrindinis prekybos partneris, integracijos procesas, be abejon s, tur t vykti atskirai nuo oficialaus stojimo ES. Šiam tyrime daugiausia ir nagrin jamas šis ekonomin s integracijos procesas, o ne pats oficialus stojimas ES. Page 11 x MAKROEKONOMIN STRUKT RA: LAIM JIMAI IR IŠŠ KIAI Lietuva suk r stabil makroekonomin pagrind ir taip pasireng integruotis ES. Per paskutin dešimtmet Lietuva pasiek makroekonomikos stabilumo ir teigiamo BVP augimo, tad integracijos ES link engiama su gera biudeto valdymo patirtimi. Vis d lto, integracijos procesas sukels nauj fiskalin spaudim , kuris, jei nebus tinkamai kontroliuojamas, gali sukurti ilgalaik susilpn jim . Pagrindiniai makroekonominiai išš kiai yra šie: a) kaip palaikyti spart BVP augim , b) kaip utikrinti, kad šis augimas sukurt nauj darbo viet . Ar šie aspektai bus s kmingai gyvendinti, lems šalies geb jimai diegti reikiamas strukt rines reformas. 4. Apskritai Lietuvos makroekonomin veikla nuo pereinamojo laikotarpio pradios buvo labai s kminga. Išskyrus Rusijos kriz s sukelt laikin nuosmuk 1999 m., BVP augimas buvo teigiamas, vidutiniškai 4-5 % per metus. Be didelio augimo, reikt pamin ti ir tai, kad šalies biudeto deficitas buvo nedidelis, infliacija maa, o valiuta stabili (1.1 lentel ). Augim labiausiai l m paslaug ir gamybos sektori pl tra, o gamybos augim l m didel darbui imli preki eksporto pl tra. Augim paslaug ir gamybos sektoriuose labiausiai nul m smulkaus ir vidutinio verslo pl tra, kuri 1998 m. sudar 60 % bendros prid tin s vert s ir beveik 80 % ne finans sektoriaus bendros prid tin s vert s. 1 lentel . Pagrindiniai ekonomikos rodikliai 1997 1998 1999 2000 2001 Nominalusis BVP (mln. Lt) 38340 42990 42655 45148 47968 Realusis BVP augimas 1995 m. kainomis 7,3 5,1 -3,9 3,8 5,9 Infliacijos lygis (plataus vartojimo preki kain indek so %) 8,9 5,1 0,8 1,0 1,3 Fiskalinis konsoliduoto centrinio šalies biudeto balansas (BVP %) -1,8 -5,9 -8,5 -2,8 -1,9 Nedarbo lygis (darbo j gos tyrimo duomenys) 14,1 13,3 14,1 15,4 17,0 Einamosios s skaitos deficitas (BVP %) -10,2 -12.1 -11,2 -6,0 -4,8 Tiesiogin s usienio investicijos (mln. Lt) 1418 3702 1946 1516 1783 Usienio skola (BVP %) 34,0 34,8 42,5 43,0 43,9 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, TVF darbuotoj ataskaitos 5. Eksportas buvo ir yra pagrindinis veiksnys, lemiantis gerus Lietuvos ekonomikos rodiklius. Bendrojo eksporto augimas per 1996-2001 m., išreikštas doleriais, buvo 8,2 %. Nors Rusijos kriz s metu Lietuvos eksporto apimtys trumpam suma jo, nuo 1999 m. Lietuvos eksportas smarkiai atsigavo ir per metus padid davo beveik 2 0 %. Vis d lto per š laikotarp importo augimo tempai buvo spartesni nei eksporto, o tai didino prekybos deficit . Einamosios s skaitos deficitas, atspindintis u viso to slypint prekybos disbalans , išliko pastoviai didelis ir iki 2000 m siek per 10 % BVP. Per pastaruosius dvejus metus did jantis eksportas j sumaino iki 9 ir maiau % BVP. Laikas parodys, ar tai trumpalaikis ar ilgalaikis pager jimas. 6. Nors Lietuva s kmingai pasiek bendro makroekonomikos stabilumo ir sumaino neigiam išor s veiksni poveik , reforma ir per jimas iš planin s ekonomikos ne visiems sektoriams buvo naudingi. Usl pt disbalans ir strukt rines problemas aiškiausiai rodo emas em s kio produktyvumo lygis ir l tas em s kio augimo tempas (em s kyje vis dar uimta 18 % visos darbo j gos (ir 28 %, skaitant em s kio produkcijos perdirbam j pramon )). Dar du veiksniai, liudijantys slypinias strukt rines problemas, – augantis nedarbo lygis ir didelis (bei nuolatinis) skurdas kaimo vietov se . Page 12 xi ľ Makroekonomikos stabilumas ir BVP augimas nepad jo sukurti nauj darbo viet . Lietuva susiduria su vis did janio nedarbo problema, kuri aktualiausia emesn s kvalifikacijos darbininkams. 7. Lietuvos darbo rinkai b dingas labai emas darbo ištekli išnaudojimo lygis . Nepaisant smarka us Lietuvos ekonominio augimo, kuris t siasi nuo praeito t kstantmeio paskutiniojo dešimtmeio vidurio, nedarbo lygis nepakito. 2001 m. pabaigoje bedarbiai sudar 17 % darbo j gos. Uimtumo lygis, be abejo, bendresnis darbo rinkos s lyg vertinimo kriterijus, taip pat smuko: per 1995-2000 m. – 4 procentiniais punktais. Lietuvoje uimti tik 58 % darbingo amiaus gyventoj , tuo tarpu OECD šalyse – 66 %. Tai reiškia, kad didel dalis darbingo amiaus Lietuvos gyventoj , kurie gal t b ti darbinti, nedirba. Tai yra ymus ekonominis praradimas, d l kurio BVP yra emesnis nei potencialiai gal t b ti. 2 lentel . BVP, uimtumo, produktyvumo ir darbo umokesio dinamika (1995 = 100) 1996 1997 1998 1999 2000 2001 Vidutinis metinis augimo tempas (1996- 2001 m.) % BVP 105 112 118 113 118 125 3,5 Uimtumas 101 102 101 100 96 92 -1,8 Produktyvumas 104 111 117 113 122 136 6,3 Realusis darbo umokestis 103 119 136 143 144 145 7,1 Pastaba: realiojo darbo umokesio augimas remiantis bendrosiomis pajamomis. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2001. 8. Viena iš galim prieasi , lemiani š ,,neturini darbo“ skaiiaus augim , yra smarkiai did jantis realusis darbo umokestis did jimas, kuris augo greiiau, nei produktyvumas, o tai padidino darbo išlaidas (2 lentel ). Kitas bedarbi skaiiaus augim skatinantis veiksnys yra Lietuvos darbo rinkos reguliavimo institucij veiklos pob dis, kurios teikia pirmenyb produktyvumo ir darbo umokesio, o ne uimtumo augimui, ir kurios ypa kovoja prieš nekvalifikuot darbo viet k rim . Palyginti aukštas minimalusis darbo umokestis varo emutin s darbo umokesio ribos nustatym , o tai gerokai sumaina galimybes sidarbinti nek valifikuotiems darbininkams. 9. Nepaisant nekintanio bendro nedarbo lygio, moni pateikiami darbuotoj kaitos duomenys leidia manyti, kad Lietuvos darbo rinka iš tikr j yra pakankamai dinamiška, jai b dingi dideli darbo viet srautai. Darbo vietos kuriamos daug greiiau nei tokiose kaimynin se šalyse kaip Slovakija ar Lenkija, taiau jos ir naikinamos daug greiiau. Tai, kad darbo viet panaikinama daugiau nei sukuriama, l m bendro uimtumo lygio suma jim . Remiantis gautais duomenimis, maos ir vidutin s mon s suk r daug nauj darbo viet , ypa paslaug , prekybos ir kai kuriuose didinaniuose eksporto apimtis sektoriuose. Taiau tai nekompensavo darbo viet , panaikint d l daugelio srii restrukt rizavimo, ir stagnaciško didesni moni elgesio, prar adimo. ľ Kaimo vietov se skurdas ir toliau labai paplit s. Skurdas kaime daug didesnis, gilesnis ir skaudesnis nei mieste. Nepaisant teigiamo BVP augimo, skurdas nedaug tesuma jo nuo 1996 m. Page 13 xii 10. Remiantis UNDP (Jungtini Taut pl tros programos) metinio pranešimo apie mogaus socialin raid duomenimis, skurdas Lietuvoje santykiškai nekito nuo 1996 m. (skurde gyvena 16-18 % vis gyventoj , kai santykine skurdo riba lygi 50 % atitinkam met vartojimo išlaid vidurkio, Lt ekvivaleniam vartotojui. M s pai skaiiavimais, vertinant pagal t pai skurdo rib , 2000 m. skurdas Lietuvoje svyravo nuo 10 iki 25 % bendro gyventoj skaiiaus (3 lentel ). Tai labai didelis intervalas, liudijantis, kad daug moni iš tikr j gyvena ties skurdo riba. Nedideli skurdo ribos lygio pakitimai gali tur ti didel s takos skurdo vertinimui. 1 3 lentel . Skurdas Lietuvoje, 2000 m. (%) Skurdo lygis (%) a Skurdo riba (lygis) Bendras Mieste Kaime Tenka maiau nei 2,15 JAV dol. PGP išlaid vienam asmeniui per dien (119 lit per m nes ) 3,3 1,5 7,1 Tenka maiau nei 4,30 JAV dol. PGP išlaid vienam asmeniui per dien (237 litai per m nes ) 25,5 18,5 40,1 Tenka maiau nei 50 % vartojimo išlaid vidurkio vienam vartotojo ekvivalentui (223 lit per m nes ) 10,0 6,1 18,3 Tenka maiau nei MGL (187 lit per m nes ) 8,2 4,1 17,1 Pastaba: a % vis gyventoj . Skurdo rib nustatymas detaliai apib dinamas 1 skyriuje. Šaltinis: Lietuvos nam ki biudeto tyrimas, 2000. Personalo skaiiavimai. r. 9 skyri (Steele), II tomas. 11. Nepriklausomai nuo to, kokia skurdo riba taikoma, skurdas daug labiau paplit s kaimo nei miesto vietov se. Be to, kaimo vietov se skurdas visada gilesnis ir skaudesnis. Nors kaimo vietov se gyvena maiau nei tredalis vis gyventoj , taiau kaimo vietov se gyvena 70 % vis skurstani j . Kaip ir kitose pereinamojo laikotarpio šalyse, skurdo padarinius labiau jauia jaunimas (ypa vaikai) nei pagyven mon s. Taip pat Lietuvoje ryški skurdo priklausomyb nuo lyties – nam kiuose, kuri galva yra moteris, skurdas didesnis nei ten, kur vadovauja vyrai. Nam kiams, kuri galva neturi bendrojo vidurinio išsilavinimo, kyla didesn rizika atsidurti skurde, ypa jei tokie kiai yra kaimo vietov se. Bedarbiams kyla didesnis skurdo pavojus nei dirbantiems , bet tarp dirbani moni yra daugiau skurstani . 12. Kaimo ir miesto gerov smarkiai skiriasi ir kitose srityse. Ypa skiriasi asmenin s išlaidos švietimui ir sveikatai – kaimo vietov se jos daug maesn s nei mieste, o šiuos skirtu mus danai atspindi ir aptarnavimo kokyb . Kaimo vietov se sveikatos rodikliai prastesni, mokslo laim jimai emesni, maau prieinamos kitos viešosios paslaugos, tokios kaip viešasis transportas. Apskritai duomenys liudija apie vis ryšk jani dualistin ekonomik , kai miesto vietov se kis modern ja ir did ja pajamos, o kaimui kyla atsilikimo pavojus. ľ Tikimasi, kad produktyvumas paskatins augim ateityje. Tarptautin patirtis rodo, kad produktyvumo augimas turi didiausi potencial paskatinti ilgalaik Li etuvos ekonomikos augim . Darbo j gos intensyvesnio panaudojimo didinimas gali b ti dar viena varomoji j ga. Kartu pa mus, šie du veiksniai reikalauja paspartinti strukt rines reformas. 1 D l daugelio prieasi esame link remtis tiek absoliuia, tiek santykine skurdo vertinimo riba. Absoliuti riba, nustatyta remiantis JAV doleriais PGP vienam gyventojui, leidia lyginti skurdo lygius vairiose šalyse. Santykin s ribos labiau tinka analizuoti vienos šalies skurstani j situacij ir lyginti j su kit šali situacija. Remdamiesi kitais Pasaulio banko tyrimais, mes nustatome dvi absoliuias ribas (2,15 JAV dol. PGP vienam gyventojui ir 4,3 JAV dol. PGP vienam gyventojui) ir vien santykin rib (50 % vartojimo išlaid vidurkio). Page 14 xiii 13. Bendrojo gamybos veiksni našumo (BGVN) prognoz s rodo, kad Lietuvoje yra didelis greito augimo potencialas, bet tikriausiai praeis nemaai laiko, kol Lietuvos pajam lygis susilygins su ES pajam lygiais. Atsivelgiant Lietuvos demografin strukt r ir aukšt išsilavinimo lyg , pagrindinis ilgalaikis konvergencijos variklis tur t b ti bendrojo gamybos veiksni našumo augimas. Šiuo atvilgiu Lietuvos situacija panaši Vakar Europoje vyravusi situacij 1950 - 1975 m. arba Ispanijos ir Portugalijos situacij po stojimo Europos Bendrij 1986 m. Taiau siliejimo Vakar Europos šalis sparta taip pat gali akivaizdiai priklausyti nuo kapitalo ir gamybos apimties santykio pokyio bei nuo uimtumo lygio. Akcinio kapitalo apimties ir kokyb s augimas, kaip ir pastangos suintensyvinti darbo j gos dalyvavim ir padidinti uimtumo lyg , labai paspartint ekonomikos augim . Šiuo atvilgiu svarbiausias veiksnys yra investavimo tiek mogiškuosius išteklius, tiek fizin kapital t stinumas. 14. Tokios išvados turi svarbi politini pasekmi vidutin s trukm s laikotarpiui, nes Lietuvos valdios institucijos tur s greiiau baigti likusias strukt rines reformas ir sukurti produktyvumo augimui palanki teisin bei verslo aplink . Jos taip pat tur s utikrinti reikiamas investicij apimtis, skatinti vidaus ir usienio santaupas, iš kuri b t galima finansuoti reikiamas investicijas, ir gyvendinti uimtum didinanias darbo rinkos reformas. 15. Apskritai Lietuvoje visuotinai sutariama, kad vidutin s trukm s laikotarpiui pagrindiniai veiksniai, utikrinsiantys ekonomin s politikos strategij , palanki produktyvumui, tur t b ti: · stabilios pinig politikos t simas, atlikus rentabilumo analiz , kartu rengiantis tvarkingai pereiti nuo jos prie Ekonomin s ir pinig s jungos (EPS) ir prisijungti prie jos tinkamu momentu; · fiskalinio konsolidavimo ska tinimas siekiant paremti išorin gyvybingum prieš ir po stojimo ES; · valstyb s išlaid panaudojimo efektyvumo didinimas – be vis kit priemoni , taip pat ir gyvendinant socialin s apsaugos reform ; · likusi strukt rini reform gyvendinimo spartinima s, siekiant padidinti produktyvum ir pagerinti verslo aplink . Tai apima ir besit siani em s kio reform , privatizacijos proceso ubaigim , darbo rinkos reform , kuria siekiama padidinti darbo rinkos lankstum ir sukurti daugiau darbo viet , ir normin s baz s reform , kuria siekiama pagerinti verslo aplink . TARPTAUTIN S PREKYBOS IR TIESIOGINI U SIENIO INVESTICIJ VAIDMUO Prekyba ir Lietuvos vidutin s trukm s ekonomin pl tra artimai susijusios. Per pastaruosius kelerius metus Lietuva padar paang , perorientuodama savo eksport nuo tradicini prekybos partneri prie konkurencingesni ES rink . D l to prekyba buvo Lietuvos ekonomikos augimo ir restrukt rizavimo variklis. Po restrukt rizavimo smarkiai padid jo produktyvumas, tai prisid jo ir prie bendro Lietuvos ekonomikos konkurencingumo didinimo. Gamyboje, produktyvumo did jimas buvo artimai susij s su eksportu. Page 15 xiv 1 pav. Lietuvos eksporto specializacijos rodikliai 0 1 2 3 4 5 6 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 Medio gaminiai Drabuiai Tekstil Bald pram. Geleis ir plienas Elektromechanika Metalurgija Chemijos pram. em s kio aliavos 16. Eksportas buvo ir, tikimasi, liks Lietuvos ekonomikos augimo varomoji j ga. Šio tyrimo metu atlikta analiz rodo, kad per paskutin dešimtmet Lietuvoje intensyviai vyko restrukt rizavimas, labiausiai skatinamas prekybos. Šio restrukt rizavimo apimt atsispindi ryšk s Lietuvos eksporto strukt ros ir krypties pokyiai, kai Lietuvos eksportas aiškiai buvo nukreiptas nuo tradicini partneri ES rinkas, ir vis did janti pramon s preki svarba bendrame šalies eksporto krepšelyje. Šio proceso metu Lietuva taip pat išpl tojo populiar jani specializacij – nekvalifikuotam darbui imli produkt gamyb (r. 1 pav.) Drabui , tekstil s ir bald sektoriuose eksportas klest jo, tod l uimtumas šiuose sektoriuose augo greiiausiai. Pasitvirtino, kad eksportas yra labai svarbus produktyvumo augimo veiksnys, o eksportuojani moni produktyvumas aiškiai išaugo daugiau, jose buvo gyvendinta daugiau pokyi nei neeksportuojaniose mon se. Nuolat eksportuojani moni produktyvumas vidutiniškai išaugo 38 % daugiau nei neeksportuojani . J darbo viet skaiius ir pardavimai taip pat did jo atitinkamai 39 ir 41 % greiiau nei neeksportuojani . ľ Eksportas yra ateities augimo pagrindinis veiksnys. Taiau d l pokyi Lietuvos išor s aplinkoje, ypa d l palaipsnio Daugiašalio tekstil s susitarimo nutraukimo 2005 m., kils ypating išš ki . 17. Atsivelgiant Lietuvos ekonomikos apimt , eksportas ir toliau išlik s pagrindinis ekonomikos augimo variklis. Taiau kils ypatingas išš kis – išlaikyti eksporto augim vidutin s trukm s laikotarpiu. Pirma, stojus Europos S jung padid s konkurencija Lietuvos vidaus rinkoje, tad daugelis vidaus gamintoj pajus spaudim . Antra, palaipsniui nutraukus Daugiašal tekstil s susitarim , 2005 m. išnyks tekstil s mediag ir dirbini , kuri kilm s šalis – besivystanios šalys, tarp j ir Kinija, eksporto ES kvotos, taigi suma s ši gamini kaina ES rinkose. Atsivelgiant tai , kad tredal bendrojo Lietuvos eksporto ES sudaro tekstil s mediag ir tekstil s dirbini eksportas, Lietuvos eksportuotojai susidurs su padid jusiu konkurencingumu. Treia, bendriau vertinant, su ekonomikos augimu did jant ir darbo umokesiui, Lietu va, kol kas pigi gamintoja, palaipsniui neteks šio pranašumo, tad Lietuvos gamintojams, gaminantiems nekvalifikuotam darbui imlius gaminius, bus vis sunkiau konkuruoti su tuos paius produktus gaminaniais besivystani šali gamintojais. Page 16 xv 18. Nor dama palaikyti spart eksporto augim vidutin s trukm s perspektyvoje, Lietuva tur s palaipsniui tobulinti savo galimybes eksportuoti kvalifikuotam darbui ir kapitalui imlius gaminius. Taiau paskutin s tendencijos n ra labai optimistiškos. Nuo 1995 iki 1999 met abiej kategorij produkt eksporto specializacij rodikliai suma jo, tad j dalis bendrame eksporte suma jo nuo 29 iki 23 %. Šioje srityje Lietuva atsilieka nuo daugelio kit Vidurio ir Ryt Europos šali . Pavyzdiui, Lenkijoje kapitalui ir kvalifikuotam darbui imli preki dalis per panaš laikotarp padid jo nuo 31 % bendro eksporto iki 45 %. Eksporto rinkas, turinias didel augimo potencial , atvilgiu Lietuva taip pat atsilieka nuo kit šali kandidai , kaip ir dalyvavimo tarptautin se gamybos ir platinimo sistemose atvilgiu. D l l tesn s Lietuvos paangos šiose srityse galima kaltinti maesnius tiesiogini usienio investicij srautus nei kitose šalyse kandidat se ir tai, kad Lietuva pr ad jo restrukt rizacij ir verslo perorientavim v liau nei kitos šalys. Šiame procese pasivyti kitas šalis Lietuva gali, jei paspartins restrukt rizacij ir pagerins investicin aplink . ľ Investicin s aplinkos pagerinimas gali mobilizuoti TUI srautus ir p alengvinti eksporto galimybes. Lietuvos mon s patirs daug išlaid , besiskverbdamos eksporto rinkas. TUI gali sumainti jimo usienio rinkas išlaidas ir palengvinti dalyvavim tarptautin se sistemose. 19. Geresn investicin aplinka pad t išleisti apyvart vidaus ir usienio santaupas, skaitant ir tiesiogini usienio investicij srautus. Didesni TUI srautai savo ruotu skatint eksporto ir produktyvumo augim . Usienio investuotojai ne tik atsineša savo kapital , bet ir naujas technologijas, paangi sias technologijas, valdymo technik , rinkodaros g dius, taip pat jie turi prieig prie tarptautini gamybos bei platinimo tinkl . Tai ypa svarbu Lietuvos gamintojams, siekiantiems prasiskverbti naujas, kvalifikuotam darbui ir kapitalui imlias rinkas , o usienio kapitalo dalyvavimas gali smarkiai sumainti prasiskverbimo šias rinkas kain . Kitu atveju maoms Lietuvos mon ms gali b ti per brangu sigyti ir diegti naujas technologijas, konkurencingas šiuose sektoriuose. Kita ne veikiama kli tis skverbiantis usienio rinkas gali b ti ryši su usienio partneriais stygius. Stipri teigiama s saja tarp usienio kapitalo dalyvavimo (net jei tai b t maiau nei 50 % bendrov s akcinio kapitalo) ir jo lemiam mon s galimybi eksportuoti ES rinkas rodo, kad naudinga tur ti usienio partner . Be to, TUI lengvai sisavinamos tam tikruose regionuose ir duoda impuls pl trai. ľ Vis d lto atnaujinti mogišk j kapital taip pat labai svarbu. mon ms darosi vis sunkiau rasti kvalifikuot darbuotoj . Kvalifikacijos stygius riboja moni veiklos pl tros ir produktyvumo augimo galimybes. 20. Lietuvos mon s vis labiau skundiasi, kad sunku rasti kvalifikuotos darbo j gos. mon se atliktos apklausos rezultatai rodo, kad kvalifikuot darbuotoj stygius yra viena iš penki pagrindini moni funkcionavimo ir pl tros kli i . Nor dama pagerinti savo galimybes eksportuoti kvalifikuotam darbui imlias prekes, Lietuva taip pat turi patobulinti savo darbo j gos kvalifikacij ir duoti darbininkams geresn rang , kad jie gal t patenkinti pasaulin s ekonomikos poreikius. Paang daryti reikia dviejose srityse. Pirma, reikia tobulinti Lietuvos švietimo ir profesinio mokymo sistemas, siekiant utikrinti, kad parengti nauji darbuotojai tur t darbui susirasti tinkam g di . Kitaip nei universitet absolventai, kuriems retai kyla problem susirasti darb , darbininkams, baigusiems mokslus pagrindin se ar profesin se mokyklose, susirasti darb sekasi sunkiai. Taip yra daugiausia d l to, kad egzistuoja didiul spraga tarp g di , gyt Page 17 xvi mokantis min tose institucijose, ir g di , kuri reikalauja šiandienos rinkos ekonomika. Antra, reikia padidinti darbo rinkos lankstum bei rentabilum siekiant geriau suderinti darbuotoj g dius ir darbo vietas, ir veiksmingiau tarpininkauti kvalifikacijos pasi los bei paklausos srityse. Kvalifikacija ir švietimas yra ilgalaik investicija, tad darbo rinka turi parodyti tam tikr enkl (si lydama atitinkamus atlyginimus), kad skatina darbininkus investuoti reikiam kvalifikacij . 21. Geresn investavimo aplinka, veiksmingesn darbo rinka ir geresn švietimo sistema kartu pa mus gali daug prisid ti skatinant Lietuvos preki , reikalaujani kvalifikuotos darbo j gos ir kapitalo, konkurencingum . EM S KIS IR KAIMO EKONOMIKA em s kio reformos dar toli grau nebaigtos. em s kis atsilieka nuo kit sektori veiklos rezultatais ir produktyvumu. Š sektori vargina nuolatiniai politikos iškraipymai, neleidiantys modernizuoti em s k . Apskritai iš vykdomos politikos naudos gavo em s kio mon s, bet š eimos ki s skaita. Tai l m nevienod pajam pasiskirstym . D l prast šeimos ki veikos rezultat ir emo produktyvumo kinink pajamos buvo maos, kaimo vietov se labai išplito skurdas. Modernizuojant em s k , daugelyje srii reikia gyvendinti ref ormas, o pirmiausiai reikia sukurti geresn skatinimo sistem , pašalinti kli tis produktyvumui didinti ir nepertraukiamai investuoti (tiek iš privai , tiek iš valstybini šaltini ) mogišk j ir fizin kapital , siekiant pašalinti did janius skirtumus tarp kaimo ir miesto. 22. Nuo nepriklausomyb s atgavimo 1990 m. Lietuva padar paang pertvarkydama savo em s kio sektori . Vienas iš svarbiausi ingsni buvo didiuli dirbamos em s plot privatizavimas, po kurio buvo sukurta šimtai t kstani šeimos ki ir šimtai didesni em s kio moni . Taiau prisitaikymas prie naujos rinkos aplinkos vyko nesklandiai, ir daugelyje srii reformos vis dar nebaigtos. Nors tik 19 % visos dirbamos em s vis dar yra valstyb s nuosavyb , išlieka daug apribojim emei ir jos panaudojimui, tarp j ir draudimas sigyti em s usienieiams bei juridiniams asmenis. Kartu ribotos em s kio finansin s galimyb s labai sutrukd šiam sektoriui investuoti ki , em s kio pramon s modernizavim ir , nors to labai reik jo. Tokios kli tys suk r neapibr tas investavimo galimybes. Jos sulaik kapitalo pritraukim ir investicijas em s kio veikl , taip pat sustabd modernizacij ir dinamišk gamybos ištekli panaudojim . Be to, sektoriuje vis dar vyrauja iškreipta em s kio produkcijos gamintoj paskatas mainanti politika, kuri be galo alinga sektoriaus veiklos rezultatams. 23. Per paskutin dešimtmet sektoriaus produkcijos gamyba nuolat ma jo, o em s kio dalis BVP nukrito nuo 27,6 % 1990 m. iki 7 % 2001 m. Nepaisant to, uimtumo atvilgiu sektorius vis dar atlieka labai svarb vaidmen . 2001 m. em s kio sektoriuje tiesiogiai dirbo 297 800 asmen , arba 17,8 % visos darbo j gos ( skaitant em s kio produkcijos perdirbam j pramon – 27,8 %). Nors atviras nedarbas maesnis k aime nei mieste, kaime labai paplit s nepakankamas uimtumas. Darbo našumas kaime yra emas, o d l to mai darbo umokesiai bei pajamos. Skurdas kaimo vietov se išplit s triskart labiau nei mieste: 2000 m. jis buvo 18,3 %, mieste – 6,1 %. ľ Skatinimo sist ema buvo nepakankama ir tur jo neigiamos takos efektyvumui bei modernizavimui. Skatinimo sistema suprast jo, buvo apsunkinta permainingos vyriausyb s politikos. Page 18 xvii 24. Nuo 1996 m. smarkiai pablog jo gamintoj skatinimas, em s kio produkcijos supirkimo kain indeksas suma jo 35 %, o em s kyje sigyt materialini technini ištekli kain ir em s kyje dirbani asmen darbo umokesio indeksai padid jo atitinkamai 16,2 ir 101 %. Š kain šok paaštrino ir vyriausyb s intervencija Lietuvos vidaus produk cijos pardavim bei gamybos ištekli rinkas, o tai savo ruotu neleido em s kio sektoriuje sitvirtinti kainoms, lygiavert ms pasaulio rinkos kainoms, ir padidino šio sektoriaus nestabilum . Vyriausyb s parama em s kio sektoriui buvo permaininga. vairi produkt nominal s ir faktiniai kain palaikymo tarifai laikui b gant smarkiai svyravo. Kvieiams, mieiams, raps s kloms, jautienai ir pienui taikomi kain palaikymo tarifai buvo neigiami. Kiaulienos ir cukrini runkeli nominal s kain palaikymo tari fai pagal valstyb s intervencin politik buvo teigiami (r. 2 pav.). Apskritai iš šios sistemos šeimos ki s skaita pasipeln em s kio mon s (kuri svarbi produkcijos dal sudaro jautiena, kiauliena ir cukriniai runkeliai). Šaltinis: Tietje, 2002 m. atnaujintas Valdes/Kray tyrimas. 25. Pagal neseniai atlikto prekybos tyrimo 2 išvadas, atsivelgiant visk , jei 2000 m. kainos Lietuvoje b t buvusios lygios pasaulin ms kainoms, em s kio sektorius b t gav s daug didesnes bendr sias ir gryn sias pajamas. Šeimos ki bendrosios ir grynosios pajamos b t buvusios didesn s nei em s kio moni . Per jus prie laisvosios prekybos, viso sektoriaus bendrosios pajamos padid t 28 %, o bendroji prid tin vert padid t 113 %. ľ Produktyvumas gerokai atsilieka nuo ES produktyvumo. Ypa emas em s našumas, net palyginti su kitomis šalimis kandidat mis. 2 A. Valdes ir Holgar Kray; Lietuva: „Pasirengimo narystei ES laikotarpio strategija: em s kio ir prekybos politikos suderinimas su B P“ (Strategy for the Pr e-Accession Period: Adjustments of Agricultural and Trade Policies to the CAP“); ECSSD Kaimo pl tra ir aplinkos apsauga, Pasaulio bankas, 1999 m. birelis, atnaujinta H. Tietje., 2002 m. vasar . -30 -20 -10 0 10 20 30 40 50 60 proc. 2 pav. Nominal s ir faktiniai kain palaikymo tarifai 2000 metais, proc. NKPT 33 -8 -6 -12 16 1 -15 GKPT 54 -14 -14 5 35 -11 -27 Cukr. runkeliai Kvieiai Raps s klos Jautiena Kiauliena Mieiai Pienas Page 19 xviii 26. D l tarybinio laikotarpio investicini program palikimo Lietuva vis dar atsilieka technologij poi riu nuo Europos S jungos (ES) tiek em s kio, tiek perdirbamosios pramon s srityse. Derlingumas Lietuvoje maesnis nei vidutinis ES lygis, o kiai daug maiau produktyv s nei ES valstyb se nar se. Pagamintos produkcijos kiekis, tenka ntis vienam Lietuvos em s kio darbininkui yra 10 % maesnis nei tenkantis ES em s kio darbininkui, net jei lygintume su Lenkija ar kitomis šalimis kandidat mis (4 lentel ). Kad ir kokiais standartais besiremtume, em s našumas labai maas. Lietuvos dir bamos em s našumas, matuojamas produkcijos kiekio iš vieno dirbamos em s vieneto verte, sudaro 15 % Europos S jungos ir beveik pus šali kandidai dirbamos em s našumo. Veiksniai, lemiantys nedidel em s našum , yra šie: a) maas ki dydis, kas truk do diegti masto ekonomikos princip ; b) did jantis netikrumas d l vidaus paramos program ir politikos gairi , sustiprinamas susir pinimo d l stojimo ES pasekmi ; ir ypa c) nedidel s materialin s investicijos ir papildomos periodin s išlaidos. 4 lente l . Lyginamieji em s kio produktyvumo rodikliai 2000 metais. Darbo intensyvumas Darbo našumas em s kio vieneto produktyvumas Dirbani j skaiius , tenkantis 100 ha % nuo ES rodikli Produkcijos dalis tenkanti vienam dirbaniajam % nuo ES rodikli Produkcijos dalis, tenkanti vienam em s kio vienetui % nuo ES rodikli Lietuva 9,6 192 1 667 8,0 160 15 Estija 5,8 116 2 869 13,7 168 16 Lenkija 16,1 320 1 770 8,4 285 27 Kandidat s ES 15,8 316 1 784 8,5 282 27 15 ES valstybi nari 5,0 100 20968 100 1059 100 Šaltinis: Pouliquen, Alain, „Competitivites et Revenus Agricoles dans les Secteurs Agro-Alimentaires des PECO“, 2001 m. spalis, neišleistas informacinis dokumentas Europos Komisijos naudojimui ľ Stojimas ES em s kio sektoriui kelia didelius išš kius, bet taip pat suteikia nauj galimybi . Norint, kad kaimo vietov se gaunamos pajamos padid t , reikia modernizuoti em s k . Potenciali šio modernizavimo kain socialiniu poi riu manoma sumainti suk rus tinkam em s kio bei alternatyvi em s kio versl aplink , pritraukiani investicijas ir skatinani darbo viet k rim ne em s kio srityje. 27. Stojimas ES ir prisijungimas prie bendrosios rinkos daug ada em s kio sektoriui, taiau taip pat kelia didelius išš kius. Skatinimo reimo pakeitimas tur t teigiamai paveikti em s kio produkcijos pardavim kainas, ki pajamas, kapitalo formavim si ir em s vert . Iš to naudos gaus visas šeimos ki sektorius, taiau ne tokie produktyv s šeimos kiai išnyks d l ki susijungimo. Panaikinus vidaus subsidijas, taip pat gali išnykti daug em s kio moni . D l to toliau ma s darbo viet skaiius, tad nedarbo problema kaime paaštr s. Nor dami išlikti konkurencingesn je aplinkoje, em s kio subjektai turi didinti produktyvum materialin mis investicijomis, ypa atnaujindami avi ir galvij bandas, kiauli ir paukši fermas, taip pat rang ir ki infrastrukt r . Reik s veikti rimtas pramon s sektoriaus kli tis, tarp j ir gauti tinkamus ES eksporto sertifikatus, suteikianius teis eksportuoti perdirbtus m sos ir pieno produktus. Taip pat reikia sukurti reikiam verslo aplink , siekiant greitai pritraukti investicijas, reikalingas sukurti darbo vietas ne em s kio srityje. Šios priemon s išsamiau aptariamos šios ataskaitos 3 ir 5 skyriuose. Page 20 xix 28. stojus ES, tur t kilti maisto produkt kainos. Jos taip pat kilt , jei Lietuva derint savo pasienio kain paritet su tarptautin mis kainomis. D l padid jusi maisto produkt kain 10 % gali suma ti skurstani šeimos ki pajamos. Tai ypa pajus labai paeidiami kaimo vargšai, ypa bedarbiai ir šeimos, auginanios daug vaik ar gaunanios pastovi sias pajamas. ľ Politikos gair s turi remti modernizacij . Tam reikia gyvendinti reformas visais em s kio politin s strukt ros aspektais. Reikia peri r ti ir atitinkamai pakeisti dabartines kiekvienos prek s paskat ir kain palaikymo priemoni schemas, siekiant sumainti šiuo metu galiojanius kain palaikymo ir nepalaikymo tarifus. Reikia ubaigti em s privatizacij ir diegti veikiant em s registr . Nuolat investuojant em s kio pl tr ir kinink bei kaimo vietovi darbinink mokym , reikia palaipsniui upildyti mogiškojo kapitalo sprag tarp kaimo ir miesto vietovi . 29. Kad Lietuvos ekonomika pasinaudot gauta nauda, mok jim pervedim galimyb mis ir em s kio ir kaimo pl tros investiciniais fondais, susijusiais su stojimu Europos S jung , reik s modernizuoti em s k . Pirmiausia iš reform , reikaling moder nizacijai paremti, yra em s kio makroekonomin s strukt ros pakeitimas. Pagrindin s nerim kelianios politikos gair s yra kain ir subsidij programos, em s kio mokesi politika, em s privatizacija ir kvalifikacijos k limas bei švietimas. 30. em s kio maisto produkt kainodaros srityje permainingos gamintoj paramos, teikiamos tiesiogin mis gamybos ir eksporto subsidijomis, programos ir toliau kelia nepageidautin netikrum ir riboja veiksming ištekli paskirstym . Nor dama sumainti ši politini iškraipym poveik , vyriausyb skatinama kuo greiiau atsisakyti kain reguliavimo ir kartu daugiau palaikyti em s kio subjekt pajamas tiesiogin mis išmokomis (tiek, kiek to reikia jau išmok jus tiesiogines išmokas, skirtas pagal dirbamos em s plot ir auginam gyvuli skaii – tie tiesioginiai mok jimai atsiras po stojimo ES). Pirmas Vyriausyb s ingsnis šioje srityje b t peri r ti dabartin kiekvienos prek s paskat ir kain palaikymo strukt r ir sukurti strategij , kurioje b t numatyta, kaip sum ainti kain palaikym ir nepalaikym ir utikrinti didesn Vyriausyb s intervencin s politikos stabilum . 31. Politikos tikslas tur t b ti skaidrumo didinimas, taip pat em s kio mokesi sistemos gyvendinimas ir mokesi lengvat sumainimas, nes jos iškraipo ištekli paskirstym tarp em s kio ir kit sektori . Vyriausyb dar gal t peri r ti likusi šiuo metu galiojani mokesi lengvat ir nuolaid veiksmingum , tarp j ir pelno mokesio lengvatas em s kio bendrov ms, em s mokesio nuolaidas kinink kiams, ir atleidim nuo socialinio draudimo mok mok jimo. 32. Lietuvai rengiantis greitai art janiai narystei ES, lygiai tiek pat svarbu ubaigti em s privatizacijos proces . Nuo paskutin s PB ekspert tiriamosios misijos Lietuvoje spariau gyvendinama jau patvirtinta nuosavyb s teisi atk rimo tvarka, forminanti valstybei priklausanios em s perdavim privaiam sektoriui ir si lanti nuosavyb s teisi bei pretenzij atsisakymo galimyb ir suteikianti teisin apsaug savininkams bei nuomininkams. T aiau š proces reikia pabaigti kaip galima greiiau. Naryst ES jau ia pat, tad skubiai reikia oficialiai sankcionuoti nevaromas ki valdytoj tiesiogines ir netiesiogines em valdos teises. Rengiami em s valdymo ir administravimo statymo projektai ar kiti panaš s teis s aktai tur t palengvinti šiuos procesus. Be to, norint em s kio sektori pritraukti kapital , reikia pašalinti apribojimus d l oficialios em s nuosavyb s, tarp j ir draudim usienio pilieiams ar vietos juridiniams asmenims sigyti em s nuosavyb s teis mis, taip pat apribojim d l alternatyvi em s kio Page 21 xx paskirties em s panaudojimo b d . Pagal paskutines Seimo rekomendacijas, derybose d l naryst s ES Lietuva prašys 7 met pereinamojo laikotarpio nuostatoms, reglamentuojanioms usienio piliei teis sigyti em s kio paskirties em s ir miško, gyvendinti. Reik s sustiprinti valstybines institucijas, norint, kad jos sugeb t valdyti ES em s kio programas. Vis dar reikia daug nuveikti norint utikrinti, kad tiek valstybin s institucijos, tiek em s kio sektorius išpl tos reikiam institucin s rang ES strukt rini fond paramai sisavinti. 33. Taip pat reikia išlaikyti toliaregiškesn perspektyv . Laukdama galimo poveikio gamybai, Vyriausyb turi sukurti veiksming em s kio gamybos veiksni rink , apimani produkt , em s bei kredit rinkas, ir spr sti didel problem d l ini bei g di stygiaus šiame sektoriuje. Tarp toki priemoni yra geresne kinink operatyvios informacijos ir parama gamintojams, siekiantiems pager inti gamintoj organizacij veikl bei ki infrastrukt r . Taip pat b t labai naudinga em s kio t stinis ir profesinis mokymas. Norint paspartinti ki stamb jim ir pritraukti investicijas, b tina sukurti gyv ir šiuolaikišk em s rink . Be kita ko, tam prireiks ubaigto em s registro. Norint paremti sektoriaus modernizavim , reikia sukurti patikim kapitalo rink tiek pirmin s em s kio produkcijos gamybos, tiek pramoniniame lygmenyje. Norint palengvinti kredit gavimo s lygas, reikia padidinti ir toliau pl toti gamintoj galimybes keisti nekilnojam j turt , taip pat em bei judam turt . Be to, reikia program , skatinani alternatyvi em s kio veikl , kuri pad t uimti kaimo bedarbius ar nepakankamo uimtumo dirbaniuosius. STRUKT RINI REFORM DARBOTVARK 34. Lietuvos ilgalaik ekonomikos strategija siekia sudaryti pagrind greitam siliejimui Vakar Europ . Ekonomin s politikos vidutin s trukm s tikslas yra atitikti stojimo ekonominius kriterijus ir pasirengti stojimui Ekonomin ir pinig s jung (EPS). Tai bus pasiekta stabilizavus makroekomik , sustiprinus fiskalin konsolidacij ir toliau gyvendinant strukt rines reformas, b tinas efektyviam rinkos ekonomikos funkcionavimui, geresniam produktyvumui ir didesniam konkurencingumui. 35. Šioje ataskaitoje išskiriami trys pagrindiniai strukt rin s reformos plano veiksniai: a) darbo rinkos reforma, kuria siekiama padaryti darbo rink lankstesn ir pagerinti darbo ištekli panaudojim visame šalies kyje; b) normin s baz s ir verslo aplinkos reform a, kuria siekiama paskatinti privataus sektoriaus pl tr ir augim miesto ir kaimo vietov se; c) socialin s apsaugos sistemos reforma, kuria siekiama patobulinti tikslini grupi ir priemoni nustatym , j veiksmingum ir efektyvum . Darbo rinkos reforma: lankstumo padidinimas Labai svarbu padidinti darbo rinkos efektyvum ir lankstum , norint sumainti Lietuvos ilgalaik nedarb ir padidinti uimtum . Didesnis uimtumas skatint BVP augim ir pad t plaiau ir teisingiau paskirstyti to augimo naud . Jei darbo rinka b t efektyvesn ir lankstesn , mon s lengviau susirast darbuotoj pagal savo poreikius, o darbuotojai – pageidaujam darb . Tai taip pat paskatint investicijas paklausi kvalifikacij ir g dius, tad padidint ir ilgalaik Lietuvos konkur encingum . ľ Didelis nedarbo lygis ir didelis darbo viet nepastovumas. moni dinamiškum liudija danas darbo viet k rimas ir naikinimas. Taiau tai egzistuoja šalia nekintanio bedarbi skaiiaus. Page 22 xxi 36. Nepaisant didelio nedarbo, Lietuvoje labai didel darbo viet apyvarta, rodanti, kad Lietuvoje daug kur tebevyksta darbo j gos pertvarkymas ir perskirstymas . Šis pertvarkymo procesas siejamas su esminiu produktyvumo padidinimu. Darbo vietos Lietuvoje kuriamos kiek daniau nei kaimynin je Lenkijoje (3 procentini ais punktais) ir daug daniau nei Slovakijoje (11 procentini punkt ). Taiau Lietuvoje darbo vietos naikinamos taip pat daug daniau nei kitur (5 lentel ). Kadangi darbo viet buvo panaikinta daugiau nei sukurta, šis procesas tik dar labiau sumaino uimtumo lyg . 37. Iš dalies d l daugelyje srii vykstanios pertvarkos, daug Lietuvos dirbani gyventoj jauiasi nesaug s d l darbo vietos ir tap bedarbiais susiduria su sunkumais ieškodami naujo darbo. Ypa didelis nedarbo pavojus kyla nekvalifikuotiems darb uotojams, ir danai jie bedarbiais tampa ilgam. Šiems mon ms sunku išvengti nedarbo, nes jie neturi reikiam g di . Pagal m s skaiiavimus, 22 % bedarbi neranda darbo d l to, kad j turima kvalifikacija neatitinka darbdavio poreiki . Be to, situacij aštrina ir nelankstus minimalus darbo umokestis. Toks derinys – netinkama kvalifikacija ir aukštas minimalus darbo umokestis – reiškia, kad tap s bedarbiu nekvalifikuotas darbininkas vargiai beišvengs nedarbo. 5 lentel . Sukuriam ir naikinam darbo viet skaiius 1996 -2000 metais (proc. nuo bendro dirbani asmen skaiiaus), Lietuva Lenkija Slovakija JAV 1996-97 1997-98 1998-99 1999-2000 1998-99 1997-98 1984-91 Sukuriam darbo viet skaiius 14,0 14,0 13,6 10,5 9,7 2,0 13,0 sik rus monei 5,2 4,0 3,8 3,6 4,4 8,4 Prasipl tus monei 8,8 10,0 9,7 6,9 5,3 4,6 Naikinam darbo viet skaiius 19,3 12,4 17,7 15,1 11,5 6,9 10,4 Usidarius monei 7,5 1,9 7,0 1,9 1,4 7,3 Susijungus mon ms 11,9 10,5 10,7 13,2 10,1 3,1 Grynasis uimtumo kitimas -5,3 1,6 -4,1 -4,6 -1,8 - 4,9 2,6 Tik toliau veikianiose mon se -3,0 -0,4 -0,9 -6,3 -4,8 1,5 Darbo viet apyvarta 33,4 26,3 31,2 25,6 21,2 8,9 23,4 Tik toliau veikianiose mon se 20,7 20,5 20,4 20,1 15,4 7,7 Darbo viet pertekliaus perskirstymas 28,1 24,7 27,1 21,0 19,4 4,0 20,8 Tik toliau veikianiose mon se 17,7 20,0 19,4 13,8 10,5 6,2 Pastaba: Sukuriam nauj darbo viet skaiius lygus met pradioje skaiiuojam vis sukuriam darbo viet skaiiaus procentinei išraiškai nuo bendro uimtumo lygio; naikinam darbo viet skaiius lygus met pradioje skaiiuojam vis panaikint darbo viet skaiiaus procentinei išraiškai nuo bendro uimtumo lygio. Smulkesn informacija pateikiama II tomo 4 skyriuje. Šaltinis: Lietuva: metinis darbo umokesio tyrimas (DA - 03), vairi met , Pasaulio banko personalo skaiiavimai; Lenkija: Pasaulio bankas (2001a); Slovakija: Pasaulio bankas (2001b); Jungtin s Amerikos Valstijos: OECD (1996). 38. Nors darbo viet sukuriama daug, uimtumui tai daro menk poveik . Taip yra tod l, kad darbdaviai labiau link prisitraukti tuos darbuotojus, kurie jau dirba kakur kitur (per jimas iš vieno darbo kit ) arba samdyti naujus darbo rinkos dalyvius. Bedarbiai sudaro maiau nei pus vis dirbani moni . Maos mon s samdo daugiausiai darbuotoj (pagal j kvalifikacij ), tad bedarbiai daugiausiai galimybi rasti darb turi maose mon se. Taiau tuo pat metu vidutinis darbuotoj pareig jimo laikotarpis maose mon se yra trumpas, maai utikrinamas darbo vietos išlaikymas. ľ Darbo rinka ribotai lanksti, j reikia tobulinti. Maos ir vidutin s mon s veikia palyginti lanksioje darbo rinkos aplinkoje. Taiau didesni moni tvarka grietesn , tad jos sukuria daug maiau darbo viet . Page 23 xxii 39. Kaip rodo didel darbo viet apyvarta ir ypa didelis naikinam darbo viet skaiius, Lietuvos darbo rinka praktiškai jau pakankamai lanksti. Nepanašu, kad darbo saugos statymai ir su atleidimu iš darbo susijusios išlaidos smarkiai apribot darbdavi galimybes pakoreguoti savo darbuotoj skaii bei sud t , bent jau praktiškai. Taiau atrodo, kad teis s norm taka n ra vienoda skirtingiems kio segmentams. Atrodo, kad maoms mon ms atleisti darbuotojus daug lengviau nei didel ms. D l ši teis s norm poveikio skirtum Lietuvos darbo rinkoje atsiranda nelygyb tarp skirtingo dydio moni . 40. Ribotai naudojamos lanksios uimtumo formos. Savarankiškai, laikinai ar puse etato dirban i yra palyginus nedaug. Kartu daug moni dirba neoficialiai: nustatyt norm neatitinkaniomis darbo s lygomis ir u norm neatitinkant atlyginim . Apskritai nors Lietuvos darbo saugos normos yra pakankamai grietos, statym priei ros funkcija atliekama gana silpnai, kuo ir naudojasi Lietuvos darbdaviai – praktiškai jie gali atleisti nereikalingus darbuotojus ir pakoreguoti savo darbo j gos apimt . Taiau socialiniu atvilgiu tokia sistema nepadeda pasiekti tokio teisingumo, kur galima b t pasiekti suk rus liberalesn sistem , reglamentuojam maesnio skaiiaus teis s akt , bet grieiau utikrinant j laikym si. 41. Apskritai Lietuvos darbo rinka atrodo esanti dvilyp , ir šis dvilypumas apima kelis lygmenis. Pirma, did ja praraja tarp dirbani moni , kurie susiduria su didele darbo viet apyvarta, taiau pereina iš vieno darbo kit , ir bedarbi – ypa nekvalifikuot – kurie ilgai negali rasti darbo. Antra, labai skiriasi ma ir didesni moni lankstumas ir darbo s lygos. Pirmosios parodo faktin l ankstum darbo rinkoje ir sukuria didiausi nauj darbo viet skaii , taiau kartais tai daro pagrindini darbo s lyg s skaita. Didesn s mon s savo darbuotojams si lo geresnes darbo s lygas, taiau yra ne tokios lanksios ir sukuria maiau darbo viet . ľ Aukštas minimalus darbo umokestis sumaina galimybes emesn s kvalifikacijos darbuotojams gauti darb . Palyginti su vidutiniu darbo umokesiu ir nekvalifikuot darbuotoj gaunamu atlyginimu, minimalus darbo umokestis yra aukštas. Tai skatina mones nekurti emos kvalifikacijos reikaling darbo viet . 42. Nors egzistuoja nedaug veiksming priemoni uimtumo koregavimui apriboti, galimyb s koreguoti darbo umokest yra nedidel s d l palyginti aukšto teisinto minimalaus darbo umokesio. Pagrindinis netiesi oginis rodymas, kok lugdant poveik turi aukštas minimalus darbo umokestis Lietuvai, yra aukštas maiau produktyvi gyventoj – jaunimo ir turini j em kvalifikacij asmen – nedarbo lygis. Atitinkamas ir darbo umokesio pasiskirstymas – tai liudi ja didelis moni , gaunani minimal atlyginim , skaiius. Minimalus darbo umokestis sudaro 50 % vidutinio darbo umokesio, beveik 10 % maiausi atlyginim gaunani moni gauna b tent minimal atlyginim . Neigiama minimalaus darbo umokesio taka ypa jauiama tose pramon s srityse, kurios samdo daug nekvalifikuot darbuotoj , kaip antai: em s kis, viešbuiai, restoranai, prekyba. Šiose pramon s šakose 20 -30 % darbuotoj dirba u minimal darbo umokest . 43. Nors aukštas minimalus atlyginimas apriboj o emesn s kvalifikacijos gyventoj galimybes rasti darb , jis prisid jo prie greito moni restrukt rizavimo ir produktyvumo didinimo. Kadangi d l aukšto darbo umokesio sunku pakoreguoti atlyginim ir tai sumaino nekvalifikuoto darbo poreik , Lietuvos darbdaviai tur jo atsisakyti emo produktyvumo darbo viet , o tai padidino vidutinio produktyvumo lyg . Ši nuomon patvirtina ir aukštas darbo viet perskirstymo lygis. Tad aukštas minimalus darbo Page 24 xxiii umokestis ir paaiškina t paradoksali situacij , kad didel darbo viet apyvarta Lietuvoje egzistuoja lygia greta su nekintaniu bedarbi skaiiumi. Darbo viet apyvarta didel d l to, kad darbdaviai turi naikinti emo produktyvumo darbo vietas ir pakeisti jas aukštesnio produktyvumo darbo vietomis. Bedarbi skaiius nekinta d l to, kad nekvalifikuoti darbininkai negali rasti darbo d l aukšto minimalaus darbo umokesio. 44. Neseniai atlikti Europos darbo rink tyrimai rodo, kad minimalus darbo umokestis gali atlikti labai svarb darbo viet perskirstymo vaidmen , taiau kartu trukdyti kurti darbo vietas. Uimtumo didinimo politika turi sukurti pusiausvyr tarp perskirstymo tiksl ir produktyvaus efektyvumo. D l šios prieasties daugelis ES valstybi nari eksperimentuoja su tokiomis priemon mis: jos siekia padaryti lankstesn minimal darbo umokest toms gyventoj grup ms, kurioms gresia nedarbas (tokioms kaip jaunimas bei nekvalifikuoti darbininkai) ir tuo pat metu susieti šias priemones su finansin mis paskatomis dirbti u ma atlyginim (OECD, 2000; Auer, 2000 ). Tokia patirtis gali nukreipti Lietuv reikiama linkme kuriant lankstesn darbo umokesio ir pajam reguliavimo sistem . ľ Yra kelios priemon s, kurias gyvendinus galima b t pagerinti darbo rinkos veikl . 45. Tarp ši priemoni , kurios paios savaime ne apsiriboja darbo rinka, yra: · verslo aplinkos gerinimas, ypa smulkio ir vidutinio verslo mon ms. Smulkus ir vidutinis verslas vaidina labai svarb vaidmen tiek kuriant, tiek naikinant darbo vietas. Reikalingos priemon s apimt reguliavimo išlaid bei kli i mainim ir valstyb s staig darbo su maomis bei vidutin mis mon mis veiksmingum (pvz., muitin , mokesi administratorius) (smulkesn informacija 5 skyriuje); · jimo rink kli i mainimas. Steigiamose naujose mon se sukuriama didel dalis nauj darbo viet . Lietuvos verslo registravimo tvarka daug sud tingesn nei daugelyje kaimynini šali , ir registravimo proced ros trunka daug ilgiau. Pastangos sumainti registravimo proced r sud tingum ir kain paskatint nauj moni steigim , tad gr eiiau b t kuriamos ir naujos darbo vietos; · pastangos netrukdyti restrukt rizacijai, kai to stengiamasi išvengti siekiant išsaugoti darbo vietas, o tai ilgainiui gali sumainti produktyvum . Iš ties šis tyrimas parod , kad darbo viet naikinimas ir restrukt rizacija ne pra tinga produktyvumui, o kaip tik daro ger tak uimtumo augimui; · menkai išsilavinusi dirbani asmen g di tobulinimas, taip išspendiant kvalifikacijos stygiaus problem . To galima pasiekti padidinus gyventoj galimybes gauti ge resn s kokyb s pradin bei vidurin išsilavinim , taip pat profesin , ir taikant kryptingas t stinio mokymo programas bedarbi g diams tobulinti; · darbo umokesio lankstumo didinimas siekiant sumainti nekvalifikuot darbuotoj pertekli . To galima pasiekti arba mainant minimal darbo umokest kaip tam tikr procent nuo vidutinio darbo umokesio, arba diferencijuojant jo dyd (pvz., vedant tarpin minimal darbo umokest jaunimui). Tokias priemones galima taikyti kartu su finansin mis paskatomis dirbti u palyginti ma atlyginim ; · lanksi sidarbinimo galimybi skatinimas, skaitant ir terminuotas darbo sutartis, siekiant padidinti darbo j gos pasi l (pvz., moterims dirbti ne vis darbo dien ) ir paklaus ; · terminuot darbo sutari liberalizavimas pašalinant sutarties prat sim skaiiaus apribojim , bet paliekant šiuo metu taikom bendro sutarties galiojimo termino rib ; Page 25 xxiv · praktikos taikymas skaiiuoti darbo valandas per metus, uuot nustaius grietas ribas viršvalandiams per savait ; · viršvala ndi kainos mainimas leidiant socialiniams partneriams laisvai der tis d l darbo valand skaiiaus ir kompensavimo form (pinigin s ar laisvadieni formos), taiau nustatant aukšiausi bendr valand skaii (maiausiai 200 val.) ir minimali priemok u viršvalandius, lygi 25 % bazinio atlyginimo; · svarbiausia ir bendriausia priemon – pakeisti netiesiogin taisykl „grietas reglamentavimas ir silpna kontrol bei priei ra“ priešinga, atsisakant darbo santyki reguliavimo ir perduodant darbo rinkos d alyviams atsakomyb tapti socialiniais partneriais, taiau kartu gerinant pagrindini darbo rinkos dalyvi teisi ir standart kontrol bei priei r . 46. Kai kurios šios priemon s netiesiogiai numatomos naujajame Seimo priimtame Darbo sutarties statyme (r. 4 skyri ). Rengiant nauj j Darbo sutarties statym , labiausiai buvo stengiamasi atitikti ES standartus. Juo vedamos naujos lanksios darbo sutari formos, liberalizuojamos atleidimo s lygos, numatomos galimyb s sumainti minimal darbo umokest tam tikriems sektoriams ar grup ms. Labiausiai paym tina tai, kad šiuo statymu taip pat siekiama skatinti socialin partneryst mon se ir bendr darbdavi , darbuotoj , institucij bei vyriausyb s nor laikytis darbo standart ir diegti darbo j gos mobilum . Daroma prielaida, kad tik bendromis pastangomis galima sukurti lanksi darbo rink , o to reikia, norint kad Lietuva toliau greitai gyvendint strukt rinius pokyius ir kartu utikrint teisingum bei lygyb vis mon s segment darbuotoj atvilgiu. Iš ties devintojo dešimtmeio Europos patirtis liudija, kad yra didel galimyb , jog lankstumas, pasiektas tokiomis „derybomis“, gali b ti s km s pagrindas. Šiuo atvilgiu valdios institucijos eina labai tinkama linkme. Teisin s baz s reforma: verslo aplinko s gerinimas D l daugelio prieasi be galo svarbu pagerinti verslo ir bendr investicij aplink . Toks pagerinimas gali paskatinti nauj TUI sraut atsiradim , o tai savo ruotu gali paskatinti produktyvumo augim bei paspartinti jim eksporto rinkas ir subalansuoti eksporto bei produktyvumo augimo cikl . Taip pat tai paskatins steigti naujas mones ir pl sti maas, sukurianias didi j dal darbo viet Lietuvoje, o tai pad s didinti uimtum ir išpl sti augimo naud . Be to, geresn verslo aplinka kaimo vietov se gali daug prisid ti mainant em s kio modernizavimo socialin kain . 47. Apibendrinti statistiniai duomenys ir moni duomen tyrimas akivaizdiai rodo, kaip plaiai Lietuvoje vyksta restrukt rizacija, ir liudija, kad Lietuva vis labiau integruojasi pasaulio ekonomik . Taiau šiose srityse paanga Lietuvoje vyksta šiek tiek l iau nei kitose Vidurio ir Ryt Europos valstyb se (VREV). Viena iš prieasi , kod l Lietuvoje paanga l tesn – per daug reguliuojama verslo aplinka, kuri sumaino ga limybes steigti naujas mones ir sudar nepatraukli aplink kai kurioms usienio investicijoms. ľ Pagrindiniai prioritetai yra verslo registravimo proced r supaprastinimas, teisin s baz s tobulinimas ir mokesi administravimo modernizavimas. 48. 1994, 1997 ir 2001 m. atlikta moni apklausa rodo, kad Lietuvos mon s susiduria su daug dideli kli i veiklai ir pl trai . Apskritai vairius mokesi sistemos ir ypa mokesi administravimo aspektus mon s suvokia kaip pagrindines kli tis verslui. Teisin baz laikoma antra labai rimta kli timi. mon s prie pagrindini papildom kli i taip pat priskiria moni registravimo tvark , itin sud tingas muitin s proced ras, Page 26 xxv korupcij , galimybi gauti finansavim stygi ir sunkumus ieškant kvalifikuot darbinink bei specialist (6 lentel ). Kita papildoma ilgalaik problema yra viešojo administravimo tr kumai. Remiantis tyrim duomenimis, reguliavimo našta ir suvarymai daugiau slegia maas bei vidutines mones nei didi sias. 6 lentel . Pagrindiniai moni valdymo ir veiklos pl tros apribojimai (proc. respondent , nurodani kiekvien apribojim ) 1994* 1997 2001 Mokesiai (politika, sistema) 48 35 40 Teisin baz 18 25 Problemos d l atsiskaitym o (pradelsto termino skolos ) 8,4 21 Apyvartinio kapitalo stygius 29 39 17 Bendra ekonomin kriz 3,8 15 Kvalifikuotos darbo j gos stygius 7,6 13 Valstyb s tarnautoj biurokratija, korupcija 9,2 13 Maa paklausa 18 11 Problemos, susijusios su t iekimu, aliavomis 8 Nauj rink stygius 4,6 5 Muitai (politika, sistema) 5,3 5 Pasenusios technologijos bei ranga 5 Kredit stygius (didel s pal kanos) 7,6 4 Bank sistemos nestabilumas 4,6 2 Šaltinis: Lietuvos moni apklausa, 2001 m. 49. Inve stuotojai taip pat skundiasi, kad norminiai aktai nenusp jami, danai keiiami, kad jie gauna nepakankamai informacijos apie mones ir nepakankamai su jomis konsultuojasi. Paklaustos apie veiksnius, neleidianius mon ms padidinti pardavim ES rinkas a pimtis, mon s nurodo dideles išlaidas, kuri reikalauja verslas usienyje. Tarp vis svarbi apribojim taip pat nurodomas informacijos apie rinkas ir naujas technologijas stygius. Po j minimos didel s savo šalyje pagamintos produkcijos kainos, prekybos kli tys, patirties ir prekiavimo g di stygius. ľ Palyginti su kitomis šalimis kandidat mis, verslo licencijavimas, norminiai mokesi aktai ir administravimas bei darbo reguliavimas kelia daugiausiai problem . 50. Verslo aplinkos kokyb daro poveik ne tik šalies mon ms ir tarpininkams, bet taip pat lemia TUI sraut apimt . Labiausiai TUI srautus lemia skirtumai tarp verslo aplinkos Lietuvoje ir kitose Vidurio ir Ryt Europos šalyse. Remiantis 1999 m. „BEEPS“ tyrimu, pristatanio vidaus ir usienio moni , veikiani pereinamojo laikotarpio ekonomikos s lygomis, poi rius, Lietuvos verslo aplinka vertinama ne itin palankiai. Poi ris mokesi statymus ir administravim Lietuvoje yra neigiamas, ir šiuo atvilgiu Lietuva yra antroje vietoje po ekijos Respublikos. Vertinant verslo licencijavim , Lietuva atsid r pirmoje vietoje kaip valstyb , kurioje licencijavimo s lygos yra sunkiausios. Lietuva taip pat yra antroje vietoje tarp valstybi , kuriose darbo statymais sudaroma daugiausiai kli i verslui bei jo pl trai (3 pav.). Išvados d l darbo santykius reglamentuojani teis s akt , ko gero, rodo, kad jie daugiau saisto didesnes mones (daniau TUI gav jas). Ši problem galima b t sumainti gyvendinus ankšiau rekomenduot princip „maesnis reguliavimas, bet geresn kontrol ir priei ra“. Page 27 xxvi ľ Norint pagerinti verslo aplink , reikia ir suteikti geresnes galimybes apskritai, ir atitinkamai parengti teisin reglamentavim bei sumainti administracines kli tis. Šias priemones reikia suderinti su gyvendinamais ES teis s aktais. 51. Norint pagerinti verslo aplink Lietuvoje, reikia veikti dviem kryptimis. Pirma, b tina toliau gerinti verslo galimybes, t. y. valstyb s politik , valstybines institu cijas ir paslaugas, remianias privai veikl . Tam reikia išlaikyti dabartin stabili makroekonomikos strukt r ir atviros prekybos reim , taiau taip pat toliau vykdyti likusi strukt rin ( skaitant finans sektoriaus) ir mokesi reform bei harmonizavim ir j ubaigti, taip pat t sti privatizacij , ypa infrastrukt ros sektoriuose, ir didinti darbo rinkos lankstum . 52. Antra, b tina sumainti verslo reguliavim ir dabartines administracines kli tis . Pašalinus likusius apribojimus ir neatitikimus em s, statyb , darbo bei tranzito rinkose, racionalizavus registravimo bei licencijavimo proced ras, supaprastinus likvidavimo bei bankroto proced ras ir padidinus viešojo administravimo pareig n , dirbani su mon mis, darbo efektyvum , b t labai paskatinta privataus sektoriaus pl tra, ypa ma bei vidutini ir besikuriani nauj moni . Išsipl tus smulkiam bei vidutiniam verslui, tur t padaug ti nauj darbo viet ir paspart ti ekonomikos augimas. 53. Taiau verslo aplinkos reforma ne manoma, jei nebus patenk inti ES acquis reikalavimai. Daugelyje srii patenkinus acquis reikalavimus, faktiškai b t patobulinta normin baz , taiau yra kit srii , kurios d l ES acquis takos tapt dar labiau reglamentuotos. Pavyzdiui, atsiranda pavojus, kad pri mus kai kuriuos ES plaiai taikomus kokyb s ir produkcijos perdirbimo standartus – ypa jei administravimo geb jimai menki, – gali pasunkinti ma moni jim rink , be to, tai panaikint j konkurencinius pranašumus. Pritraukus usienio kapital , gal t b ti suma intos išlaidos, patiriamos taikantis prie ši padid jusi normini akt reikalavim . 3 pav. Kiek problem j s verslui sukelia šie veiksniai? 0,00 0,50 1 ,00 1,50 2,00 2,50 3,00 3,50 4 ,00 ekijos Resp. Lietuva Latvija Rumunija Lenkija Vengrija Slovakija Bulgarija Slov nija Estija 108.6 555.7 5.3 2.9 0 : fi 108.6 558.6 5.3 1.5 0 : \03 108.6 560.0 5.3 3.2 0 : 108.6 563.1 5.3 1.5 0 : \03 108.6 564.6 5.3 3.3 0 : Q 108.6 567.8 5.3 2.9 0 : H 108.6 570.7 5.3 2.9 0 : V 108.6 573.6 5.3 3.3 0 : X 108.6 576.8 5.3 3.3 0 : G 108.6 580.1 5.3 2.9 0 : D 108.6 582.9 5.3 2.1 0 : U 108.6 585.0 5.3 3.3 0 : R 108.6 588.2 5.3 1.5 0 : \03 108.6 589.6 5.3 2.9 0 : N 108.6 592.5 5.3 1.5 0 : O 108.6 594.0 5.3 1.5 0 : L 108.6 598.6 5.3 2.9 0 : ţ 108.6 601.5 5.3 1.5 0 : L 108.6 606.2 5.3 1.5 0 : \0f 108.6 607.7 5.3 1.5 0 : \03 108.6 609.1 5.3 2.9 0 : ff 108.6 612.0 5.3 1.5 0 : \03 108.6 613.4 5.3 3.2 0 : 108.6 616.5 5.3 2.9 0 : V 108.6 619.4 5.3 3.3 0 : X 108.6 622.7 5.3 3.3 0 : G 108.6 625.9 5.3 2.9 0 : D 108.6 628.8 5.3 2.1 0 : U 108.6 630.8 5.3 3.3 0 : R 108.6 634.1 5.3 1.5 0 : \03 108.6 635.5 5.3 3.3 0 : G 108.6 638.7 5.3 2.9 0 : D 108.6 641.6 5.3 3.3 0 : X 108.6 644.9 5.3 3.3 0 : J 108.6 648.1 5.3 1.5 0 : \03 108.6 649.5 5.3 2.9 0 : N 108.6 652.4 5.3 1.5 0 : O 108.6 653.9 5.3 1.5 0 : L 108.6 658.5 5.3 2.9 0 : ţ 108.6 661.4 5.3 1.5 0 : L 108.6 666.1 5.3 1.5 0 : \03 108.6 667.5 5.3 2.9 0 : N 108.6 670.4 5.3 1.5 0 : O 108.6 671.9 5.3 1.5 0 : L Mokesi statymai ir administravimas Dideli mokesiai Verslo licencijavimas Darbo statymai Page 28 xxvii 54. Apskritai nacionalini teis s akt harmonizavimas su ES normomis greiiausiai bus palankesnis eksportuojanioms mon ms, kurios jau atitinka ES standartus, o tik vidaus rinkoje veikianios mon s gali patirti papildom išlaid , susijusi su teis s akt harmonizavimu. Vyriausyb s reguliavimo politika ir jos strategija palaipsniui patenkinti acquis reikalavimus gali sumainti ar padidinti harmonizavimo išlaidas. Reik t si ekti pirmiausia kiek manoma greiiau pašalinti prekybos bei verslo kli tis ir ES acquis perk lim paversti tolesni reform stimulu, o ne stengtis sumainti stojimo poveik vilkinant reformas ar taikant kompensacines priemones. Socialin s apsaugos reform a: veiksmingumo ir rentabilumo didinimas Socialin s apsaugos stiprinimas yra svarbus integracijos ES strategijos komponentas. Stojimas ES greiiausiai padidins konkurencijos darom spaudim Lietuvos ekonomikai ir pareikalaus t sti ekonomikos restrukt rizacij , ypa tokiuose atsiliekaniuose sektoriuose kaip em s kis. Šiame kontekste svarbu utikrinti, kad socialin s apsaugos politika ir programos remt pl tros bei integracijos proces ir veiksmingai bei tvariai spr st socialines problemas. ľ\03 Lietuvos socialin s apsaugos sistema yra daug apimanti ir gana veiksminga, taiau susiduria su kai kuriomis enkliomis problemomis. Ši sistema n ra tokia nenuosekli ar brangi kaip daugelyje kit šali kandidai . Taiau iš ties ši sistema neapr pia kai kuri svarbi srii , be to, galima padidinti jos veiksmingum . 55. Lietuvos socialin s apsaugos sistema yra gana daug apimanti. Ji numato param senyvo amiaus gyventojams, ne galiesiems, bedarbiams, ligoniams, skurstantiems mon ms ir apskritai visoms Lietuvos šeimoms pagal vairias socialinio draudimo bei socialin s paramos programas. Palyginti su daugeliu panaši šios srities program , socialinio draudimo program (pensij ir bedarbi r mimo) numatomos pašalpos yra gana nedidel s ir paremtos l š perskirstymo princip u. Bedarbio pašalpos dydis neskatina j gaunani moni neieškoti darbo. Socialin s paramos programa paremta kategorin mis pašalpomis ir smarkiai orientuojasi vaikus auginanias šeimas ar t v neturinius vaikus. Nuo pajam priklausanti socialin pašalpa sudaro nedidel visos gryn j pinig perskirstymo programos dal . Vis dar yra pašalp , skiriam u tarnybinius nuopelnus, taiau jos yra atskirtos nuo valstybinio socialinio draudimo ir socialin s paramos programos. Per pastaruosius dešimt met buvo padaryta daug pakeitim siekiant padidinti socialin s apsaugos program veiksmingum ir prieinamum . 56. Paskutiniame dešimtmetyje taip pat iškilo problem , liudijani apie dabartin s politikos gairi ir program administravimo silpnum . Pastaraisiais metais d l valstybini socialinio draudimo pensij mok jimo susidar didelis deficitas, nepaisant to, kad pensij išmokos yra kuklios ir kad buvo pailgintas pensinis amius. Ši tendencija taps dar ryškesn senstant Lietuvos visuomenei. Planuojama, kad did s finansi nis spaudimas socialinio draudimo sistemai ir taip gali susidaryti ilgalaikiai biudeto siskolinimai. Tok spaudim galima pašalinti tik taikant dalines priemones, tokias kaip pensinio amiaus pailginimas arba palaipsnis pensijos realiosios vert s sumainimas. Reikia gyvendinti išsami reform . 57. Bedarbi r mimo programa turi daug teigiam bruo , taiau jos ne manoma tinkamai suderinti su kitomis socialin s apsaugos programomis. D l to dabartin sistema nesuteikia jokios apsaugos tam tikroms paeidiamoms grup ms, ypa ilg laik nedirbantiems asmenims. Page 29 xxviii 58. Peri r jus socialin s paramos program , taip pat buvo pasteb ta dideli problem d l jos efektyvumo. Pirma, skirstant išteklius nepakankamai orientuojamasi skurstanius gyventojus. Kategorin s pašalpos, sudaranios didi j išlaid dal , nepasiekia pai neturtingiausi gyventoj (4 pav.). Antra, nustatant tikslines socialines išmokas, remiamasi pajam riba, kuri yra labai ema, tad didel dalis skurstani gyventoj negauna teis s šias pašalpas. Treia, net esant tokiai emai skurdo ribai, nuo pajam priklausanios pašalpos pasiekia tik nedidel tikslin s gyventoj grup s dal , o tai lemia didel socialin atskirt . Ketvirta, dabartin r mimo strukt ra, kur socialin pašalpa priklauso nuo gaunam pajam dydio, plaiai paplitusi, tod l maai apmokamas darbas tampa nepatrauklus, ir taip gyventojai klimpsta skurd . 4 pav. Kategorin s pašalpos n ra palankios skurstantiems gyventojams (Vidutinis pašalpos dydis remiantis atitinkamo gyventoj penktadalio pajamomis) ľ\03 Vyriausyb ino apie šiuos tr kumus ir inicijavo svarbias reformas visose socialin s apsaugos srityse. Daniausiai šios reformos vyksta reikiama linkme. 59. Nor dama išspr sti šias problemas, Lietuvos Vyriausyb prad jo aktyviai diskutuoti apie politikos gaires ir pareng pasi lymus d l reformos visais socialin s apsaugos program aspektais. Jais si loma gyvendinti pensij programos reform : vesti daugiapakop pensij sistem ir sukurti savanoriškai finansuojamas atskiras pensij s skaitas 3 . Taip pat si loma pertvarkyti bedarbi r mimo program . Pinig pervedim reglamentuojaniame statymo projekte si loma padidinti pajam rib , vertinam nustatant socialines pašalp as, ir sumainti pašalpos dyd . Be pašalp strukt ros reform , taip pat si loma pakeisti administravim , siekiant padidinti jo efektyvum . Tarp kit si lom pakeitim yra socialinio draudimo programos finansinio valdymo pakeitimas, aktyvios darbo j gos rin kos program finansavimo sistemos pakeitimas ir pajam bei turto deklaravimo sistemos patobulinimas siekiant pagerinti mokesi surinkimo sistem . Kai kurie min ti pokyiai jau buvo gyvendinti. 60. Aktyvios pastangos gyvendinti reformas rodo, kad Vyriausyb gerai supranta su socialin s apsaugos programomis susijusias problemas. Dauguma pasi lyt metod yra 3 Iš pradi Vyriausyb si l privalomo finansavimo metod , taiau ši pakop Seimas atmet . Atsakydama tai, Vyriausyb pateik nauj pasi lym vesti tik savanoriško finansavimo metod . 0 50 100 150 200 250 300 350 neturtingiausi gyventojai 2 penktadalis 3 penktadalis 4 penktadalis turtingiausi gyventojai socialin pensija paramos šeimai valstybin s pašalpos šeimos pašalpa Page 30 xxix ingsnis reikiama linkme. Apskritai socialin s apsaugos program reformos tikslas tur t b ti a) geriau nukreipti programas, norint kad riboti ištekliai pasiekt numatytus gav jus ir pad t labiausiai paeidiamoms Lietuvos socialin ms grup ms; b) padidinti politikos efektyvum , siekiant sustiprinti teigiam tak ir paremti kio restrukt rizavim bei produktyvumo augim ; c) utikrinti ilgalaik programos finansin gyvybingum . 61. Jei pensij srityje b t sustiprinta daugiapakop pensij sistema ir prapl sta bei t siama einamosiomis mokomis pagr stos pensij sistemos reforma, gerokai pagaus t apsidraudusi pensiniu draudimu gyventoj ir b t utikrintas pensij adekvatumas. Taiau reikia daugiau priemoni , norint paskatinti jaunesnius darbininkus tiesiogiai pasir pinti savo pai senatv s pensija. Norint sustiprinti j paskatas dalyvauti pensij sistemoje, reformos metu reikia pakoreguoti pensij išmok parame trus einamosiomis mokomis pagr stos pensij sistemos pakopoje. Jei b t vesta tokia tvarka, kad finansuojam pensij pakop b t pervedami iki penki procent socialini mok , b t sukurta dar stipresn s saja tarp fizini asmen mok ir pensij , o f iziniai asmenys taip pat b t paskatinti aktyviai valdyti savo pensij pajamas. 62. Si loma reforma priklauso tik nuo savanorišk mok , atskaitom iš dabartin s einamosiomis mokomis pagr stos pensij schemos finansuojamas schemas, kurias administruoja pen sij ar draudimo tiek jai. Ši priemon skirta senyvo amiaus moni pajamoms utikrinti taikant rizikos paskirstymo sistem ir padidinat fizini asmen atsakomyb u savo pensij pajam valdym . Taiau jei ši schema bus paremta vien savanoriškomis mokomis, kils rizika, kad labai nedaugelis joje dalyvaus, ypa jaunesni darbuotojai. N ra paskat dalyvauti finansuojamoje schemoje (jei pagal t schem santaupos n ra neapmokestinamos ar jei n ra paado, kad ilgainiui pensij strukt ra patobul s), o noras pereiti prie jos nuo valstybin s schemos priklausys tik nuo visuomen s supratimo apie finansuojamas schemas ir visuomen s pasitik jimo privaiomis finansin mis institucijomis, o pasitik jimas nei vienu, nei kitu n ra labai didelis. 63. Kalbant apie bedarbi pašalpas, šiuo pl tros laikotarpiu Vyriausyb s pasi lymas diegti tradicin draudimo nuo nedarbo program gali neatitikti Lietuvos poreiki . D l si lomos pašalp strukt ros gyventojai bus maai motyvuoti dirbti, o sistemos galimyb s perskirstyti pajamas pasiturin i gyventoj sluoksniams suma s. Tad geriau b t išlaikyti dabartin bedarbi r mimo sistem , bet sustiprinti ryš su socialin s paramos programomis, kai sprendiamos ilgalaikio nedarbo ir greitai pensin ami pasieksiani dirbani asmen nedarbo prob lemos. 64. Kad socialin s paramos programa b t efektyvesn s, Vyriausyb turi sumainti jos priklausomum nuo atskir kategorini pašalp ir taip sutaupytas l šas perskirstyti ir nukreipti programas, pagal kurias pašalpos nustatomos atsivelgiant gaunamas pajamas. Taikant dabartines tokias programas, reikia palaipsniui pereiti nuo kompensavimo u komunalines paslaugas prie socialini pašalp . Jei leis biudeto galimyb s, reikia pakeisti pajam lygio, nuo kurio skaiiuojamos pašalpos, rib , siekiant, kad pa šalpas gaut labiau skurstantys nam kiai. Taip pat reikia stengtis, kad teis s pašalpas neturintys asmenys b t išbraukti iš pašalpas gaunani tarpo – tai galima padaryti suk rus geresn pajam ir (arba) turto vertinimo mechanizm ir sustiprinus geb jimus patikrinti pajamas ir (arba) turt . Kaip vien iš reikalavim savaiminei atrankai galima traukti viešuosius darbus. 65. Siekdama panaudoti ribotus biudeto išteklius taip, kad jie pasiekt labiausiai skurstanius, ir nor dama pagerinti socialini program teisingum , Vyriausyb turi Page 31 xxx palaipsniui mainti ir naikinti privilegijas, šiuo metu teikiamas valstybini pensij forma. Reikia panaikinti kai kurias kategorijas. Toms kategorijoms moni , kurioms, Lietuvos visuomen s nuomone, gali b ti skirta valstyb s parama, u tarnybos nuopelnus veiksmingiau b t skirti vienu mok jimu išmokam pašalp , o ne iki gyvos galvos mok ti pensijas. Tuo pat metu reikia skatinti gyventojus tapti aktyviais darbo rinkos nariais. Page 32 1 makroekonomiKOS TEndencijos ir problemos 4 o Aps kritai Lietuvos makroekonomikos raida buvo labai s kminga nuo pat pereinamojo laikotarpio pradios. Išskyrus Rusijos kriz s sukelt laikin ekonomikos smukim 1999 metais, BVP augimas buvo teigiamas ir siek 4 -5 % per metus. Makroekonomikos rodikliai labai pager jo pastaraisiais metais. Spart augim lyd jo gana nuosaikus fiskalinis deficitas, nedidel infliacija ir stabili valiuta (1.1 lentel ). Š augim daugiausia skatino paslaug ir gamybos augimas; pastarajam pad jo didelis darbui imli preki eksporto išaugimas. Kartu su eksportu augo vidaus vartojimo lygis tod l j santykinis svoris BVP liko beveik nepakit s. Didi j laikotarpio dal importas augo spariau nei eksportas, o tai didino prekybos deficit . o Nepaisant ši teigiam pokyi , yra poymi , jog Lietuvos ekonomika turi kai kuri esmini silpnybi ir jog išlieka kai kurios strukt rin s problemos. Einamosios s skaitos deficitas teb ra didelis – iki 2000 m. jis sudar daugiau kaip 10 % BVP. Per pra jusius dvejus metus TUI sraut išaugimas ir did janti eksporto apimtis sumaino š deficit iki vienaenklio skaiiaus. Taiau esminis neigiamas prekybos balansas ir didel Lietuvos priklausomyb nuo usienio santaup finansuojant šalies investicinius poreikius leidia manyti, kad ekonomika gana paeidiama staigi kapitalo nuot ki atvilgiu. Strukt riniu poi riu darbo rinkos neatitikimai gerokai – iki dvienklio skaiiaus – padidino nedarbo lyg . Susir pinim kelia ir silpnas em s kio sektorius, kuriam tenka tik 7 % visos pagamintos produkcijos, taiau net 18 % visos darbo j gos. 1.1 lentel . Pagrindiniai ekonomikos rodikliai 1997 1998 1999 2000 2001 Nominalusis BVP (mln. Lt) 38340 42990 42655 45148 47968 Realusis BVP augimas 1995 m. kainomis 7,3 5,1 -3,9 3,8 5,9 Infliacijos lygis (plataus vartojimo preki kain indekso %) 8,9 5,1 0,8 1,0 1,3 Fiskalinis konsoliduoto centrinio šalies biudeto balansas (BVP %) -1,8 -5,9 -8,5 -2,8 -1,9 Nedarbo lygis (darbo j gos tyrimo duomenys) 14,1 13,3 14,1 15,4 17,0 Einamosios s skaitos deficitas (BVP %) -10,2 -12,1 -11,2 -6,0 -4,8 Tiesiogin s usienio investicijos (mln. Lt) 1418 3702 1946 1516 1783 Usienio skola (BVP %) 34,0 34,8 42,5 43,0 43,9 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb s, TVF darbuotoj ataskaitos. 4 Šiame skyriuje daug remiamasi Célestin Monga, Lodovico Pizzati ir Giedr s Tarb nien s darbais bei mediaga, pateikta šios studijos II tomo 1 (Pizzati), 2 (Rutkowski) ir 9 (Steele) skyriuose. Page 33 2 A. S VARBIAUSIEJI MAKROEK ONOMIKOS POKY IAI Gamyba o Pasi los veiksniai . Ilgalaik kio augim skatina pagrindini pasi los veiksni ir bendrojo gamybos veiksnio pl tra. Lietuvoje bendroji uimtumo raida 1995 -2001 m. laikotarpiu buvo neigiama ir tai reiškia, kad ji negal jo tur ti teigiamo poveikio augimui (1.1 pav.). Pasi los veiksnio poi riu uimtumo ma jim tur jo kompensuoti kapitalo arba bendrojo gamybos veiksnio augimas. 1 pav. leidia manyti, kad takos tur jo ir viena, ir kita. Akivaizdu, kad iki Rusijos finansin s kriz s esminis BVP augimo veiksnys buvo did janios realiosios materialin s investicijos. Taiau Rusijos kriz materialin ms investicijoms tur jo stabilizuojant poveik , o kiui stipriai pakenk . Tod l galima daryti prielaid , kad po 1999 m. bendrasis gamybos veiksnys buvo svarbiausias augimo šaltinis. 5 Atsivelgiant Lietuvos demografines tendencijas, tikimasi, kad produktyvumo augimas ateityje išliks varom ja augimo j ga ir konvergencijos priemone. 1.1 pav. Realusis BVP augimas ir gamybos veiksniai Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb s o BVP sud tis. Lietuvoje prid tin vert daugiausia sukuria paslaugos (beveik 65 %) ir pra mon (28 %). Paslaug dalis nuo 1994 m. nuolat augo, o pramon s dalis liko nepakitusi (1.2 pav.). em s kio dalis bendroje prid tin s vert s strukt roje suma jo smarkiai, statyb dalis suma jo tik šiek tiek. Paslaug ir gamybos augim daugiausia s lygojo ma ir vidutini moni augimas; 1998 m. tokioms mon ms teko 60 % visos prid tin s vert s (nefinansiniame sektoriuje – beveik 80 %). Ma ir vidutini moni veiklos rezultatai smarkiai skiriasi nuo dideli moni rezultat , ypa nuo valstyb s 5 Šias bendr sias tendencijas patvirtina atlikti moni lygmens tyrimai. Neseniai paskelbtame darbe Starkevii t ir Tabor (1999) teigia, kad darbo j gos taka augimui 1995 -1998 m. laik otarpiu buvo neigiama vis r ši mon se, o kapitalo taka – nedidel ; kapitalas daugiausia formavosi didel se ir neefektyviose mon se. Prid tin s vert s augimas vyko daugiausia maose privaiose mon se, o pagrindin jo varomoji j ga buvo bendrojo gamybo s veiksnio augimas. 0 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000 8000 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 P O Q \11 \03 / W -8 -6 -4 -2 0 2 4 6 8 \08 real. kapitalo investicijos Investment realusis BVP augimas uimtumo did jimas Page 34 3 moni , kuri dalis pardavim , prid tin s vert s ir uimtumo strukt roje smarkiai suma jo (r. Starkevii t ir Tabor, 1999; Rutkowski, 2002). 1.2 pav. Bendroji prid tin s vert s strukt ra pagal ekonomin s veiklos r šis Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb s o Nors em s kiui tenka labai nedidel BVP dalis, jo smukimas palyginti su paslaugomis ir gamyba turi svarbi padarini darbo rinkai. Kaip rodo 1.3 pav., em s kiui vis dar tenka daug didesn darbo j gos dalis (apytikriai 18 %) nei b t galima spr sti pagal jo ind l sumin BVP. Uimtumas em s kyje ma ja nuo 1995 met , taiau jis madaug atitinka em s kio gamybos apimties ma jim , tod l darbo našumas lieka beveik nepakit s. Tuo metu, kai kituose sektoriuose (nuo labiausiai kapitalui imlios gamybos iki labiausiai darbui imli paslaug ) našumas spariai augo, em s kis aiškiai atsiliko nuo modern janio kio (1.4 pav.). 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 paslaugos statyba pramon em s kis Page 35 4 1.3 pav. Uimtumo lygis pagal sektorius Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb s 1.4 pav. Produktyvumas pagal sektorius Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb s o Unikali em s kio kaip perteklin s ir nenašios darbo j gos susitelkimo vietos pad tis tur jo takos Vyriausyb s formuojamai em s kio politikai, kuriai buvo labai b dinga intervencija, danai tur davusia priešing padarini . Vyriausyb s pastangos „apsaugoti“ em s kio sektori subsidijomis ir kita iškreipta politika, nors ir remiantis 0 500 1000 1500 2000 W N V W \11 em s kis Pramon Paslaugos Paslaugos 903,3 924,3 970,1 969,0 988,6 951,0 939,8 Pramon 348,5 334,0 334,4 331,1 326,4 319,6 310,3 em s kis 391,8 400,7 364,7 356,0 332,5 315,4 271,7 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 1 0 0 0 L t / d a r b u o t o j u i iš viso pramon apdirb. pramon , kasyba elektra, dujos, vanduo statyba em s kis paslaugos Page 36 5 doru socialiniu r pinimusi, iš ties susilpnino restrukt rizavimo paskatas, neleido modernizuoti em s kio ir prisid jo prie ki produktyvumo bei pajam mainimo (r. toliau 3 skyri ). Paklausa o Bendrasis vidaus produktas vertinant išlaid metodu. BVP strukt ra pagal išlaid r šis leidia palyginti suvartojim vidaus poreikiams ir prekyb ekonomin s pl tros s lygomis. 1.5 pav. rodo, kad tiek iki 19 98 m., tiek atsigavimo po 1999 m. laikotarpiu eksportas buvo svarbus BVP augimo veiksnys. Asmeninis vartojimas ir investicijos vis laikotarp irgi pastoviai augo daugma proporcingai eksporto augimui, taigi j santykin s dalys BVP liko beveik nepakitusios. Vyriausyb s vartojimas (ir taip vienas iš maiausi tarp Vidurio ir Ryt Europos šali ) ma jo nedaug ir tai rod laipsnišk vyriausyb s vartojimo išlaid ma jim per vis pereinam j laikotarp . o 1.5 pav. rodo ir tai, kad bendroji paklausa labai (ir vis labiau) priklauso nuo importo. Importo apimties did jimas liudija apie prekybos pranašumus (bendr j augim labai palaiko did jantis aukštos kvalifikacijos reikalaujani preki importas iš Europos), tuo tarpu did jantis eksporto ir importo apimties disbalansas sukuria esmin strukt rin prekybos deficit , kuris kelia tam tikr sunkum einamosios s skaitos balansui. Page 37 6 1 .5 pav. BVP sud t is pagal išlaidas Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb s o Visuminio vartojimo išlaid dalis BVP per vis laikotarp liko gana pastovi – apytikriai 84-88 %. Madaug ľ visuminio vartojimo išlaid sudaro asmeninio vartojimo išlaidos, Ľ – vyriausyb s vartojimo išlaidos. Bendr j vidaus investicij dalis BVP šiek tiek suma jo – nuo 24,7 % 1995 m. iki 21,5 % 2001 m. Šis suma jimas slepia šiek tiek didesn bendrojo kapitalo formavimo smukim iki 19,4 % 2001 m. o Eksportas ir importas. Nuo 1993 m. Lietuvai b dinga sp dingas prekybos apimties augimas – Rusijos kri z ši tendencij buvo tik laikinai pristabdiusi. Vertinant doleriais eksporto apimtis nuo 1996 m. augo po 12 % per metus, importo apimtis – šiek tiek spariau. 2001 m. eksportui teko 50,4 % BVP, importui – 55,8 % (1.6 pav.). 1.6 pav. Importo ir eksporto apimtis Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb s -30000 -20000 -10000 0 10000 20000 30000 40000 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 privatus vartojimas valstybinis vartojimas investicijos eksportas importas 0 5000 10000 15000 20000 25000 30000 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 m l n . L t 0 10 20 30 40 50 60 70 B V P p r o c . eksportas importas importas / BVP eksportas / BVP Page 38 7 o Iš Lietuvos išveam preki kryptis per pastaruosius kelerius metus smarkiai pasikeit , iš dalies d l Rusijos kriz s (r. 2 skyri ). Šis pokytis aiškiai nukreiptas Lietuvos eksporto ES dalies didinim (1.7 pav.). Ši dalis visoje eksporto strukt roje padid jo nuo 1/3 1997 m. iki ˝ 2000 m. o Stebina tai, kad ši ekspansija ES rinkas vyko nepaisant nacionalin s valiutos susiejimo su dol eriu, kurio vert did jo. Litas buvo susietas su doleriu nuo 1994 m. balandio iki 2002 m. vasario. Sprendimas d l tokio susiejimo atspindi Lietuvos prekybos pad t dešimtojo dešimtmeio pradioje. Taiau šiame dešimtmetyje Lietuvos prekybos krepšelio sud iai orientuojantis ES, susiejimas su kylaniu doleriu tapo tr kumu. Vis d lto kadangi litas iš pradi buvo susietas nuvertintu kursu, liko šiek tiek galimybi atlaikyti dolerio vert s did jim ymiai neprarandant konkurencingumo. 1.7 pav. Eksporto s trukt ra pagal šal (ar s jung ) VELPA šalys: Bulgarija (1999 m.), ekija, Vengrija, Slovakija, Slov nija, Lenkija, Rumunija (1997 m.). ELPA šalys: Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija. Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb s o Importo strukt ra nesikeit taip smarkiai, kaip eksporto strukt ra. Nors ES nuolat teko 40-45 % visos importo apimties, iš NVS irgi buvo importuojama daug (daugiausia pirmini preki ). Susiejimas su stipriu doleriu tur jo tam tikr pasekmi importo dydiui ir strukt rai; svarbiausia tai, kad tai leido padidinti aukštos kvalifikacijos reikalaujani preki import iš Europos. Tai paskatino visumini išlaid augim neukraunant per didel s naštos kainoms. Palyginti su kaimynin mis šalimis, Lietuvoje infliacijos lygis buvo emas, ypa turint omenyje finansin Rusijos kriz (1.9 pav.). 0% 20% 40% 60% 80% 100% 1996 1997 1998 1999 2000 2001 kitos EPLA Estija Latvija JAV VEPLA NVS ES Page 39 8 1.8 pav. Importo strukt ra pagal šalis (ar s jungas) VELPA šalys: Bulgarija (1999 m.), ekija, Vengrija, Slovakija, Slov nija, Lenkija, Rumunija (1997 m.). ELPA šalys: Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija. Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb s 1.9 pav. Infliacija ir BVP augimas Lietuvoje ir Estijoje Infliacijos tempai Realusis BVP augimas Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb s ir Estijos statistikos tarnyba 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% 1996 1997 1998 1999 2000 2001 kitos Estija Latvija JAV EPLA VEPLA NVS ES 0 5 10 15 20 25 1996 1997 1998 1999 2000 2001 Estija Lietuva -5 0 5 10 15 20 1996 1997 1998 1999 2000 2001 Estija Lietuva Page 40 9 Valstyb s finansa i o emas infliacijos lygis ir stabilus augimas liudija apie tai, kad pereinamuoju laikotarpiu buvo gyvendinama teisinga fiskalin politika. D l valiut valdybos Lietuvos monetarin politika apsiribojo mok jim balanso svyravim reguliavimu. Taigi fiskalin ei politikai teko didiuma naštos, susijusios su reagavimu išor s sm gius. Tokiomis s lygomis Lietuva apskritai utikrino nedidel fiskalin deficit ir pasiek strukt rini valstyb s finans pokyi , prisidedani prie makroekonomikos stabilumo. 1.10 pa v. parodytos Lietuvos fiskalinio deficito tendencijos ir atitinkami bendr j valstyb s pajam bei išlaid lygiai. Nepaisant smukdani tak tur jusios Rusijos kriz s dešimtmeio pabaigoje, Lietuvos fiskalinis deficitas išliko labai stabilus, o mokestin s pajamos šiek tiek suma jo, taip pat buvo sumaintos ir valstyb s išlaidos. 1.10 pav. Bendrasis fiskalinis balansas Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb s o plauk ir BVP santykio, kuris yra vienas iš maiausi tarp stojani ES šali , stabilizavimas tapo Vyriausyb s prioritetu siekiant utikrinti fiskalin stabilum vidutin s trukm s laikotarpiu. 2001 ir 2002 m. buvo parengtas ir patvirtintas išsamus nauj mokesi statym paketas. 2001 m. Seimas pri m Akcizo statym ir Prid tin s vert s statym , kuriuose nebenumatytos lengvatos ir kurie priartins apmokestinimo principus prie ES reikalavim . 2002 m. sausio m n. sigaliojo Juridini asmen pelno mokesio statymas, panaikin s nulin mokesio tarif reinvestuotam pelnui ir sumain s mokesio tarif iki 15 %. 2002 m. liepos m n. Seimas pri m nauj fizini asmen pajam mokesio statym . Šiuo statymu siekiama išpl sti mokesi baz ir sumainti darbo j gos apmokestinim . Minimali pajam mokesio riba pakeliama ir numatomos lengvatos kelioms išlaid r šims, skaitant išlaidas švietimui, b sto sigijimo paskol pal kanas ir mokas privaius pensij fondus. Vyriausyb svarsto galimyb toliau kelti minimalaus pajam mokesio rib iki tiek, kad b t utikrintas bendrasis mokesi reformos paketo neutralumas pajam atvilgiu. Be to, nuo 2003 m. sausio m n. Vyriausyb ketina išpl sti apmokestinamo nekilnojamojo turto s raš , kur bus trauktos ir gyvenamosios patalpos. Mokesi sistemos reformas papildo mokesi administravimo tobulinimas. 12501 14036 13687 13707 14296 13198 16552 17322 14952 15228 -1,9 -1,8 -8,5 -5,9 -2,8 1997 1998 1999 2000 2001 m l n . L t B V P p r o c . pajamos išlaidos deficitas Page 41 10 Fiskalinis Lietuvos patvarumas o Vyriausyb s tikslas vidutin s trukm s laikotarpiu – išlaikyti cikliškai subalansuot biudet . Lietuvos fiskalin pad tis pastaruoju metu teikia labai daug vili : 2001 m. fiskalinis biudeto deficitas sudar 1,9 % BVP, bendroji nacionalin skola – 26,9 %. Taiau fiskalinis patvarumas savaime nereiškia, kad valstyb gali save finansuoti; jis reikalauja, kad valstyb s fiskalin ir monetarin politika atitikt numatomas aug imo, infliacijos ir pal kan normos tendencijas. Patvarumas neb tinai reikalauja iš valstyb s ateityje sumok ti skol , taiau realioji skola turi b ti kaupiama l iau nei auga u ši skol mokam pal kan realiosios normos. o Kitaip tariant, Vyriausyb atsako u skolai taikomos grynosios realiosios pal kan normos (realioji pal kan norma r minus realioji augimo norma ) ir BVP santyk b 0 . Jis gali b ti finansuojamas iš pirminio perviršio g – arba iš monet kalimo pajam , kurias išreiškia infliacijos mokestis, mokamas u pinig paklausos ir BVP santyk L(r + ) (kuris yra ma janti nominalios pal kan normos funkcija, r + ). Ši patvarumo b kl galima pavaizduoti taip: g – + L(r + ) = ( r – ) · b 0 o Ar Lietuvos pirminis fiskalinis balansas atitinka š i ilgalaikio patvarumo b kl ? Atsivelgiant tai, kad pastarojo laikotarpio augimo tempas sudar 5,9 % BVP, o prognozuojamas vidutinis infliacijos augimo tempas – 3 % (remiantis 6 met vidurkiu ir darant prielaid , kad Lietuva stos ES), atrodyt , kad pirminis deficitas ateityje sudaryt 0,89 %. Nors tai gali atitikti dabartin makroekonomin Lietuvos b kl , jis grindiamas apytikriais skaiiavimais, imant optimistin augimo norm . Tod l, nors patvarumas gal ir n ra skubi problema, neabejotinai b tina ir toliau mainti fiskalin deficit , kadangi l tesnis augimo tempas ir netik tai pakilusi pal kan norma ateityje gali kelti patvarumo problem . Santaupos ir investicij finansavimas o Nuolatin atotr k tarp importo ir eksporto apimties rod strukt rinis prekybos deficitas. Š deficit papildo neaukštas gyventoj santaup lygis, d l kurio šalis darosi gana priklausoma nuo usienio santaup , kai reikia finansuoti savus investicinius poreikius. Priešingai santykiškai aukštam investicij lygiui, bendrosios gyventoj santaupos sudaro nuosaiki BVP dal . 2001 m. nacionalin ms santaupoms teko 16,8 % BVP – madaug tokia pati dalis kaip ir prieš penkerius metus (1.11 pav.). Page 42 11 1.11 pav. Bendrosios nacionalin s santaupos, BVP proc. Šaltinis: Pasaulio banko SIMA duomen baz o emo gyventoj santaup lygio pasekm yra ta, kad Lietuva turi finansuoti einamosios s skaitos deficit iš usienio l š . 2001 m. vien tiesiogin ms usienio investicijoms teko beveik 77 % einamosios s skaitos deficito. Taiau priešingai nei daugelyje besivystani šali tokia pad tis netur jo didel s neigiamos takos valstyb s konkurencingumui (r. t. p. B skyri toliau). Išor s finansavimas daugiausia buvo nukreiptas kapitalo formavim , o ne vartojim , ir pad jo modernizuoti šalies gamybos paj gumus. o 1.2 lentel je pateikta vis materialini investicij Lietuvoje finansavimo strukt ra pagal šaltinius. Iš duomen matyti, kad usienio l šos sudar 10 -20 % vis materialini investicij . Vis d lto atrodo, jog yra šiek tiek maesn s priklausomyb s nuo usienio santaup tendencija ir daugiau remiamasi nuosav l š finansavimo šaltiniais. Kita paym tina tendencija – smarkus materialini investicij finansavimo iš biudeto suma jimas, atitinkantis ma jant valstyb s vaidmen Lietuvos ekonomikos pereinamuoju laikotarpiu. 1.2 lentel . Materialin s investicijos pagal finansavimo šaltinius (%) 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 Iš viso 100,0 % 100,0 % 100,0 % 100,0 % 100,0 % 100,0 % 100,0 % Nacionalinis biudetas 20,1 % 14,3 % 12,6 % 10,8 % 4,7 % 1,9 % 5,9 % Valstyb s biudetas 13,4 % 10,6 % 8,8 % 5,9 % 2,6 % 0,7 % 4,5 % Savivaldybi biudetai 6,7 % 3,7 % 3,7 % 4,8 % 2,1 % 1,2 % 1,4 % Nuosavos l šos 65,2 % 62,0 % 63,4 % 42,5 % 68,5 % 72,4 % 71,1 % iš j usienio l šos 7,2 % 7,7 % 7,7 % 3,7 % 5,4 % 3,6 % 4,1 % Bank paskolos 14,1 % 20,4 % 20,7 % 25,9 % 18,0 % 17,2 % 17,6 % iš j usieni o 10,3 % 18,0 % 17,8 % 20,0 % 13,6 % 11,8 % 12,2 % Kiti šaltiniai (nebiudetiniai fondai ir kt.) 0,6 % 3,3 % 3,4 % 6,1 % 8,8 % 8,4 % 5,4 % Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb s. Statistinis metraštis 2002 -5,0% 0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% B V P p r o c . valstybin s santaupos 1,6% 0,2% 1,9% -1,1% -3,9% -0,2% 0,1% privaios santaupos 12,9% 15,2% 14,4% 13,4% 15,4% 14,7% 16,6% 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 Page 43 12 Mok jim balansas o Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos valstyb se, fiksuoto valiutos kurso reimas buvo stabilus nuo 1994 m. balandio m n. prad jus taikyti doleriu pagr st valiut valdybos model . Norint išvengti su fiksuotu valiutos kursu susijusi sunkum reikia, kad einamosios s skaitos balansas b t stabilus ir nedidelis. Pirmiausia, jei didelio einamosios s skaitos deficito nekompensuoja investicij srautai finansin je s skaitoje, tai gali sukelti per didel tamp centrinio banko usienio rezervams. Dešimtojo dešimtmeio viduryje Lietuvos einamosios s skaitos deficitas sudar apytikriai 10 % BVP ir tik per pastaruosius dvejus metus jis suma jo iki tinkamesnio lygio. o 1.12 pav. rodo einamosios s skaitos deficito dinamik pra jusiais metais ir kartu atskleidia, kaip j sukelia preki balanso deficitas ir tik iš dalies kompensuoja paslaug perviršis. 1.12 pav. Einamosios s skaitos deficitas ir sud tin s dalys Pastaba: Kiti neparodyti einamosios s skaitos kompo nentai – pajamos ir einamieji transferiniai mok jimai. Šaltinis: Lietuvos bankas o Nors 1.12 pav. duomenys rodo, kad 1995- 1999 m. einamosios s skaitos deficitas išliko gana pastovus – apytikriai 10 % BVP, o po to šis rodiklis staiga pager jo, preki balanso dekompozicijos analiz leidia manyti, kad patvarumas buvo kur kas maesnis. Iš 1.13 pav. matome, kaip 1995- 1999 m. Lietuva iš grynojo em s kio produkt eksportuotojo tapo gryna importuotoja. Tuo paiu metu ymiai pablog jo kit preki prekybos balansas. Šiuos reiškinius šiek tiek kompensavo prekybos balanso pager jimas energetikos sektoriuje (nes išaugo energijos eksportas), neleid s einamosios s skaitos deficito rodikliui toliau blog ti. Po 1999 m. prasid jus bendrojo prekybos balanso, o kartu ir einam osios s skaitos b kl s ger jim didia dalimi l m staigus kit preki prekybos deficito suma jimas 1998 m. Tai liudija apie s kming restrukt rizavim ir Lietuvos preki eksporto perorientavim ES rinkas po Rusijos kriz s (r. 2 skyri ). -20,00% -15,00% -10,00% -5,00% 0,00% 5,00% 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 B V P p r o c . ein. s skaita prek s paslaugos pajamos ein. transferiniai mok jimai Page 44 13 1 .13 pav. Prekybos dekompozicija Šaltinis: Lietuvos bankas o Nepaisant nemao einamosios s skaitos deficito, fiksuotas valiutos keitimo kursas neapsunkino usienio rezerv , kadangi mok jim balans stabilizavo kiti finansin s s skaitos komponentai. Ypa iki 1999 m. buvo kaupiami rezerviniai aktyvai, tuo tarpu tiesiogin s investicijos, investicij portfelis ir kitos investicijos viršijo einamosios s skaitos deficit . Prekybos deficitas dar vert mainant poveik valiut keit imo kursui, tuo tarpu usienio investicij srautai, pasiymintys lito paklausa, dar priešing – vert didinant poveik , nusv rus einamosios s skaitos deficito tak . Apskritai Lietuvos banko usienio rezervai did jo, išskyrus 1999 m. (1.14 pav.). 1.14 pav. Finansin s skaita Šaltinis: Lietuvos bankas -12,00% -10,00% -8,00% -6,00% -4,00% -2,00% 0,00% 2,00% 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 em s kis energetika kitos prek s -6,00% -4,00% -2,00% 0,00% 2,00% 4,00% 6,00% 8,00% 10,00% 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 tiesiogin s investicijos investicij portfelis kitos investicijos rezerviniai aktyvai Page 45 14 o 1.14 pav. rodo, kad tiesiogini investicij balansas (tiesiogin s usienio investicijos Lietuvoje minus tiesiogin s Lietuvos investicijos usienyje) pasiek aukš iausi lyg 1998 m. (BVP procentin s dalies išraiška); dauguma plauk gauta pardavus valstybin fiksuotojo nuotolinio ryšio bendrov . 1999 m. tiesiogini investicij plauk stygi kompensavo investicij vertybinius popierius – daugiausia Vyriausyb s euroobligacijas – padid jimas, iš kurio finansuotas einamosios s skaitos deficitas, sudar s 11 % BVP. 2000 m. ir 2001 m. einamosios s skaitos deficitas suma jo; pagrindinis finansavimo šaltinis buvo tiesiogin s usienio investicijos. o 1.3 lentel je pateikti Lietuvos banko balans nuo 1994 m. duomenys. Jie rodo Lietuvos centrinio banko atsiskaitym balans tarp aktyv (usienio ir vidaus) ir sipareigojim (usienio ir vidaus). Didiuma pasikeitim Lietuvos banko usienio aktyvuose susij su valstyb s ind li pokyiais. Grynieji tarptautiniai rezervai (at mus valstyb s ind l ) suma jo tik 1999 m. 270 mln. Lt suma jo komercini bank ind liai, kapitalo s skaita ir valiutos atsargos. Lik s pokytis susij s su valstyb s ind li suma jimu, daugiausia d l ind li kompensavimo gyventojams. 2001 m. grynieji tarptautiniai rezervai v l pakilo iki lygio, buvusio prieš kriz . 1.3 lentel . Lietuvos centrinio banko balansin ataskaita 1996 m. 1997 m. 1998 m. 1999 m. 2000 m. 2001 m. Usienio aktyvai 3345,1 4258,7 5847.6 4976.1 5375.5 6629.0 Reikalavimai: Vyriausybei 0,0 0,0 0,0 6,8 6,8 6,8 privaiam sektoriui 9,9 7,6 6,9 6,1 5,5 6,4 komerciniams bankams 142,0 70,3 52,3 30,2 23,8 15,4 nebankin ms fin. institucijoms 3,1 19,4 6,9 20,0 0,0 0,0 Kiti aktyvai 199,7 121,1 226,4 238,8 247,3 228,9 Aktyvai iš viso 3699,8 4477,1 6140,1 5277,9 5658,8 6886,5 Usienio sipareigojimai 533,9 444,5 380,9 363,2 313,4 462,7 Išpirkimo sutartys 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 206,3 TVF paskolos LB 527,1 441,4 378,0 360,1 310,6 253,2 Kiti sipareigojimai nerezidentams 6,8 3,0 2,8 3,1 2,8 3,2 sk.: konvertuojama valiuta 0,6 1,2 1,1 0,0 0,0 0,0 Vidaus sipareigojimai valiuta ne Lietuvos banke 1998,8 2726,2 3036,1 2971,7 2904,2 3262,8 komercini bank ind liai 483,2 551,3 1 211,8 1 109,3 1 036,6 1 000,2 sk.: konvertuojama valiuta 86,4 161,3 344,0 435,6 415,9 416,7 Vyriausyb s ind liai 66,1 269,3 906,0 302,1 781,7 1 488,2 sk.: konvertuojama valiuta 43,2 147,5 866,9 245,7 713,5 1 335,9 kit rezident ind liai 37,1 39,4 19,0 8,8 11,8 16,6 sk.: konvertuojama valiuta 19,8 8,2 6,5 1,5 0,1 0,1 Partneri l šos 41,9 38,1 40,8 30,8 29,2 28,2 Kapitalo s skaitos 514,5 396,2 519,0 468,9 571,9 618,8 Kiti sipareigojimai 24,2 12,1 26,5 23,0 10,0 8,9 sipareigojimai iš viso: 3699,8 4477,1 6140,1 5277,9 5658,8 6886,5 Memo straipsniai: Tarptautiniai rezervai iš viso 3337,1 4250,9 5839,9 4968,4 5434,6 6676,6 Tarptautiniai rezervai be valstyb s ind lio 3271,0 3981,6 4933,9 4666,3 4652,9 5188,4 Šaltinis: Lietuvos bankas Page 46 1 B. K ONKURENCINGUMO IR IŠ ORINIO PA EID IAMUMO TENDENCIJOS o Realusis valiut kursas yra bendriausias konkurencingumo lyg apib dinantis r odiklis. Tai yra santykini kain vertinimo rodiklis, ir danai skaiiuojamas kaip prekin s produkcijos (potenciali eksporto ir importo preki ) kain santykis su ne prekin s produkcijos kainomis. Realusis rodiklis iš anksto parodo progreso poymius, o ta i leidia moni veikl orientuoti perspektyvias sritis. Šio rodiklio vert s padid jimas rodo, kad prekin produkcija tapo s lygiškai pelningesn u neprekin produkcij . Tuo tarpu neprekin s produkcijos kaina išreiškiama vidaus rinkai skirtos produkcijo s kaina Tad realiojo valiutos kurso padid jimas reiškia, kad potenciali eksporto ar importo preki kainos auga greiiau nei prekin s produkcijos kainos. Šiame skyriuje apvelgiamas visuminis Lietuvos kio konkurencingumas 1994 -2001 m. laikotarpiu, nagrin jami vair s realiojo valiut kurso rodikliai ir keli alternatyv s eksport ir usienio prekybos s lygas apib dinantys rodikliai. o Vertinimas pagal apskaiiuot real j valiutos kurs (RVK) Lietuvoje. Konkurencingumas kinta tik tuomet, kai apskaiiuotas realusis valiutos kursas ymiai nukrypsta nuo savo pusiausvyros vert s (PRVK), kuri skiriasi priklausomai nuo kio strukt ros. PRVK galima apskaiiuoti dviem b dais – iš pradi nustaius arba numaius pusiausvyros einam j s skait ir po to vedus real j valiutos kurs , kad b t galima generuoti v lesn einam j pusiausvyros kurs ; kitas b das – supaprastintas modelis, kuriame PRVK prilyginamas ilgalaikiam realiajam valiutos kursui, deraniam su grynosiomis usienio l šomis ir einamosios s skaitos vert mis, kai pad tis stabili. o Pirm j metod sunku pritaikyti Lietuvai (ir daugeliui pereinamojo laikotarpio šali ), nes ia daroma bes lygiška prielaida, kad laiko atvilgiu PRVK išliks pastovus, ir neatsivelgiama akcinio kapitalo pakitimus, produktyvum , vartojimo preki kainas ir netgi privai institucij , kurios susik r per jus iš planin s rinkos ekonomik 1 , poreikius. Be to, šiam metodui pritaikyti reikia pasirinkti atskaitos metus, darant prielaid , kad tais metais realusis valiut kursas buvo pasiek s pusiausvyr . Kadangi prieš Lietuvos nepriklausomyb prekyba ir kapitalo srautai buvo grietai ribojami, tod l iki Lietuvos nepriklausomyb s atk rimo metai netinkami atskaitai. Antrasis, alternatyvusis, metodas taip pat netinka Lietuvai. Stingant pameiui skaiiuojam duomen , ne manoma apskaiiuoti ilgalaik s pusiausvyros valiut kurs ir einamosios s skaitos bei gryn j usienio l š veri . Tod l realusis valiut kursas nustatomas, remiantis tiktai VKI rodikliais, ir d l to yra nepatikimas. o Realiojo va liut kurso (RVK) raida . Didiausia problema, kylanti analizuojant real j valiut kurs yra ta, kad statistikos staigos retai veda tiesiogin prekin s ir neprekin s produkcijos kain apskait ir j viešai publikuoja. Tod l tenka pasikliauti netiesioginia is apskaiiavimais, pvz., VKI. Nuo 1994 m. lito vert nuolat did jo, vertinant faktiniu laikotarpiu (remiantis VKI) – nuo 1994 m. balandio m n. iki 2001 m. gruodio lito vert iš viso pakilo 85 %, tai ypa l m ES prekybos partneriai (1.15 pav.). Taiau realusis lito vert s padid jimas netur jo didel s takos Lietuvos eksportuotoj geb jimui susirasti eksporto rinkas savo produktams. Page 47 2 1 .15 pav. Reali j lito kurs indeks raida (1993 m. birelis = 100) Šaltinis: Lietuvos bankas o 1994-2001 m. keletas pasi los ir paklausos veiksni tur jo takos vadinamojo Lietuvos RVK evoliucijai. Vertinant pagal pasi l , pagrindinis RVK lemiantis veiksnys aiškiai buvo spartesnis produktyvumo augimas prekin s, o ne tik vidaus rinkoje tinkamos realizuotis produkcijos gamybos srityje (vadinamasis Balassa-Samuelson efektas). Skirtingi bendrojo gamybos veiksni produktyvumo augimo tempai abiejuose sektoriuose suk l RVK did jim , atspindint Lietuvos kio padid jus konkurencingum . Be to, empiriniai tyrimai parod , kad d l praeitame dešimtmetyje paspart jusi strukt rini reform ir rinkos liberalizavimo smarkiai išaugo santykinis TFP, palyginti su daugelio Europos šali ekonomika (r. 1.4 lentel ), ir d l spartesni reform sustipr jo lito vert . Vertinant pagal paklaus , RVK d l išaugusi valstyb s išlaid 1997 - 1999 m. (nuo 34 iki 41 % BVP) padid jo tik laikinai. o Be ši tradicini svarstym , kitas veiksnys, galimas svarbus lito vert s did jimo veiksnys – dideli šal plaukiantys kapitalo srautai. 2001 m. vien tik tiesiogini usienio investicij srautas finansavo 75 % Lietuvos einamosios s skaitos deficito. Didel tiesiogini usienio investicij antpl d iš dalies l m kapitalo s skait apribojim sumainimas, labai stiprios stabilizavimo ir fiskalinio konsolidavimo pastangos, d l kuri suma jo šalies rizika ir padid jo pelno gavimo galimyb s, kurias atv r t stin s strukt rin s reformos. Empiriniai Finans ministerijos tyrimai parod , kad didesn s kapitalo plaukos finansavo Lietuvos gamybini paj gum pl tr ir modernizavim , o tai savo ruotu l m didesn prekin s produkcijos gamybos sektoriaus produktyvum ir ilgalaik lito pripainim , neprarandant šalies konkurencini pranašum . Prieasti s yra ta, kad sustipr j s prekin s produkcijos sektoriaus aparatas leis b simam prekybos balansui atsverti sukaupt skol ir tiesiogini usienio investicij pervedim paslaug poreikius. Skirtingai nuo besivystaniose ir stipr janiose šalyse danai pasitaikanios situacijos, finansin s plaukos Lietuv nebuvo skirtos vartojimo lygiui kelti ir investuoti neproduktyvias sritis. Taigi j nereik s gr inti, perskirstant prekinei produkcijai gaminti skirtus išteklius, d l ko ateityje valiuta nuvert t . 0,0 100,0 200,0 300,0 400,0 500,0 B a l . 9 4 R g p . 9 4 G r d . 9 4 B a l . 9 5 R g p . 9 5 G r d . 9 5 B a l . 9 6 R g p . 9 6 G r d . 9 6 B a l . 9 7 R g p . 9 7 G r d . 9 7 B a l . 9 8 R g p . 9 8 G r d . 9 8 B a l . 9 9 R g p . 9 9 G r d . 9 9 B a l . 0 0 R g p . 0 0 G r d . 0 0 B a l . 0 1 R g p . 0 1 G r d . 0 1 B a l . 0 2 visos ES Vidurio ir Ryt Europos NVS Page 48 3 o Ar valiutos stipr jimas d l kapitalo plauk viršija savo pusiausvyros vert , daniausiai priklauso nuo šalies finansinio sektoriaus veiklos ir jo geb jimo tarpininkauti usienio finansinei veiklai. Lietuvos atveju usienio finansavimas daugiausia buvo nuk reiptas kapitalui, o ne vartojimui formuoti, o dauguma racionali finansinio sektoriaus taisykli atitinka tarptautines normas. 2001 m. finans sektoriaus vertinimo ataskaitoje pabr iama geros kokyb s ir prieinama informacija, sistemos našumas ir atskait ingumas, gerai funkcionuojanti reguliavimo sistema, finansin s pagalbos nesitik jimas ir ribotas finansin s rinkos dalyvi energingumas (net po kit šali valiutos valdybos krizi , pvz., Argentinoje). Visi šie veiksniai pad jo išvengti pernelyg didelio opt imizmo ir „muilo burbulo“ efekto, kurie gal jo nulemti trumpalaik lito vert s did jim ir šalies ekonomikos konkurencingumo silpn jim . o Alternatyv s konkurencingumo rodikliai . vertinus pagrindinius veiksnius, lemianius realaus valiut kurso evoliucij , galima susidaryti bendr konkurencingum lemiani veiksni aspekt Lietuvoje paveiksl . Taiau norint geriau suprasti lemianius veiksnius, pravartu išnagrin ti alternatyvi realiojo valiut kurso indeks veikim . Prekybos partneri diskriminacija yra aktuali tokios šalies kaip Lietuva kiui, kur eksporto sektorius yra gana diversifikuotas. Kadangi kai kuri prekin produkcija n ra visiškai homogeniška, b tina išanalizuoti šalies konkurencin pozicij , atsivelgiant jos prekybos partneri (iš NVS ir ES) bei potenciali konkurent (iš Vidurio ir Ryt Europos) situacij . o Norint vertinti realiojo lito kurso did jimo poveik , galima panaudoti vairius eksporto veikl apib dinanius rodiklius: (i) eksporto rinkos dali raida; (ii) uimamos eksporto rinkos dali es kitimas; (iii) s lygin s darbo j gos vieneto kainos kai kuri konkurent atvilgiu. o Bendrasis eksportas 1996-2001 m. augo 12 % per metus doleri išraiška. Po Rusijos kriz s sukelto nuosmukio Lietuvos eksportas ymiai atsigavo nuo 1999 m. pradios ir au go beveik 20 % per metus. Uimamos eksporto rinkos dalies kitimas did jant valiutos vertei geriau nušvieia Lietuvos konkurencingum . Nuo 1994 iki 2001 m. Lietuva padidino savo rinkos dalis pagrindini prekybos partneri ir konkurent atvilgiu (1.16 pav.). Ši tendencija atspindi produktyvumo prieaug , kuris ir pats gal t lemti lito vert s kilim (arba kurios vert s did jimas paskatino išlaikyti konkurencingum ). Page 49 4 1.16 pav. Lietuvos eksporto rinkos dalys pagrindini prekybos partneri importo rinkose (%) Šaltinis: Lietuvos bankas o Eksporto pagyv jimui daugiausia takos tur jo stiprus prasiskverbimas ES rinkas, o eksportas Nepriklausom Valstybi Sandraugos (NVS) rinkas po Rusijos kriz s iš pradi suma jo, o paskui stabilizavosi. Eksportas kitus didiuosius prekybos blokus taip pat did jo – ypa Vidurio Europos laisvosios prekybos asociacij (CELPA) ir Europos laisvosios prekybos asociacij (ELPA). Taiau nepaisant ši teigiam tendencij , 2 skyriuje pateikiamoje detalesn je analiz je matyti kai kurie potencial s Lietuvos sunkumai: Lietuvos gamintojams bus sunku išlikti konkurencingiems su ekonomiškai silpn šali gamintojais daug nekvalifikuotos darbo j gos reikalaujaniuose sektoriuose. o D l ger eksporto rodikli Lietuvos prekybos s lygos per pastaruosius metus pager jo, kadangi eksporto kain (išskyrus naftos kain poveik ) ma jim atsv r gerokai spartesnis importo kain ma ji mas (1.17 pav.). Apibendrindami pateiktus duomenis, galime daryti išvad , kad apskritai Lietuvos eksporto sektorius per pastar j dešimtmet sugeb jo susidoroti su valiutos vert s did jimu. 0.00 0.05 0.10 0.15 0.20 0.25 0.30 95-I 95-III 96-I 96-III 97-I 97-III 98-I 98-III 99-I 99-III 00-I 00-III 01-I 01-III ES VEPLA EPLA JAV Page 50 5 1 .17 pav. Eksporto ir importo kain indeksai ir prekybos s l yg (PS) indeksai (1996 = 100 proc.) Šaltinis:Lietuvos bankas o Iš duomen apie darbo j gos kainas matyti, kad Lietuvos konkurencin po zicija nuo 1994 m. buvo pakankamai stipri. Danai buvo nerimaujama, kad palyginti didelis darbo umokesio augimas Baltijos valstyb se gal jo susilpninti šali konkurencingum , taip pat ir pritraukiant tiesiogines usienio investicijas. Taiau Kelerio ir kit autori 1999 m. atlikti empiriniai tyrimai parod , kad bendrosios darbo išlaidos (apskaiiuojamos dalijant darbo umokest iš pagamintos produkcijos kiekio) 1994 – 1998 m. išaugo 14 % Estijoje ir Latvijoje. Lietuvoje darbo išlaidos s lyginiam produkcij os vienetui rodo konkurencingumo padid jim per t pat laikotarp , palyginti su Latvija, ir suma jim , palyginti su Estija. Taiau svarbu paym ti, kad gana spartus darbo kainos, tenkanios vienam pagamintam produkcijos vienetui augimas gali b ti atsvert as kapitalo produktyvumo padid jimo. Keleris pastebi, kad Baltijos valstybi atveju darbo umokesio s skaita bendram produkcijos kiekiui padid jo, ir tam takos gal jo tur ti veiklos gamybos optimizavimas bei geresnis kapitalo panaudojimas. kartu pajam i š perdirbamosios pramon s dalis bendroje produkcijos gamybos apimtyje suma jo, taiau išaugo absoliui ja prasme 1995 -1999 m. Visos šios tendencijos atspindi padid jus kapitalo produktyvum . o Kiti išorinio paeidiamumo rodikliai . Ekonominis metodas vali utos kriz s rizikos išoriniam paeidiamumui vertinti susideda iš daugyb s makroekonomini ir finansini rodikli . Norint ekonomine prasme vertinti valiutos kriz s rizik ir išor s tak , reikia išnagrin ti daugel makroekonomikos ir finansini rodikli . Lietuvoje valiutos kriz gal t vykti tuomet, jei d l tariamo lito susilpn jimo labai suma t usienio valiutos rezervai ar smarkiai išaugt pal kan normos arba b t atsisakyta susieti lit su stipria valiuta 6 . Teoriškai toki kriz gal t sukelti Lietuvos nesugeb jimas – arba finansin s rinkos didiausi aid j abejon s d l jos sugeb jimo – mok ti pal kanas u paskolas. D l to gali kilti ir bank kriz , kuri apibr iama kaip situacija, kuriai esant d l savo nemokumo (arba potencialaus nemokumo) bankai turi sustabdyti savo sipareigojim konvertuojamum , ir tuomet Vyriausyb yra priversta sikišti, kad išspr st problem . 6 r. Keleris ir kiti (1999). 70,0 80,0 90,0 100,0 110,0 120,0 130,0 97-I 97-III 98-I 98-III 99-I 99-III 00-I 00-III 01-I 01-III Eksporto kain indeksas Importo kain indeksas PS Page 51 6 o Lietuvos veikla per pastaruosius metus rodo, kad pagrindo nerimauti, jog artimiausiu metu gali vykti valiutos arba finans sektoriaus kriz , n ra. Išoriniai sektoriaus rodikliai yra patenkinami: jie apima einamosios s skaitos balans ir jo finansavim , eksporto augimo temp , real j valiutos kurs , diferencinius usienio valiutos pal kan tarifus, kapitalo sraut sud t , usienio skolos strukt r ir usienio atsarg apimt (r. 1.18 pav.). 1.18 pav. Einamoji s skaita, tiesiogin s usienio investicijos (TUI), ir bendroji usienio skola (proc. BVP) Šaltinis: Lietuvos bankas o Finansinio sektoriaus rodikliai – privataus sektoriaus kredito augimas, bank sistemos usienio paskol strukt ra, pal kan normos strukt ra, bank paskol portfelio kokyb , bank sistemos ind li sipareigojim terminas ir valiutos strukt ra, bendra priei ros sistema – yra tinkami. 2001 m. Lietuvos finans sektoriaus vertinimo ataskaitoje rašoma, kad Lietuvos finansinei sistemai, kurioje vyrauja bankai, nekyla tiesiogin gr sm , nes ji vadovaujasi patikima makroekonomikos politi ka, pritaikydama valiut valdybos model (VVM), diegia stiprias strukt rines ir teisines reformas rengdamasi stojimui ES, vykdo griet bank reguliavim ir priei r . Atlikus bandym su galimais pal kan normos ir valiut keitimo kurso (euro ir dolerio kryminio kurso) svyravimais, taip pat minimalios pal kan ribos suma jimu ir realios ekonomin s veiklos silpn jimu, paaišk jo, kad šalies finans sistema sugeb t atlaikyti daugel šok . o Atkreiptinas d mesys šias sritis: bank kišimasis, nemokumo sprendimas ir kit nei bankai finansini institucij veiklos reguliavimas ir priei ra. Lietuvos finans sektoriaus vertinimo ataskaitoje konkreiai rekomenduojama priimti tam tikras priemones, kurios pad t atlaikyti didelius finansin s sistemos šokus, jei toki b t . Tokios priemon s b t : centrinio banko galiojim sikišti ir greitai spr sti banko nemokumo ar kitas finansines problemas didinimas; priei ros stiprinimas, bendradarbiaujant su Lietuvos bank pagrindini institucij šalies prii r tojais; griet limit šalies bank s sajoms su pagrindin mis institucijomis nustatymas; skolininko ir banko finansin s ataskaitos kokyb s gerinimas; bank valdytoj atsakomyb s u rizikos -20 -10 0 10 20 30 40 50 1996 1997 1998 1999 2000 2001 Einamosios s skaitos bal. Grynos TUI ir portfelio investicijos Bendra usienio skola Page 52 7 valdym didinimas; paskol klasifikavimo peri r jimas ir taisykli , padedani geriau atspind ti skolinink mokum ir tinkam ustato vert , numatymas. C. P AGRINDINIAI DARBO RINKOS PADARINIAI Nedarbas ir dalinis uimtumas o Pastaruoju metu Lietuvos kio veiklos rodikli Achilo kulnas buvo prasta uimtumo raida ir atviro nedarbo did j imas. Nepaisant teigiamo BVP augimo ir stipraus eksporto, uimtumas beveik nesikeit – 2001 m. jis buvo šiek tiek maesnis nei 1995 m. (1.4 lentel ). Šis „augimo be darbo“ reiškinys yra b dingas ne tik Lietuvai. Jis pastebimas visose Vidurio ir Ryt Europo s pereinamojo laikotarpio šalyse. 1.4 lentel BVP, uimtumo, produktyvumo ir darbo umokesi dinamika (1995=100 proc.) 1996 1997 1998 1999 2000 2001 Vidutinis metinis aug imo tempas 1996-2001 (proc.) BVP 105 112 118 113 118 125 3,5 Uimtumas 101 102 101 100 96 92 -1,8 Produktyvumas 104 111 117 113 122 136 6,3 Realusis darbo umokestis 103 119 136 143 144 145 7,1 Pastaba: realusis darbo umokesio augimas yra paremtas bendrosiomis pajamomis. Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb s, Lietuva, 2001. o Iš pirmo vilgsnio, ekonominis augimas n ra susij s su uimtumo augimu d l produktyvumo did jimo susiejimo su intensyviu restrukt rizavimu. Kaip matyti iš 1.4 lentel s, darbo našumo augimas (matuojamas kaip vienam dirbaniam asmeniui tenkantis BVP dalis) buvo pakankamai stiprus nuo 1996 m., vidutiniškai 4 % per metus. Taigi ekonominio augimo Lietuva pasiek daugiau d l efektyvaus darbo išteklius panaudojimo, o n e d l darbo s naud didinimo. o Gilesn bedarbi skaiiaus augimo prieastis Lietuvoje, kaip ir visose pereinamojo laikotarpio šalyse, yra iš sovietin s sistemos paveld tas pernelyg didelis darbuotoj skaiius. Daugelis moni pereinam j laikotarp eng , tur damos ymiai daugiau darbuotoj , nei j reikia gamybai. Auganti vidaus ir išor s konkurencija, taip pat naujos kapitalui imlesn s technologijos paskatino mones racionaliai naudoti darbuotojus ir mainti etat skaii . Šis procesas t s si gana ilgai . Nors panaikinus neproduktyvias darbo vietas, buvo sukurta nemaai produktyvi darbo viet , vis d lto pastar j buvo maiau ir d l to suma jo bendrojo uimtumo lygis. o Ilguoju laikotarpiu šie produktyvumo pagerinimai prisid s prie uimtumo augimo, nes, ne pasikeitus kitoms s lygoms, d l to ma ja darbo kaina, tenkanti vieno produkcijos vieneto gamybai, taigi did ja darbo j gos paklausa. Taiau šis potencialiai teigiamas rezultatas priklauso nuo darbo umokesio augimo. Jeigu darbo umokestis did s greiiau nei produktyvumas, produkcijos vieneto darbo kaina augs, neigiamai veikdama darbo j gos paklaus . Tam tikra prasme tai vyksta Lietuvoje. Nuo 1996 m. realaus darbo umokesio dydis augo 7,6 % per metus, ymiai pralenkdamas darbo Page 53 8 našumo augim . Tai reiškia darbo kainos padid jim , o galb t ir bedarbi skaiiaus augimo skatinim 7 . o Nepakankamas uimtumo augimas – tai tik viena iš Lietuvos darbo rinkos problem . Nedarbas yra dar viena ryški apraiška. Darbo j gos tyrimo duomenimis, 2000 m. nedarbas sudar 15,4 % darbo j gos, o 2001 m. jis dar labiau padid jo ir siek madaug 17 %. Nedarbo lygis (kuris tikriausiai gal t b ti laikomas bendresniu darbo rinkos s lyg matavimo vienetu) 1995 -2001 m. taip pat suma jo 6 proc. punktais (1.5 lentel ). Darbo j gos aktyvumo lygis dar labiau suma jo ir 2001 m. siek tik 58,9 %. Be to, nedarbas yra link s b ti ilgalaikiu, nes daugiau kaip 50 % bedarbi darbo netur jo daugiau nei metus. 1.5 lentel Darbo pasi la 1995 -2001 metais. 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 % Aktyvumo lygis 66,9 65,4 61,5 61,7 61,9 60,4 58,9 Uimtumo lygis 65,2 64,6 65,2 65,0 63,2 61,0 60,1 Nedarbo lygis 17,1 16,4 14,1 13,3 14,1 15,4 17,0 Ilgalaikiai bedarbiai (procentais) .. .. .. 55 38,7 52,3 59,0 Pastaba: apibr imai pateikiama II tomo 2 skyriuje. Šaltinis: Darbo j ga, uimtumas ir nedarbas (tyrim duomenys), 1997 -2000. Statistikos rinkinys, 2001. o D l ši neigiam tendencij darbo ištekliai buvo nepakankamai uimti. Lietuvos uimtumo lygis yra gerokai maesnis u OECD vidurk . Lietuvoje dirba tik 60 % darbingo amiaus asmen , palyginti su 66 %, dirbaniais OECD šalyse. Tai reiškia, kad didel dalis darbingo amiaus Lietuvos gyventoj neturi pakankamai darbo arba visai nedalyvauja da rbo rinkoje. Tai didelis socialinis nuostolis, gerokai sumainantis potencialiai didesn BVP. o Be aukšto bendro nedarbo lygio Lietuvoje, du kiti veiksniai turi takos emam šalies uimtumo lygiui. Pirmasis veiksnys – jaun (15 -24 m. amiaus grup ), antrasis – vyresniojo amiaus gyventoj (55 -64 m. amiaus grup ) emas ekonominis aktyvumas. Pavyzdiui, Lietuvos jaun asmen ekonominis aktyvumas sudaro 21 %, palyginti su 47 % OECD vidurkiu. Vyresniojo amiaus darbuotoj aktyvumas yra 20 %, o OECD vidurkis yra 49 %. Be to, abiej ši dirbani asmen grupi nedarbo lygis yra gerokai didesnis u OECD vidurk . Uimtumas pagal sektorius o Kaip ir kitoms Vidurio ir Ryt Europos šalims, Lietuvos pereinamajam laikotarpiui b dingas staigus dirbani asmen per jimas iš viešojo privat sektori . 1991 m. privaiame sektoriuje dirbo maiau nei 30 % dirbani asmen . 2000 m. jame dirbo beveik 70 %. Didiausias privataus sektoriaus augimas pastebimas maose ir vidutin se mon se; 1998 m. uimtumas jose sudar 55 % bendrojo uimtumo (tai yra dvigubai daugiau negu prieš penkerius metus). 7 Svarbu paym ti, kad didelio augimo poveikis vieneto darbo s naudoms ir konkurencingumui gali gerokai skirtis. Poveik konkurencingumui gali atsverti pagrindinio kapitalo produktyvumas, kaip greiiausiai yra Lietuvoje (r. B dal ), tuo tarpu poveikis emam našumui (prasta kvalifikacija) yra vienareikšmiškai neigiamas. Page 54 9 o Nagrin jant uimtum pagal sektorius, akivaizdus per jimas paslaug srit , ma jant darbo j gos skaiiui apdirbamojoje pramon je ir statybose, tikintis sidarbinti em s kyje. Pirmaisiais praeito dešimtmeio metais apdirbamojoje pramon je (ir statybose) dirb asmenys greitai per jo paslaug sektori . 1991 -1994 m. uimt asmen procentas pramon je suma jo nuo beveik 30 % iki 23 %, o uimtumas paslaug sektoriuje padid jo nuo 42,7 iki 47,6 %. Tiesa, nemaa dalis darbinink , netek darbo pramon je, nerado darbo mieste ir persik l kaim , kur usi m kininkavimu. Didel ši migrant dal sudar vyresniojo amiaus gyventojai, nekvalifikuoti darbininkai (Kassiaouni, Gorniak ir Lazutka, 2000). Ši migracija iš miesto kaim taip pat atspindi uimtumo padid jim em s kio srityje 1991 -1994 m. 1991 m. em s kyje dirbo 17,8 % darbo j gos, o 1994 m. j skaiius išaugo iki 23 %. Nuo 1994 m. uimtumas toliau jud jo iš pramon s paslaug sektori , taiau m ma ti ir em s kio darbinink . 2001 m. j dalis suma jo iki 18 %, o pramon je dirbanios darbo j gos dalis sudar 20 %. Kita vertus, paslaug srityje 2001 m. uimtumas pašoko iki 56 % (1.19a ir 1.19b pav.). 1.19a pav. Gyventoj uimtumo strukt ra 1993 metais. Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb s. em s kis 23% Pramon 25% Statybos 7% Paslaugos 45% Didmenin ir mamenin prek. 10% Viešbuiai ir restoranai1% Kita veikla 9% Sveikatos priei ra 5% Švietimas 8% Viešasis admin. 3% Nekiln. turtas 2% Finans sekt. 1% Transportas 6% Page 55 10 1 .19b pav. Gyventoj uimtumo strukt r a 2001 metais. Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb s . o Darbo j gos, uimtos pramon je dalies suma jimas bendroje darbo j goje – tai reakcija šalyje plaiai vykdom restrukt rizavim : mon s, staigos ir organizacijos siekia sumainti pernelyg didel darbuotoj skaii ir padidinti produktyvum , besistengdamos atlaikyti su per jimu prie rinkos ekonomikos susijus konkurencijos spaudim . Nors po šio proceso m rastis nauj , didesnio produktyvumo darb (kaip aptariama tolesniame skyriuje), darbo viet naikinimas pranoko j k rim . D l to uimtumas pramon je gerokai smuko. o em s kio sektoriuje uimtumas ma jo d l darbuotoj , anksiau dirbusi valstyb s valdomose em s kio mon se, skaiiaus mainimo. Dauguma atleist darbuotoj pasiliko em s kio sektoriuje: jie tapo atvirais bedarbiais arba, dar daniau, – nevisiško uimtumo šeimos ki darbo j ga. Iš ši tendencij matyti, kad em s kis suvaidino apsaugin vaidmen – jo, kaip paskutinio šiaudo, grieb si darbo netek asmenys. Nors 2001 m. em s kis sudar tik 7 % BVP, jame uimtumas siek 18 %. Atviro nedarbo lygis šiame sektoriuje yra palyginti nedidelis, taiau yra paplit s nepakankamas uimtumas; j atspindi labai aukštas santykis darbo j gos ir em s ploto santykis bei labai emas darbo našumas. Transportas 6% Finans sekt. 1% Nekiln. turtas 4% Viešasis admin. 4% Švietimas 11% Sveikatos priei ra 7% Kita veikla 5% Viešbuiai ir restoranai 2% Didm. ir mam. prekyba 15% Paslaugos 56% Statybos 6% Pramon 20% em s kis 18% Page 56 11 Darbo vi et apyvarta o Šie bendrieji modeliai ir dalinio nedarbo dominavimas gal t reikšti, kad Lietuvos darbo rinka yra inertiška ir nesukuria nauj darbo viet . Taiau detaliai išanalizavus mikroekonomikos lygio duomenis apie uimtum ir darbo umokesius, susida ro kitas mikroekonomikos lygio vaizdas. Iš moni pateikt duomen apie darb apyvart matyti, kad Lietuvos darbo rinkai b dingi dideli darb srautai – sukuriama ir sunaikinama labai daug darbo viet . Kadangi darbo viet naikinimas gerokai pranoko darbo vi et k rim , suma jo bendrasis uimtumas. o Toks neatitikimas tarp nesikeiiani visumini skaii ir labai dinamiškos darb apyvartos lygio mikroekonomikos lygiu n ra b dingas tik Lietuvai – panaši situacija yra ir kitose pereinamojo laikotarpio šalyse, la biausiai ji pastebima Lenkijoje (r. Pasaulio bankas, 2001). Esant tokiai „k rybingos destrukcijos“ situacijai, kai turi b ti naikinamos senos ir kuriamos naujos darbo vietos, vien tiktai bendr j skaii analiz gali suteikti neteising darbo rinkos vaizd . o Iš tikr j Lietuvoje darb apyvarta yra didiausia iš vis pereinamojo laikotarpio ir ekonomiškai stipresni šali . Darbo viet sukuriama kiek daugiau nei kaimynin je Lenkijoje ir gerokai daugiau negu Slovakijoje. Tiesa, darbo viet sunaikinimo koefici entas yra taip pat aukšiausias. Apskritai iš tokios darbo viet apyvartos matyti, kad Lietuvoje vyko labai greitas ir intensyvus restrukt rizavimas. Toki išvad patvirtina ir prekybos orientavimo bei strukt ros vaizdas; iš pastarojo taip pat matyti, kad daugelis Lietuvos gamintoj restrukt rizavo savo gamybos proces , kad gal t veiksmingai konkuruoti (kokyb s ir kainos prasme) ES rinkose. o moni lygio analiz atskleid labai svarbi s saj tarp darbo viet k rimo ir prekybos. Greiiausiai besipleianios pramon s šakos (kuriose taip pat daug greiiau kuriamos negu naikinamos darbo vietos) yra ne tik paslaugos ir prekyba, bet taip pat apdirbamosios pramon s gamybos šakos, kurios labiausiai orientuotos eksport : trikotaas, baldai, medienos produktai, radijo aparatai, ryši ranga. Šiuose sektoriuose taip pat vyko smarkus restrukt rizavimas, siekiant padidinti produktyvum ir produkt kokyb . Tai reiškia, kad darbo vietos gali b ti kuriamos restrukt rizavimo metu; be to, pabr iama prekybos – ypa eksporto – svarba didinant uimtum ir kuriant naujas darbo vietas. o Kaip šios, iš pirmo vilgsnio priešingos, tendencijos — esant aukštam, nesikeiianiam nedarbo lygiui ir didelei darb apyvartai bei intensyviam restrukt rizavimui – gal t b ti suderintos? Tokia situacija yra b dinga dualistinei ekonomikai, kurioje išryšk jo ypa didelis tam tikr sektori – paprastai paslaug ir eksport orientuot pramon s šak – dinamiškumas. Šiems sektoriams b dingas gausus darbo viet naikinimas, taip pat nauj darbo viet k rimas, be to, juose smarkiai auga darbo našumas. Kita vertus, maiau dinamiškuose sektoriuose (ypa em s kyje, taip pat tuose, kuri didi j dal valdo valstyb , pvz., komunalin s mon s) restrukt rizavimas buvo ne toks intensyvus, tad ir galimybi sukurti daugiau darbo viet buvo maiau. Kadangi daugel met darbo viet naikinimas lenk k rim , bendrasis uimtumo lygis suma jo. Šis dvilypumas jauiamas ir darbo rinkoje, kur kai kurie darbuotojai (turintys daugiausia g di ) naudojasi naujomis darbo galimyb mis bei udarbio augimu ir kur labiausiai jauiamas per jimas iš vieno darbo kit (kitaip tariant naujai sukurtomis darbo vietomis pasinaudoja jau turintys darb ). Panašu, kad daugeliui bedarbi stinga g di , kad gal t imtis nauj darb ; be to, jie yra išstumiami iš rinkos, did jant realiajam darbo Page 57 12 umokesiui, viršijaniam darbo našum , ir esant gana dideliam minimaliam darbo umokesiui. D. S KURDAS IR KITI SOCIALINIAI RODIKLIAI Nam ki vartojimo išlaidos ir pajamos o Did janio nedarbo ir uimtumo strukt ros pasikeitimo taka nam kiams atspindi j vartojimo išlaid ir pajam sud tis. Rusijos kriz po tam tikro laiko paveik ir nam kio vartojimo išlaidas – 2000 m. jos nukrito 5 % ir pasiek emesn nei 1998 m. lyg (1.6 lentel ). Nuo 1996 m. ir vartojimo išlaidos, ir pajamos stabiliai augo, o 2000 m. ir 2001 m. suma jo. Skirtingi pajam komponentai kito skirtingai. Pajamos iš darbo umokesio, atspindinios tik real j darbo umokest , per šiuos šešerius metus išaugo 35 %; tuo tarpu pajamo s iš nesamdomojo darbo padid jo 25 %. Labiausiai nesamdomo darbo pajamos suma jo em s kyje – beveik 25 %. Kitas ymus nam kio pajam padid jimas yra susij s su pensij ir kit pašalp , sudarani dal vidutini disponuojam pajam , išaugimu. 1.6 lent el vidutin s disponuojamos pajamos ir vartojimo išlaidos 1996 -2001 metais . 1996 1997 1998 1999 2000 2001 Visos nam ki vartojimo išlaidos 348,1 382,6 426,8 425,4 404,4 411,4 Visos nam ki disponuojamos pajamos 326,7 368,9 422,5 428,0 415,4 409,5 Samdomojo darbo pajamos 159,7 191,8 222,7 227,9 216,3 219,4 Nesamdomojo darbo pajamos 61,8 55,7 62,7 52,2 50,5 46,1 - pajamos iš em s kio 40,1 39,3 41,9 33,4 31,4 30,6 - verslo, amat , laisvosios profesin s veiklos pajamos 19,9 14,3 18,7 17,6 17,9 14,0 - kit (ne verslo) veikl pajamos 1,9 2,1 2,1 1,1 1,2 1,6 Pajamos iš nuosavyb s 0,9 3,6 0,8 1,3 0,3 0,4 Pajamos iš rentos 0,6 0,5 0,9 0,5 1,2 0,3 Senatv s pensijos 36,6 48,4 55,3 63,6 62,0 57,2 Bedarbio pašalpa 1,1 1,0 1,5 1,5 1,6 1,7 Kitos pašalpos, pensijos 18,0 24,9 33,1 36,2 37,4 40,0 Kitos pajamos 48,1 42,9 45,4 44,7 46,1 44,4 Pastaba: litais, vienam nam kio nariui per m nes . Šaltinis: Lietuv os statistikos metraštis 2000, Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb s. Lietuvos ekonomin ir socialin raida 2002 - 02, Statistikos departamentas prie L Vyriausyb s. o Kaimo ir miesto nam ki vartojimo išlaidos smarkiai skiriasi. 2000 m. kaimo bendros ios išlaidos vienam gyventojui buvo 370,37 Lt per m nes , tai yra 100 Lt maiau nei atitinkamos miesto gyventoj išlaidos – 484,88 Lt. Kaimo nam ki išlaidos maistui sudar net 57 % bendr j vienam gyventojui tenkani išlaid , b stui, vandeniui, elektrai, dujoms ir kitam kurui – 12 %. Miesto nam ki tik 40 % išlaid sudar išlaidos maistui, 16 % – b stui, vandeniui, elektrai, dujoms ir kitam kurui. Išlaidos sveikatos apsaugai, švietimui, laisvalaikiui ir mogaus ugdymo poreikiams sudar tik 5,7 % bendr j kaimo nam ki išlaid ir 9,3 % miesto nam ki išlaid . o Ir vartojimo išlaidos, ir pajam šaltiniai mieste ir kaime buvo skirtingi. 2000 m. m nesin s vieno miesto gyventojo pajamos buvo 501,33 Lt, o kaimo – 348,88 Lt. 54 % vienam miestieiui tenkani pajam per m nes sudar pajamos iš samdomo darbo ir tik 6 % – iš nesamdomo darbo. Antrasis didiausias miesto gyventoj pajam šaltinis – senatv s pensijos, kurios sudar 18 % vienam gyventojui tenkani m nesio pajam . Šia prasme didesni skirtum tarp penkiuose didiuosiuose miestuose gyvenani ir kit miest gyventoj n ra. Tuo tarpu kaimo gyventoj pajamas sudaro 24 % iš samdomo Page 58 13 darbo ir tiek pat iš nesamdomo darbo, daugiausia em s kio sektoriuje. Didiausias kaimo gyventoj pajam šaltinis yra senatv s pensijos. Jos sudaro 28 % vienam gyventojui tenkani m nesini pajam . Skurdo apvalga 8 o Pagal JTVP mogaus socialin s raidos ataskaitas, skurdas Lietuvoje nekito nuo 1996 m. Pagal santykin skurdo rib , lygi 50 % vartojimo išlaid , tenkani ekv ivaleniam vartotojui, vidurkiui, JTVP apskaiiavo, kad 2000 m. 16,6 % gyventoj buvo vargšai. 1999 m. Lietuvoje skurdo 15,8 % gyventoj ; tai kiek maiau negu 1998 m., kai vargš buvo 18 %. Kaip inoma, skurdo lygis priklauso nuo to, kaip apibr iama skurd o riba. Tad nereik t pernelyg paisyti kokio nors vieno skaiiaus. M s skaiiavimais, priklausomai nuo naudojamo skurdo ribos dydio, skurdas Lietuvoje svyruoja tarp 10 ir 25 % vis gyventoj (1.7 lentel ). Diapazonas labai platus ir tai reiškia, kad daug moni atsiduria emesniame vartojimo paskirstymo lygmenyje. Tad nedideli skurdo ribos lygio pasikeitimai gali tur ti didel s takos tam, kaip apskaiiuojamas skurdas 9 . 1.7 lentel , Skurdas Lietuvoje 2000 metais, proc. Skurdo koeficientas (%) a Skurdo riba (lygis) Iš viso miesto kaimo Maesn s nei 2,15 JAV dolerio PGP išlaidos vienam gyventojui per dien (119 Lt per m n.) 3,3 1,5 7,1 Maesn s nei 4,30 JAV dolerio PGP išlaidos vienam gyventojui per dien (237 Lt per m n.) 25,5 18,5 40,1 Maiau nei 50 % vartojimo išlaid vidurkio (223 Lt per m n.) 10,0 6,1 18,3 Pajamos, maesn s u MGL (187 Lt per m n.) 8,2 4,1 17,1 Pastaba: a % vis asmen . Šaltinis: Lietuvos nam ki biudeto tyrimas, 2000. Darbuotoj apskaiiavimas. r.II tomo 9 skyri (Steele). o Nors skurdo lygis apskaiiuojamas pagal vartojimo išlaidas, ir pagal pajamas galima nustatyti, ar šeima arba atskiras asmuo skursta. Tok metod naudoja Darbo ir socialin s apsaugos ministerija, nor dama nustatyti pašalpos skyrimo reikalingum . Ministerija nustat minimali reikalingumo kartel – minimal gyvenimo lyg (MGL), ir tik maesnes nei MGL pajamas gaunanios šeimos turi teis gauti pašalpas. Nam ki biudeto tyrimo duomenimis, 2000 m. apie 8 % gyventoj pajamos buvo maesn s nei MGL. Palyginus š skaii su bendr ja pagal vartojimo išlaidas apskaiiuota skurdo riba, matyti, kad ne visi vargšai turi teis gauti pašalpas pagal MGL. o Skirtingai nuo skurdo ribos, skiriamieji vargš poymiai n ra labai priklausomi nuo skurdo ribos apibr imo. Tod l skurdo apvalga yra daug naudingesn priemon politikai formuoti, nei paties skurdo lygiui nustatyti. Išanalizav skurdo situacij Lietuvoje, pasteb jome šiuos pagrindinius bruous (jie pasireiškia ne priklausomai nuo naudojamos skurdo ribos): 10 8 Šios ataskaitos II tomo 9 skyriuje (Steele) pateikiama detalesn skurdo apvalga, taip pat diskutuojama apie panaudot metodologij ir d uomenis. 9 D l daugelio prieasi mes naudojame ir absoliui j , ir santykin skurdo matavimo rib . Naudojant absoliui rib , apibr t JAV doleri išraiška PGP vienam gyventojui, skurdo lygius galima palyginti tarptautiniu mastu. Santykin riba labiau tinka nagrin ti vienos šalies vargš ypatumus ir palyginti su kitomis šalimis. Atlikdami Pasaulio banko tyrimus, mes apsibr iame dvi absoliuias ribas (2,15 JAV dolerio PGP vienam gyventojui ir 4,30 JAV dolerio PGP vienam gyventojui) ir vien santykin rib (lygi 50 % vartojimo išlaid vidurkiui). 10 Detaliau r. II tomo 9 skyri . Page 59 14 · Skurdas labiau pasireiškia kaimo nei miesto vietov se. Be to, skurdas visuomet yra gilesnis ir sunkesnis kaime. Skurde gyvena 70 % vis vargš , nors pastarieji sudaro madaug tredal vis gyventoj (1.8 lentel ). · Kaip ir kitose pereinamojo laikotarpio šalyse, skurdas labiau paveikia jaunim (ypa vaikus) nei pagyvenusius. Skurdo rizika išauga, did jant vaik skaiiui, ypa tose šeimose, kurios turi tris vaikus ar daugiau. · Lietuvoje skurdas susij s su lytimi. Nam ki , kuri šeimos galva yra moteris, skurdo lygis yra didesnis nei nam ki , kuri galva yra vyras. (1.9 lentel ). 1.9 lentel . Gyventoj skaiius ir skurdo rizika pagal nam kio galvos lyt 2000 metais, proc. Vyrai Moterys Iš viso Mieste Kaime Iš viso Mieste Kaime Vis gyventoj % 56,1 55,7 57,0 43,9 44,3 43,0 Maiau nei 2,15 JAV dolerio PGP vienam gyventojui per dien Skurstani gyventoj % 45,8 31,3 52,1 51,2 68,7 47,9 Skurdo rizika 2,7 0,8 6,5 4,1 2,3 7,9 Maiau nei 50 % vartojimo išlaid vidurkio Skurstani gyventoj % 49,8 43,9 53,9 50,2 56,1 46,1 Skurdo rizika 8,9 4,8 17,3 11,5 7,7 19,6 Pastaba: asmenys Šaltinis: 2000 Lietuvos nam ki biudeto tyrimas. · Nors pagyvenusi gyventoj palyginti n ra daug, daug didesn tikimyb , kad pagyven asmenys bus vargšai, jei gyvena vieni arba nam kiuose, kuriuos sudaro tik pagyven asmenys. · Yra daugiau tikimybi , kad skurs asmenys, gyvenantys nam kiuose, kuri galvos išsilavinimas emesnis nei vidurinis, ypa jei tai kaimo nam kiai (1.10 lentel ). Iš viso 20 % gyventoj priklauso nam kiams, kuri galvos išsilavinimas emesnis nei vidurinis (17 % mieste ir 40 % kaime), ir jie sudaro 30-40 % skurdiai gyvenani asmen . 1.8 lentel . Skurdas mieste ir kaime2000 metais Mieste Kaime Vis gyventoj % 67,8 32,2 Maiau nei 2,15 JAV dolerio PGP vienam asmeniui per dien Skurstani gyventoj % 30,4 69,6 Skurdo rizika 1,5 7,1 Maesnis nei 50 % vartojimo išlaid vidurkio Skurstani gyventoj % 41,3 58,7 Skurdo rizika 6,1 18,3 Pastaba: asmenys Page 60 15 1 .10 lentel . Skurdo rizika pagal nam k io galvos išsilavinim 2000 metais Maiau nei 2,15 JAV dolerio PGP vienam asmeniui per dien Maiau nei 50 % vartojimo išlaid vidurkio Iš viso mieste kaime iš viso mieste kaime Jokio 5,4 0,0 7,1 25,0 16,6 27,5 Pagrindinis 3,4 1,8 4,7 13,6 12,1 14,5 Pradinis 5,7 1,3 11,2 16,7 10,3 24,8 Vidurinis 5,1 2,8 9,6 14,0 9,5 23,0 Aukštesnysis 2,1 1,2 4,6 6,0 4,0 12,3 Aukštasis 1,0 0,0 0,4 1,0 0,5 1,5 pastaba: asmenys Šaltinis: 2000 Lietuvos nam ki biudeto tyrimas. · Nedirbantiems asmenims kyla didesn skurdo rizika nei dirbantiems, taiau dirbantys gyventojai sudaro didesn procent skurstani (1.11 lentel ). Bedarbiai kaimo vietov se susiduria su didesne skurdo rizika: pagal 2,15 JAV dolerio PGP rib kaimo bedarbi skurdo lygis (18,2 %) yra beveik keturis kartus didesnis u miesto bedarbi lyg (4,7 %); pagal 50 % vartojimo išlaid vidurkio rib – kaimo bedarbiai sudaro 34,7 %, o miesto bedarbiai – 15,1 % 1.11 lentel . Skurdas pagal uimtum 2000 metais Dirbantys Bedarbiai Atskirti nuo darbo j gos Iš j pensij Iš viso gyventoj (%) 59,3 8,6 14,4 17,7 Maiau nei 2,15 JAV doleri PGP vienam asmeniui per dien Skurstani gyventoj % 53,7 22,8 15,8 7,8 Skurdo rizika 2,4 7,1 2,9 1,2 Maiau nei 50 % išlaid vidurkio Skurstani gyventoj % 52,3 16,9 15,8 15,0 Skurdo rizika 8,3 18,5 10,4 8,0 Pastaba: 14 ir vyresnio amiaus asmenys. Šaltinis: 2000 Lietuvos nam ki biudeto tyrimas. · Galimyb dirbti em sumaina skurdo rizik , taiau d l skurdo papliti mo kaimo vietov se daugelis turini em s rizikuoja nuskursti. · Apskritai skurdas kaime siejamas su labai prastu em s kio produktyvumu, taip pat su papildom s naud ir paslaug stoka. Nematerialinis skurdo aspektas ir kiti socialiniai rodikliai o Materialinis nepriteklius – matuojamas kaip maos pajamos ar emas vartojimo lygis – tik vienas iš skurdo aspekt . Kitos su skurdu ir nepritekliumi susijusios problemos – labai menkos galimyb s gauti išsilavinim ir naudotis sveikatos priei ros paslaugomis; di delis sergamumas ir priešlaikinis mirštamumas; maas atsparumas nusikalstamumui, korupcijai ir šališkam galiojim panaudojimui; atskyrimas nuo pramog ir kult rini rengini ; geografin izoliacija ir sunkumai jud ti. Daugialypiai skurdo sluoksniai vienas kit sustiprina. Pavyzdiui, skurstani šeim vaikai po pagrindin s mokyklos negali toliau t sti moksl . Taip susidaro skurstani moni kartos ir atsiranda skurdo sp stai. o JTVP metini pranešim apie mogaus socialin raid duomenimis, pagal daugel iš ši aspekt skurstani asmen nam ki pragyvenimo lygis ymiai Page 61 16 pablog jo 1996 – 2000 m., nors skurdo lygis nesikeit . Švietimo ir sveikatos priei ros paslaug prieinamumas skurstantiems suma jo. Vis daug ja mogaus socialin s raidos skirtum tarp vargš ir pasiturini . Skurstani nam ki išlaidos švietimui ir sveikatos apsaugai sudaro tredal neskurstani j tam skiriam išlaid ir maiau nei dešimtadal turtingiausi j (Steele, 2002; JTVP, 2000). Kadangi kaimuose skurdas didesnis nei miestuose, y pa jauiamas skirtumas tarp skurstani ir normalias pajamas turini kaimo gyventoj . Vis d lto, turint omeny vidutini pajam standartus šalyje, švietimo prieinamumas neturtingiems ir kaimo nam kiams Lietuvoje yra geras. 1.12 lentel . Kai kurie social iniai rodikliai 1993 1995 1997 1999 Sveikata: Motin mirštamumas 100 t kst. gimusi 30 29,3 23,0 16,6 K diki mirštamumas 1000 - iui gyv gimusi 15,7 12,5 10,3 8,6 Lov , tenkani 10 t kst. gyventoj 123,6 a 108,5 98,4 93,9 Gydytoj , tenkani 10 t kst. gyventoj 39,9 a 39,7 39,8 39,45 Švietimas: Lankomumas visais lygiais 633 665 713 767 Nebaigusi j mokyklos % vis lankiusi j 0,9 1,3 0,9 0,9 % mokini , baigusi pradines mokyklas ir t siani moksl -- 97,0 98,9 99,7 b % mokini , baigusi vidurines mokyklas ir t siani moksl -- 86,9 84,5 85,2 b Nusikalstamumas: uregistruota nusikaltim nusikaltim 10 t kst. gyventoj 60378 162 60819 164 75816 205 77108 208 Pastaba: a 1990. b 2000. Šaltinis: Lietuvos statistikos metraštis 2001, Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb s. o Švietimas . Pagrindin išsilavinim (trunkant 10 met ) gauna praktiškai visi. 99,7 % moksleivi baigia privalom pagrindin mokykl ir toliau t sia mo kslus. Apie 85 % moksleivi baigia vidurin mokykl (papildomi dveji metai) ir toliau mokosi profesin se mokyklose, specializuotose vidurin se mokyklose ar siekia aukštojo mokslo. 46 % moksleivi stoja aukšt sias mokyklas (JTVP, 2000 ir Lietuvos statisti kos metraštis, 2001). o Miesto ir kaimo nam kiai nevienodai skiria l š švietimui – kaimo nam kiai išleidia tik 17 %, palyginti su miesto šeimos vidurkiu (Steele, 2002; JTVP 2000). Daugelis ši skirtum atsiranda d l aukštesniojo išsilavinimo prieinamumo. Daug maiau kaimo nei miesto gyventoj t sia mokslus aukštesniosiose ar aukštosiose mokyklose. Pagrindin to prieastis – finansin (JTVP, 2000). Visos aukštesniojo ar aukštojo mokslo staigos yra miestuose, tod l kaimo gyventoj išlaidos švietimui gerokai didesn s. o Miest ir kaim region skirtumai išryšk ja jau ikimokyklinio ugdymo lygmenyje. 1998 m. mieste ikimokyklinio ugdymo staigas lank 52 % ikimokyklinio amiaus vaik , kaime – tik 12 % Pagrindini ir vidurini mokykl lygmeniu kaimo ir miesto skirtumai yra labiau kokybiniai nei kiekybiniai, nes miesto mokyklose dirba aukštesn s kvalifikacijos mokytojai, jose geresn ranga. Pavyzdiui, apie 90 % vidurini mokykl ir 31 % pagrindini mokykl tur jo informatikos kabinetus, kaime – 70 % vidurini mokykl ir 9 % pagrindini mokykl . Mokytojai, turintys aukšt j išsilavinim , mieste sudar 90 % vis pedagog , o kaime – tik 77 % o Sveikatos priei ra . Miestai ir kaimai taip pat skiriasi pagal sveikatos priei ros rodiklius ir sveikatai skiriamas išlaida s. Kaimo nam kiai sveikatos priei ros Page 62 17 paslaugoms vidutiniškai išleidia 72 % maiau negu miesto gyventojai. Mirtingumas, sudarantis 11,7 % 1 t kst. gyventoj , didesnis kaimo nei miesto vietov se. Š atotr k galima paaiškinti tuo, kad kaime gyvena daugi au pagyvenusi moni , j maesn s pajamos ir jame blogesnis medicinos paslaug prieinamumas. Pagrindin s mirtingumo prieastys Lietuvoje yra kraujotakos sistemos ligos (54,8 % vis miri prieasi ), piktybiniai navikai (19,6 %) bei išorin s mirties prieastys (13,2 %). Skirtumai pagal mirties prieastis tarp kaimo ir miesto gyventoj didiuliai. Kaime net tris kartus daniau mirštama d l kv pavimo sistemos lig nei mieste. Kaime taip pat 1,8 karto daugiau pasitaiko ir mirties atvej d l išorini prieasi . Pastaruoju dešimtmeiu Lietuvos gyventoj vidutin gyvenimo trukm ilg jo ir 1999 m. pasiek 72,3 met . Mieste mon s gyvena vidutiniškai penkeriais metais ilgiau negu kaime (JTVP, 2000). Miestuose susirgim tuberkulioze suma jo nuo 1999 m., o tarp ka imo gyventoj šios ligos atvej vis dar daug ja. o 1999 m. dar labiau suma jo k diki mirtingumas, jis pasiek rekordiškai em rib – 8,6 1000- iui gyv gimusi (Latvijoje – 15,0, Estijoje – 9,3 1000- iui gyv gimusi ). Taiau ir ia esama gana akivaizdi skirtum tarp miesto ir kaimo gyventoj : miesto gyventoj k diki mirtingumas buvo 7,6, o kaimo gyventoj – 10,3 1000- iui gyv gimusi . Vaik imuninio skiepijimo pagrindini lig rodiklis aukštas visoje šalyje (93 - 97 %). o Nusikalstamumas . 1999 m. nusikalst amumo lygis truput suma jos, taiau v l padid jo 2000 m. Tyini nuudym ir sunki k no sualojim skaiius išaugo 16 %, o vagysi skaiius padid jo 11 % Nusikalstamumas mieste didesnis nei kaime. Tuo tarpu daugumos smurtini nusikaltim lygis yra kaime didesnis nei mieste. Tyini mogudysi kaime padaroma 30 % daugiau nei mieste. 1998-1999 m. kaime padid jo lyginamoji tyini sunki k no sualojim dalis, per min tus dvejus metus kaime ši nusikaltim lygis buvo 20 % didesnis nei mieste. E. VILGSNI S PRIEK : VIDUTIN S TRUKM S IR ILGALAIK STRATEGIJ A o Lietuva padar didel paang makroekonomikos stabilizavimo ir strukt rini reform srityje ir labai pagerino Lietuvos perspektyv tapti ES nare su pirm ja pl tros banga. Vis d lto konvergencijai su ES pajam lygiais reik s laiko. Pasi los veiksniai lems kio augim ilguoju laikotarpiu, o paklausos veiksniai lems kio veiklos pokyius trumpuoju laikotarpiu. Šiame skyriuje apibr iamos ilgalaik s Lietuvos perspektyvos, taip pat vidutin s trukm s ekonomikos strategija, kuri paskatins konvergencijos proces prieš stojant ES ir tapus jos nare. Ilgalaikiai augimo šaltiniai: istorijos pamokos o Augimo veiksniai. Realiojo sektoriaus Lietuvoje perspektyv lems tinkama politikos sistema prieš stojim ES ir tapus jos nare. Tod l svarbu vardinti pagrindinius veiksnius, kurie suformuos augimo temp ir šaltinius vidutin s trukm s ir ilguoju laikotarpiu. Istorin Europos ir Azijos augimo patirtis (Japonijos ir vadinam j Ryt Azijos tigr ) 1950 -1975 m. rodo, kad aug imo šaltiniai gali labai skirtis: bendrasis gamybos veiksni produktyvumas vyravo Vakar Europoje ir Japonijoje, o padid jusios gamybos veiksni s naudos tapo vyraujaniu faktoriumi Ryt Azijoje. Page 63 18 o Šiuos skirtingus modelius galima paaiškinti, remiantis keturiais veiksniais: 11 (i) pradini pajam lygio skirtumai. Vakar šalyse BVP dalis, tenkanti vienam gyventojui, 1960 m. buvo gerokai didesn , palyginti su JAV ir Ryt Azijos šalimis; (ii) demografin s tendencijos; Ryt Azija patyr staig darbo j gos augim – tuo tarpu Vakar Europoje demografinis per jimas pasibaig prieš ikikarin aukso ami ; (iii) darbo j gos kokyb (matuojant pagal vidutin mokymosi trukm ) Vakar Europoje buvo gerokai aukštesn nei Ryt Azijoje; (iv) Vakar Europa 1950 m. jau tur jo gerai funkcionuojanios rinkos sistem , tuo tarpu Azijos šalys pasikliov didel mis jungtin mis mon mis, valstybei vaidinant pagrindin kio politikos formavimo vaidmen . o Pamokos Lietuvai . velgiant ši istorin patirt , matyti, kad Lietuvoje (ir daugelyje k it pereinamojo laikotarpio šali ) vyksta šie keturi dalykai, b dingi Vakar Europos auksinio amiaus pradiai: · Lietuvos pajam lygis, palyginti su JAV (pagal dabartines tarptautines kainas), siek 22 % 2001 m. ir buvo maesnis nei Vakar Europos šali 195 0 m. (nuo 32 % Italijoje iki 59 % Didiojoje Britanijoje). Šis pradinis pajam lygis reiškia, kad padid jusios kapitalo apimties paskatintas augimo tempas bus toks pats svarbus kaip Ryt Azijos šalyse. · Vidutin mokymosi trukm Lietuvoje yra gana didel , prilygstanti Vakar Europos augimo protr kiui (11 met ). 12 Tai reiškia, kad darbo j ga gal t lengviau sisavinti naujas technologijas ir pagerinti produktyvum , skirtingai nuo Ryt Azijos darbo j gos, prasid jus konvergencijos procesui · Lietuva jau pasiek ymi paang , kurdama vairias rinkos institucijas, kurios buvo itin svarbios Vakar Europoje šeštajame dešimtmetyje prad jus ekonomin pl tr . Nors d l vairios ekonomik remianios institucin s s rangos galima b t ginytis, empiriniai tyrimai parod , kad Ryt Azijos sistemos yra maiau veiksmingos, skatinant efektyvum ir inovacijas. o Tad pagrindin iš tarptautin s patirties kylanti išvada yra ta, kad bendrasis gamybos veiksni našumas, o ne gamybos veiksni s naud mobilizavimas, gali labiausiai paskati nti augim Lietuvoje per vidutin s trukm s laikotarp ir ilguoju laikotarpiu. o Augimo scenarijus ilguoju laikotarpiu . Empiriniai tyrimai parod pajam skirtumo ir švietimo lygio vaidmen konvergencijos procese. Naudodami Benhabib ir Spiegel (1994) sukurt metodologij , kuri Doyle ir kiti (2001) pritaik keletui pereinamojo laikotarpio šali , galime numatyti Lietuvos bendrojo gamybos veiksni našumo augimo temp ateinant dešimtmet . Esant stabiliai pad iai, Lietuvos kapitalo ir produkcijos santykis išliks pastovus. D l to vienam gyventojui tenkanios BVP dalies augimas bus lygus bendrojo gamybos veiksni našumo augimui d l darbo dalies ir darbo j gos kokyb s pasikeitimo. Numatomas bendrojo gamybos veiksni našumo augimas pateikiamas 1.13 lentel je. 11 r Peter Doyle ir kiti (2001) 12 Šaltinis: kompaktinis diskas „2001 World Development Indicators“ (Pasaulio pl tros rodikliai), Pasaulio bankas. P. Doyle ir kit (2001) duomenimis, išsilavinimo met vidurkis Vakar Europoje 1950 m. svyravo tarp 4,9 Italijoje ir 9,4 Jungtin je Karalyst je. Svarbu pamin ti, kad d l išsilavinimo kokyb s ir pob dio pereinamojo laikotarpio šalyse, net ir labiausiai išsilavinusi darbuotoj , galima ginytis. Page 64 19 1 .13 lentel . Numatomi bendrojo gamybos veiksni augimo tempai Baltijos šalyse Vidutin mokslo trukm , metais Skirtumas, palyginti su JAV Numatomas bendrojo gamybos veiks ni našumo augimas Vidutinis darbo j gos augimas1999-2010 m. Lietuva 12 4,6 4,2 0,2 Latvija 12 4,6 4,5 -0,4 Estija 13 3,2 3,4 -0,2 Lenkija 9,5 3,8 3,0 0,2 Šaltiniai: Apskaiiavimai pagal Benhabib ir Spiegel lygt (1994), t. y.: [.0007*Išsilavinimas*A totr kis + .0014*Atotr kis]. Skirtumas – tai JAV vienam gyventojui tenkanios BVP dalies santykis su nagrin jamos šalies atitinkamu rodikliu einamosiomis 2000 m. tarptautin mis kainomis, remiantis Pasaulio Banko pl tros rodikliais. Darbo j gos augimas – tai 1999-2010 m. vidutinis metinis augimo tempas, apskaiiuotas pagal Pasaulio banko pl tros rodiklius. Lenkijos duomenys paimti iš Doyle ir kiti (2001). o Iš ši planuojam prognozi matyti, kad Lietuva turi greito augimo potencial , taiau tam, kad pajam lygis realiai pasiekt ES pajam lyg , tikriausiai prireiks laiko. Taip pat numatoma, kad kapitalo ir produkcijos santykis išliks pastovus – tai svarbu numatyti, turint omeny neinom akcinio kapitalo, paveld to iš buvusios Soviet S jungos, likim . Kaip greitai Lietuva pasieks Vakar Europos šali lyg , aiškiai lems bet koks esminis imlumo pasikeitimas. Vidutin s trukm s laikotarpiu reik s imtis efektyvios politikos ir Lietuvos Vyriausybei reik s utikrinti pakankamas investicij normas; skatinti šalies ir usienio santaupas reikiamom investicijom finansuoti; gyvendinti priemones teisinei ir verslo aplinkai sukurti, kuri b t tinkamiausia bendrajam gamybos veiksni našumui augti. Vidutin s trukm s strategija, rengiantis konvergencijai o Stojimas ES ir NATO yra nuosekliai siekiamas vidutin s trukm s valstybinis tikslas – j r m visi Lietuvos politikai, nepaisant susiskaidiusios politin s arenos. Lietuva padar greit paang derybose d l ES naryst s, kuri prasid jo 2000 m. Lietuva siekia udaryti visus ES acquis communitaire skyrius iki 2002 m. pabaigos, tik damasi stoti ES kartu su pirm ja pl timosi banga 2004 m. 2002 m. birelio 11 d. buvo udaryti 28 iš 31 deryb skyriai ir priedai. Ilgalaik Lietuvos ekonomikos strategija – sukurti pagrindus, pad sianius pasiekti greit konvergencij su Vakar Europos šalimis. Vidutin s trukm s ekonomin s politikos tikslas – patenkinti ekonominius stojimo ES kriterijus (Kopenhagos kriterijus) ir pasirengti narystei Ekonomin je ir pinig s jungoje. Ši tiksl bus siekiama, išlaikant makroekonomikos stabilum , toliau gyvendinant strukt rines reformas, kurios b tinos efektyviam rinkos ekonomikos funkcionavimui, skatinant konkurencingum . o Lietuvoje sutariama d l pagrindini šalies ekonomin s politikos strategijos vidut in s trukm s laikotarpio element : 13 · išlaikyti stabili pinig politik pagal valiut valdybos model , rengiantis tvarkingai prisijungti prie Ekonomin s ir pinig s jungos; 13 Lietuvos ekonomikos politika vidutin s trukm s laikotarpiu pateikiama šiuose dokumentuose: Lietuvos kio vidutin s trukm s strategija integracijos Europos S jung kontekste; LR Vyriausyb s programa, apibr ianti bendr sias LR Vyriausyb s politikos gaires; Lietuvos Respublikos uimtumo didinimo 2001 -2004 m. programa; Nacionalinis pl tros planas; Pramon s pl tojimo vidutin s trukm s politika ir jos gyvendinimo strategija ; Smulkaus ir vidutinio verslo pl tojimo programa. Taip pat r.: Ekonomikos politikos techninis memorandumas (2001 m. birelis), Lietuvos Ketinim protokolas ir papildomas ekonomin s politikos memorandumas (2001 m. gruodis), Ekonomin s politikos memorandumas (2002 m. birelis). Page 65 20 · t sti fiskalin konsolidavim , siekiant paremti išorin atsparum rengiantis stojimui ES ir tapus jos nare; padidinti valstyb s išlaid efektyvum ; · spariau gyvendinti likusias strukt rines reformas, siekiant pagerinti produktyvum , verslo aplink (tai apima privatizavimo baigim ir t stines em s kio reformas, darbo rinkos reform , siekiant padidinti jos lankstum ir sukurti nauj darbo viet ; reform reguliavimo srityje verslo aplinkai pagerinti ir produktyvumo augimui paremti; socialin s apsaugos reform efektyvumui padidinti ir papildomos restrukt rizacijos socialiniam poveikiui s ušvelninti). 1 4 (i) Išlaikyti stabili pinig politik pagal valiut valdybos model , rengiantis tvarkingam per jimui prie Ekonomin s ir pinig s jungos o 2002 m. vasario 2 d. litas buvo persietas nuo JAV dolerio prie euro. Nustatytas oficialus lito kursas – 3 ,4528 u 1 eur . Toks sprendimas buvo grindiamas tuo, kad Lietuvos ekonomika vis labiau susijusi su Europos S jungos valstybi nari ir kandidai šali ekonomika. Tiesiogiai išpl tus usienio prekyb ir investicij strukt r , naujasis lito keitimo kursas , fiksuotas pagal eur , sumains lito kurso kitim pagrindini prekybos partneri valiutos atvilgiu ir taps geru stabilaus vidutin s trukm s ekonominio augimo pagrindu. Be to, vykdant ekonomikos ir politikos integracij , lito susiejimas su euru yra logini s ingsnis, skatinant tolesn bendradarbiavim su Europos S junga. o Susiejus lit su euru, bus lengviau pereiti nuo VVM prie Valiut kurso mechanizmo II, o galiausiai prisijungti prie Ekonomin s ir pinig s jungos. Valiut valdybos modelis išliks pagrindiniu Lietuvos makroekonomikos politikos elementu. Jis pad s utikrinti stabili pinig aplink ir prisid s prie em infliacijos lygi . Taip pat bus sukurtos s lygos išlaikyti stabilias pal kan normas. 2002 -2005 m. numatomas stiprus mok jim balansas ir tolesnis pasitik jimas bank sistema reikš ekonomikos monetizavim . Tikimasi, kad pinig kiekis išaugs maiausiai 10 % per metus vidutin s trukm s laikotarpiu. Kreditavimas augs tokiu paiu greiiu, nes d l neseniai vykusio privatizavimo bankininkyst s sektoriuje did ja konkurencija ir toliau ma ja pal kan normos. (ii) T sti fiskalin konsolidavim , siekiant paremti išorin atsparum rengiantis stojimui ES ir tapus jos nare; padidinti valstyb s išlaid efektyvum o Lietuvos vidutinio laikotarpio fiskalin s politikos pagrindinis siekis – toliau mainti valstyb s biudeto deficit ir siekti subalansuoto biudeto. To tikimasi pasiekti iki stojimo ES. T siamas fiskalinis reguliavimas didins pasitik jim VVM ir pad s toliau mainti valstyb s ir privataus sektoriaus skolinimosi išlaidas. Didesnis centrin s valdios sukauptos l šos darys ym poveik nacionalin ms santaupoms, atsiras laisv l š , kurias galima investuoti ir taip sustiprinti išorin Lietuvos pozicij . o Vyriausyb numato šias konkreias politikos priemones: pirma, sutvarkyti mokesi strukt r pagal ES reikalavimus . Tebevyksta mokesi sistemos reforma, siekiant suderinti mokesi statymus su ES reikalavimais, panaikinti dabar galiojanias PVM lengvatas, kurios prieštarauja ES Šeštosios direktyvos reikalavimams, atsisakyti apmokestinti akcizais prekes, kuri nereikalauja ES acquis. Mokesi reformos turi b ti vykdomos tokiu tempu, kuris b t suderintas su deficito ma jimu, kadangi reik s vykdyti sipareigojimus d l nauj išlaid ir kartu skirti pakankamai l š socialin ms 14 Ekonomin s politikos memorandume pagrindinis d mesys skiriamas Lietuvos vidutin s trukm s strategijos (iii) punktui. Page 66 21 reikm ms. Pagal Finans ministerijos 2001 m. ir 2002 m. ekonomikos politikos memorandumus, Vyriausyb numato keisti mokesi sistem , siekdama palengvinti mokesi našt , skatinti uimtum didinant kio augim ir investicijas, pa šalinti spragas, kad sistema b t skaidresn , ir vesti savivaldybi mokesius, kurie sustiprint savivaldybi finansus. 2001 m. ir 2002 m. priimti nauji akcizo, juridini asmen pelno mokesio, fizini asmen pajam mokesio statymai, taip pat Rinkliav statymo pataisos. Be to, bus pleiama nekilnojamojo turto mokesio baz ir didinamas fizini asmen pajam mokesio neapmokestinamas minimumas, siekiant utikrinti mokesi reformos bendr j pajam neutralum . Mokesi sistemos reformos metu bus tobulinam as ir mokesi administravimas. o Antra, valstyb s išlaid strukt ros restrukt rizavimas (asignavim paskirstymas tarp sektori ir sektori viduje) pagal Vyriausyb s prioritetus ir finansavimo šaltinius. Numatyta nemaai prioritet ir nauj sipareigojim , kuriuos reik s vykdyti: išlaidos narystei ES ir NATO, Ignalinos atomin s j gain s udarymas, aplinkos apsaugos gerinimas, pensij reforma, socialini išlaid sistemos tobulinimas ir likusi kreditini siskolinim panaikinimas. Valstyb s investicij programa bus orientuota infrastrukt ros, aplinkos apsaugos ir kitus projektus, b tinus ES narystei, bei tolesn švietimo sistemos tobulinim . Norint toliau teikti b tiniausias paslaugas ir skirti pakankamai l š , išlaid mainimo galimyb s yra nedidel s. Taiau Vyriausyb ir toliau racionalizuos ši srit ir sieks, kad l šos b t efektyviai naudojamos visoje šalyje. o Treia, savivaldybi finans stiprinimas . Stiprinant savivaldybi finansus, bus aiškiau apibr tos savivaldybi funkcijos, sugrietintas išlaid valdymas ir ieškoma nauj pajam šaltini . Šios priemon s pad t pašalinti strukt rines kreditorinio savivaldybi siskolinimo susidarymo prieastis. Esami siskolinimai gal t b ti panaikinti iki 2002 m. pabaigos ir nesusidaryt nauji. Buvo steigta speciali vyriausybin komisija, kurios paskirtis – apibr ti vietos savivaldos funkcijas, skaitant ir funkcijas, perimtas iš Vyriausyb s, bei j finansavimo šaltinius. 2002 m. priimtas išsamus priemoni paketas savivaldybi finansams peri r ti. 2001 m. Seimas pri m Savivaldybi biudet pajam nustatymo metodikos statymo pakeitimo statym , kuriame bus nustatyti tikslesni ir adekvat s savivaldybi biudet pajam išlyginimo principai ir l š skyrimo tvarka, atsivelgiant tai, kad savivaldyb s vykdys joms pavestas valstyb s funkcijas. Be to, vyriausybin komisija d l kreditorini siskolinim ir toliau t s m nesin savivaldybi kreditorinio siskolinimo mainimo kontrol . Valstyb s kontrol s bus paprašyta atlikti savivaldybi veiklos audit ir pateikti rekomendacijas, kaip išspr sti kreditorini siskolinim problem . Savivaldyb ms, kuri siskolinimai susidaro d l nepakankam administracini geb jim ir prasto išlaid valdymo, bus suteikiama technin pagalba. Seimas planuoja priimti nauj nekilnojamo turto mokesio statym , suteiksiant savivaldyb ms teis nustatyti mokesio dyd gyvenamajai nuosavybei, viršijaniai minimalaus gyvenimo ploto ribas. 2002 m. Seimas pri m rinkliav statymo pataisas, numatanias vietos rinkliavas, atitenkanias savivaldybi biudetui. Tai utikrint geresnes pajam prognozes ir daugiau lankstumo valdant savivaldybi finansus. Be to, Vyriausyb neteiks jokios bes lygiškos finansin s pagalbos: norint gauti finansines dotacijas kreditoriniam savivaldybi siskolinimui mainti, tur s b ti parengtas ir vykdomas išsamus finansinio restrukt rizavimo planas. Tikslin s dotacijos iš centrinio šalies biudeto savivaldybi biudetams kreditoriniams siskolinimams dengti bus išmokamos dalimis, kuri kiekviena bus pervedama tik vykdius s lyg , nustatyt susidariusi siskolinim sumainimo plano grafike. Vyriausyb grietai sipareigoja, kad skolos šalies biudetui uskaitos ir kitokios bendros siskolinimo skaitymo priemon s nebus taikomos nei tuo atveju, kai tai susij su tiek jais, nei tuo atveju, kai tai susij su mokesi mok tojais. Page 67 22 (iii) Spariau gyvendinti likusias strukt rines reformas, siekiant pagerinti produktyvum ir verslo aplink o Vyriausyb pasiryusi skatinti operatyviai priimti reikiamus teis s aktus ir yra usibr usi nedelsdama utikrinti s kming j gyvendinim visose srityse, taip sutvirtindama ekonomikos galimybes atsilaikyti did janios konkurencijos s lygomis ir visokeriopai pasinaudoti visais ES naryt s teikiamais privalumais. Šioje srityje taip pat bus t siama finans sektoriaus reforma, gerinama verslo aplinka, didinamas darbo rinkos lankstumas, reformuojama socialin apsauga, baigiama privatizavimo programa. o Vykdant finans sektoriaus reformas, atsivelgiama Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo rekome ndacijas, pateiktas Lietuvos finans sektoriaus vertinimo ataskaitoje. Reformomis bus siekiama sustiprinti finans sistem , išpl sti ir pagilinti esam finansini produkt ir paslaug asortiment . Atkreiptinas d mesys šiuos bank sistemos aspektus: rizikos vertinimo ir valdymo metod panaudojimas; bank atskleidimo tobulinimas, skolinink finansini ataskait kokyb s gerinimas, taip pat nacionalini apskaitos standart pri mimas, tolesnio bendradarbiavimo abipus sienos priei ros srityje puosel jimas. B sto finansavimo srityje bus imtasi politikos, siekiant geriau nukreipti valstyb s param ir daugiau d mesio skirti dokumentams, o ne naujoms institucijoms kurti. Ilgalaik s nuomos srityje atkreiptinas d mesys reguliavimo ir mokesi keitim , siekiant pašalinti s lygas, šiuo metu trukdanias pl sti ilgalaik nuom per bank finansavim . Galiausiai draudimo srityje bus imtasi priemoni , siekiant pagerinti moni valdym ir rinkos priei r , kartu sustiprinant draudimo priei ros agent ros nepriklausomum ir geb jimus. o Vyriausyb pasiryusi toliau diegti verslo aplinkos gerinimo priemones. Tai labai svarbu gerinant investicij klimat , pritraukiant tiesiogines usienio investicijas ir stiprinant konkurencingum . Tolesni Vyriausyb s programoje numatyti ingsni ai yra racionalizuoti moni registravimo ir likvidavimo tvark , taip pat sukurti nauj moni registr (2002). Be to, Vyriausyb panaudos ES PHARE programos param , kad: (i) utikrint veiksming nauj 2001 m. liepos m n. priimt nemokumo statym gyvendinim ; administratoriai ir teis jai bus mokomi taikyti nauj bankroto tvark ; bus parengta bankroto ir restrukt rizavimo proced r instrukcija; (ii) vertint Lietuvos moni konkurencingum . o Vyriausyb pasiryusi toliau mainti nedarb , puosel dama darbo rinkos lankstum , teikdama tinkamai nukreiptas mokymo galimybes ir kartu apsaugodama labiausiai paeidiamus visuomen s sluoksnius. Vyriausyb ir toliau rengs darbo mokymo programas, kad patenkint numatomus uimtumo poreikius privaiame sektoriuje. Nauja sis darbo kodeksas tur t numatyti lankstum , nustatant minimal darbo umokest – jame yra nuostatos, numatanios emesn minimal darbo umokest konkreioms grup ms, tam tikroms nekvalifikuot darbuotoj klas ms ir galb t tam tikriems regionams. Pri mus nauj j darbo kodeks (tikimasi, kad tai vyks pirm j 2002 m. pus ), antr j 2002 m. pus Seimui bus pristatyti nauji darb taryb ir lokauto teis s akt projektai. Nedarbo draudimo statymo projektas, daugiau d mesio skiriantis draudimui mokant bedarbio pašalpas, bus pateiktas Seimui svarstyti 2002 m. birelio m n. pabaigoje. o Apskritai Vyriausyb suvokia poreik reformuoti socialin s apsaugos programas, kad padidint ir našum , ir efektyvum . Be nedarbo draudimo sistemos, Vyriausyb toliau t sia didel pensij reformos plan , numatant keli pakop sistem . Ji taip pat pasiryusi išlaikyti socialin sanglaud , utikrindama socialin s apsaugos priemones Page 68 23 labiausiai paeidiamoms visuomen s grup ms ir siekdama atitinkamai suformuoti socialin s pagalbos programas. Pinigin s socialin s paramos statymo projektas Seimui svarstyti bus pateiktas 2002 m. birelio gale. Jis numato keisti pašalp skyrimo normas ir dabartin b sto išlaikymo s naud mainimo sistem pakeisti pinigine sistema – ji b t skirta ilgalaikiams bedarbiams. o Efektyvaus ir konkurencingo energetikos sektoriaus suk rimas yra laikomas pagrindiniu politikos tikslu. Vyriausyb toliau rengia planus restrukt rizuoti ir privatizuoti AB „Lietuvos energija“ ir AB „Lietuvos dujos“. Privatizavimo programa, kuria buvo siekiama padidinti efektyvum ir paskatinti bendr kio restrukt rizavim , beveik baigta. Tikimasi, kad „Lietuvos avialinijos“ bus pertvarkytos ir privatizuotos iki 2003 m. balandio m n. AB „Lietuvos j r laivininkyst “ (LISCO, kuri buvo galuti nai privatizuota 2001 m. pradioje) bus pasi lyta parduoti 2003 m. Vyriausyb taip pat siekia privatizuoti AB „Lietuvos geleinkeliai“ po dvej met reorganizacijos pagal Vyriausyb s 2001 m. gegu s m n. patvirtintas gaires. Be to, planuojama greitai išpar duoti daugiau nei 3 t kst. nedideli valstybini moni ir likusius 4 t kst. em s plot . Valstyb s turto fondas ruošia tokio turto inventori , kad pagreitint privatizavimo proces . Page 69 24 7$537$87,1 \0335(.<%$\03,5\037,(6,2*,1 6\038ä6,(1,2\03 INVESTICIJOS 15 o Šalies eksporto konkurencingumas – svarbus veiksnys, nulemiantis usienio valiutos ir investicij srautus valstyb . Tai taip pat svarbus ryšys tarp tarptautini rink , šalies vidaus pajam bei pragyvenimo lygio. Lietuvoje eksportas buvo ir tur t likti varomoji eko nominio augimo j ga. Iš ties , šiame darbe atlikta analiz rodo, kad per pastar j dešimtmet Lietuvoje vyko intensyvus restrukt rizavimo procesas, ir didel jo dal paskatino prekyba. Šios restrukt rizavimo mastas atsispind jo esminiuose Lietuvos eksporto strukt ros ir krypties pasikeitimuose, Lietuvos eksporto krypiai akivaizdiai pasist m jus ES rink link, o bendrame šalies eksporto krepšelyje did jant pramonini preki svarbai. Vykstant šiam procesui išryšk jo Lietuvos specializacija produktams, imlie ms nekvalifikuotai darbo j gai. Toki sektori , kaip apranga, tekstil ir baldai, eksportas augo, tod l uimtumo prasme jie pl t si spariausiai. Tapo aišku, jog eksportas yra svarbus produktyvumo augimo veiksnys, o eksportuojani moni veiklos rezultata i akivaizdiai lenkia neeksportuojani j rezultatus tiek produktyvumo lygiu, tiek pasikeitimais. o Turint omeny Lietuvos kio dyd , aišku, jog eksportas ir ateityje liks pagrindinis augimo variklis. Taiau palaikant eksporto augim viduriniuoju laikotarpiu gali iškilti tam tikr sunkum . Pirma, stojimas Europos S jung sustiprins konkurencij Lietuvos vidaus rinkoje, daug vidaus gamintoj pajus spaudim . Antra, 2005 m. palaipsniui nutraukiant Pasaulio prekybos organizacijos Daugiašal tekstil s susitarim , bus panaikintos kvotos besivystani šali , skaitant Kinij , tekstil s mediag ir tekstil s dirbini eksportui ES, tod l j kaina ES rinkose suma s. Vieni svarbiausi Lietuvos ES eksportuojam produkt yra tekstil s mediagos ir tekstil s dirbiniai, tod l Lietuvos eksportuotojams teks veikti didesn konkurencij . Treia, velgiant kiek bendriau, aišku, jog darbo umokesio lygiai ekonomikai augant kils, tod l Lietuvos, kaip pigaus gamintojo, lyginamasis pranašumas išnyks, ir Lietuvos gamintojams bus vis sunkiau konkuruoti su besivystani šali gamintojais preki , imli nekvalifikuotam darbui, srityje. o Šio skyriaus sandara. Pirmiausiai, naudodami visuminius ir sektori lygyje statistinius duomenis, mes išnagrin sime skirtingus Lietuvos prekybos asp ektus ir nustatyt lyginamojo pranašumo pasiskirstym . Tada mes aptarsime tiesiogini usienio investicij plaukas ir galim j poveik prekybos pasiskirstymui bei eksportui. Galiausiai, panaudosime moni duomenis, kad išnagrin tume mikroekonominius ryši us tarp eksporto veiklos, produktyvumo ir tiesiogini usienio investicij . A. L YGINAMOJO PRANAŠUMO PASISKIRSTYMAS Geografinis prekybos perorientavimas o Per kelet pastar j met Lietuvos usienio prekyba buvo radikaliai geografiškai perorientuota. 1998 m. Rusijoje kilus finansinei krizei, d l kurios nuvert jo rublis ir buvo devalvuotos dauguma NVS valiut , smarkiai suma jo Lietuvos eksportas š region . 1997 m. 61 % Lietuvos eksporto teko Nepriklausom Valstybi Sandraugai (NVS) arba 15 Šis skyrius yra paremtas II tomo 3 skyriuje (Smarzynska) ir 4 skyriuje (Smarzynska) aprašytu darbu. Francis Ng pareng visas lenteles. Page 70 25 kitoms ES narystei besiruošianioms valstyb ms kandidat ms (10 VREV kandidai ). Iki 1999 met šis rodiklis suma jo iki 40 %. Ryt rink praradimas paskatino Lietuvos mones ieškoti eksporto galimybi kitose rinkose, o ypa ES. Daugeliu atveju prek s, kurios buvo eksportuoj amos Rytus, konkuruoti kitose rinkose, ir ypa ES, buvo nepaj gios. Tod l Lietuvos eksportuotojai buvo priversti restrukt rizuotis ir gerinti savo produkt kokyb . Restrukt rizacijos s km patvirtina ir visuminio prekybos pasiskirstymo pokyiai: Lietuvos eksporto ES dalis išaugo nuo tredalio 1997 m. iki pus s 2000 - aisiais. (2.1 lentel ). 2.1 lentel . Geografinis prekybos pasiskirstymas: Lietuva ir kitos VREV Šalis 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 Eksportas ES (%) Lenkija 62,3 69,3 69,2 70,1 66,5 64,2 68,3 70,6 71,3 Estija 86,8 48,3 47,9 54,7 51,0 48,6 55,1 62,8 68,5 Latvija 50,4 32,1 39,3 44,2 44,1 48,8 56,6 62,6 64,6 Slovakija - 29,6 35,0 37,4 41,3 47,1 55,7 59,5 54,6 Bulgarija 46,8 47,0 46,3 38,6 40,0 45,0 51,5 54,2 51,7 Lietuva 88,5 66,9 30,1 36,4 33,4 32,5 38,0 50,1 47,9 Eksportas VREV ir NVS (%) Lietuva 7,3 24,9 65,0 57,0 61,3 61,1 53,7 39,6 - Slovakija - 60,6 55,3 54,6 51,3 46,3 39,0 33,6 - Estija - 45,2 45,7 38,5 40,8 42,3 36,1 27,0 - Latvija 43,5 56,4 53,8 50,6 50,1 43,4 33,4 26,9 - Bulgarija 15,5 15,8 24,1 35,3 34,2 29,1 26,9 23,5 - Lenkija 14,3 12,5 14,8 18,2 21,2 25,0 22,4 18,3 - Pastaba: VREV = Vidurio ir Ryt Europos šalys kandidat s. Šaltinis: TVF Prekybos statistikos direkcija. o Taiau palyginimas su kitomis šalimis kandidat mis rodo, kad Lietuva nuo ES rink priklauso maiau nei bet kuri kita šalis toje grup je. 2000 m. tik ma daug 48 % Lietuvos eksporto buvo nukreipti ES, PALYGINTI su 64,6 % Latvijos, 68,5 % Estijos ir 71,3 % Lenkijos eksporto. Tod l nenuostabu, kad Lietuva uima pirmaujani pozicij pagal eksporto VREV kandidates ir NVS dal . Išsaugojusi stiprius ryšius š iame regione Lietuva ilgainiui gali tur ti naudos, nes šioms šalims augant, jose did s ir eksporto rinkos. Taiau trumpojoje perspektyvoje regionas neb tinai augs labai spariai, tod l svarbu, kad Lietuva gal t eksportuoti ES taip pat išlaikydama ir reg ioninius ryšius. Tiesa, daugelis eksportuotoj , su kuriais po Rusijos kriz s u produkcij nebuvo atsiskaityta, neskuba gr ti Ryt rinkas. o Lietuvos eksporto ES apimtis yra maesn nei kit šali regione. 2000 m. dešimt VREV kandidai drauge sudar 9 ,4 % ES vidaus importo. Lenkija šioje grup je yra didiausia tiek ja ir tur jo 2,2 % bendro ES importo iš usienio. Baltijos šalys šio importo atitinkamai sudar : Estija – 0,31 %, Lietuva – 0,21, o Latvija – 0,18 %. Padid j s perdirbimo lygis ir specializacijos pokyiai o Geografinis prekybos pasiskirstymas keit si drauge su did janiu eksporto apdirbimo lygiu ir keiiantis eksporto specializacijai. Poslinkiai Lietuvos prekyboje su ES „galutinio vartojimo preki “ kategorijose rodo, jog akivaizdiai išaugo pr ekyba perdirbtomis prek mis. Smarkiai padid jo vartojimo preki , gamybin s paskirties preki ir automobili dali eksportas bei importas. J bendrosios eksporto apimties dalis išaugo nuo 57 % 1995 m. iki 68 % 1999 m. Tuo pat metu prekyba maiau perdirbtomis prek mis Page 71 26 2.1 pav. Lietuvos eksporto specializacijos indeksai 0 1 2 3 4 5 6 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 Medienos produktai Drabuiai Tekstil Baldai Geleis ir plienas Elektros aparatai Metalo produktai Cheminiai elem. em s kio aliava (maistu, pašarais ir g rimais, pramoniniais ištekliais ir mediagomis) suma jo: j bendrosios eksporto apimties dalis smuktel jo nuo 30 % 1995 m. iki 22 % 1999-aisiais. o Pasikeitimai Lietuvos parduodam preki krepšelyje pagal galutinio vartoji mo kategorijas yra vienas iš poymi , patvirtinani , jog pramon je vyksta restrukt rizavimas. Iš ties , per pastar j dešimtmet Lietuvos prekyba tapo panašesn ES pagal galutinio vartojimo preki klasifikacij , o tai rodo, jog vyko enklus pasikeitima s gamybos strukt roje ir tam tikra „konvergencija“ su ES gamyba. Be to, vykstant restrukt rizavim patvirtina ir nuo 22,5 % 1995 m. iki 27,1 % 1999-aisiais išaugusi gamybin s paskirties preki dalis bendrame importe. Nepaisant to, šie skaiiai yra gerokai maesni nei 33,5 % ES vidurkis. o Drauge su išaugusia perdirbt produkt svarba Lietuvos eksporte pastebima, jog padid jo ES siuniam apdirbamosios pramon s preki dalis. Pra jusio dešimtmeio pradioje šie produktai sudar vos tredal ES orientuot pardavim , o štai dabar jie sudaro beveik 70 %. Taip didia dalimi atsitiko tod l, kad augo tekstil s mediag ir tekstil s dirbini eksportas, taip pat bald ir medienos produkt eksportas – tai yra dvi ryšk janios Lietuvos specializacijos sritys. Lietuv os eksporto specializacijos indeksai yra labai aukšti tiek tekstil s dirbini (4,3), tiek tekstil s mediag (3,4) atveju (1.3 pav.), beje, ir bald (3,5). Visos trys kategorijos gali b ti traktuojamos, kaip reikalaujanios daug nekvalifikuotos darbo j gos. Lietuva taip pat turi labai aukšt specializacijos indeks medienos (5) ir gamtos ištekliais paremtame sektoriuje. O štai Lietuvos specializacijos indeksai kapitalo ir kvalifikuotos darbo j gos reikalaujaniuose sektoriuose yra maesni nei 1. o Kaip atrodo Lietuvos eksporto specializacija, palyginti su kit valstybi iš 10 VREV kandidai grup s specializacija? Apskritai trys Baltijos valstyb s uima emiausias vietas pagal specializacij apdirbamosios pramon s preki srityje. Jos yra vienintel s trys valstyb s grup je, kuri specializacijos indeksas neviršija vieneto. Lietuvos specializacijos pasiskirstymas panašus Latvijos ir Estijos ir kitomis prasm mis. Akivaizdi ir stipr janti vis trij valstybi specializacija medienos produkt ir bald , drabui ir tekstil s bei em s kio aliav gamybos srityse. Taiau Lietuva turi aukšiausi iš ši trij valstybi ir, ties sakant, iš vis dešimties VREV kandidai specializacijos indeks tekstil s ir audini gamybos srityje. Kitos 10 VREV kandidai taip pat specializuojasi aukšiau min tose srityse, taiau jos turi lyginamojo pranašumo tokiose kvalifikuotos darbo j gos reikalaujaniose kategorijose, kaip metalo produkt , elektros ir transporto ra ngos gamyboje. Page 72 27 Gamybos veiksni kitimas prekybos srityje o emiau pateikiamoje 2.2 lentel je toliau nagrin jami gamybos veiksniai Lietuvos prekyboje. Lietuva maiau priklauso nuo gamtos ištekliais paremto eksporto nei anksiau. Nors naftos, em s kio aliav ir medienos eksportas teb ra svarb s šalies prekyboje, gamtiniais ištekliais paremt produkt dalis suma jo nuo trij ketvirtadali viso eksporto 1993 m. iki maiau nei 37 % 1999 m. Palyginimui, nekvalifikuotai darbo j gai imli produkt eksportas spariai gauna vis didesn s svarbos, o jo dalis išaugo nuo vos kiek daugiau nei 11 % 1993 m. iki 40 % 1999- aisiais. Nuo 1995 m. iki 1999 m. j eksporto vert beveik padvigub jo, smarkiai išaugo j specializacijos indeksai. Drabuiai, tekstil ir baldai yra pagrindin š pasikeitim nul musi produkcija. Kapitalui ir kvalifikuotai darbo j gai imli preki eksportas nuo 1995 iki 1999 keit si maai. Nors ši kategorij eksporto bendroji vert išaugo 5 %, j bendroji dalis visame eksporte per t pat laikotarp suma jo nuo 29 iki 23,5 %. Suma jo abiej produkt kategorij eksporto specializacijos indeksai. Page 73 28 2 .2 lentel . Lietuvos prekybos su ES preki pasiskirstymas pagal gamybos veiksni r š 1992 -1999 metais Indeksas 1999 m. Preki pasiskirstymas pagal gamybos veiksni r š 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 (1995=100 proc.) Eksportas ES, mln. JAV doleri Gamtos ištekliai 497 653 666 647 678 629 545 648 100,2 Imlios nekvalifikuotai darbo j gai 37 98 196 322 438 541 648 701 217,5 Imlios kapitalui 61 84 127 265 325 295 346 297 112,0 Imlios kvalifikuotai darbo j gai 12 28 49 131 77 81 100 120 91,4 Imlios kapitalui ir kvalifikuotai darbo j gai 73 112 176 396 402 376 445 417 105,2 Eksporto ES strukt ra, proc. Gamtos ištekliai 81,4 75,5 64,0 47,3 44,4 40,7 33,2 36,6 77,3 Imlios nekvalifikuotai darbo j gai 6,1 11,4 18,8 23,6 28,7 34,9 39,5 39,6 168,0 Imlios kapitalui 9,9 9,7 12,2 19,4 21,3 19,0 21,1 16,8 86,4 Imlios kvalifikuotai darbo j gai 2,0 3,2 4,7 9,6 5,0 5,2 6,1 6,8 70,6 Imlios kapitalui ir kvalifikuotai darbo j gai 11,9 12,9 16,9 29,0 26,3 24,3 27,1 23,5 81,2 Eksporto specializacijos indeksas Gamto s ištekli prek s 2,3 2,2 1,9 1,4 1,4 1,3 1,2 1,3 93,9 Imlios nekvalifikuotai darbo j gai 0,4 0,8 1,3 1,7 2,1 2,5 2,7 2,8 158,6 Imlios kapitalui 0,3 0,3 0,4 0,5 0,6 0,5 0,5 0,4 75,8 Imlios kvalifikuotai darbo j gai 0,1 0,2 0,3 0,7 0,4 0,4 0,4 0,4 63,0 Importo iš ES sud tis, proc. Gamtos ištekli prek s 48,9 35,5 27,7 25,5 23,0 21,5 18,5 18,0 70,7 Imlios nekvalifikuotai darbo j gai 9,7 15,8 16,7 18,1 17,1 16,5 17,9 21,4 118,5 Imlios kapitalui 25,8 24,7 29,0 30,9 33,3 31,7 33,5 36,3 117,5 Imlios kvalifikuotai darbo j gai 12,8 23,7 26,4 24,2 26,0 29,5 26,3 22,1 91,3 Šaltinis: paremta ES pateiktais Jungtini Taut COMTRADE statistikos duomenimis. Page 74 29 o Nor dami pavelgti šiuos duomenis iš perspektyvos, palyginsime juos su atitinkamais Lenkijos skaiiais. Per pastar j dešimtmetyje Lenkijoje sp dingai augo kapitalui ir kvalifikuotai darbo j gai imli produkt eksportas – j dalis išaugo nuo 31 % viso eksporto 1993 m. iki 45 % 1998 m. Kvalifikuotai darbo j gai imlios produkt eksporto specializacijos indeksas išaugo nuo 0,75 1993 m. iki 1,05 1999 m. Lietuvos atveju indeksas suma jo nuo 0,7 1995 m. iki 0,4 1999 m. Kapitalo reikalaujani produkt atveju, dviej valstybi eksporto specializacijos indeks vertes daugma galima palyginti. Taiau Lenkijoje ryškesn kilimo, o Lietuvoje – smukimo tendencija. Viena didesn s Lenkijos s km s eksporto sud tyje didinant kvalifikuotos darbo j gos ir kapitalo reikalaujani preki kiek prieasi yra ta, kad šalis sulauk daug didesni tiesiogini usienio investicij sraut . Drauge su jais at jo ne tik naujos kapitalo investicijos, bet ir galimyb s pasinaudoti naujomis technologijomis. Jie taip pat padidino usienyje pajamas gaunani Lenkijos moni produktyvum . o Šias išvadas, atrodo, patvirtina ir labiau išskaidyta prekybos statistika. Jeigu nagrin tume Lietuvos eksporto ES produktus keturi skaitmen Standartinio tarptautin s prekybos klasifikatoriaus (SITC) lygyje ir suskirstytume juos pagal j svarb , tapt aišku, jog drabuiai (SITC 8411 ir 8414) yra dvi aukšiausias vietas uimanios kategorijos, 1999 m. jie sudar beveik 26 % bendro eksporto. Kitas nekvalifikuotos darbo j gos reikalaujantis produktas – baldai (SITC 8210) – uima penkt viet su 4 % bendrame eksporte. Kiti penki populiariausi produktai priklauso gamtos ištekliais paremt produkt grup ms. Kapitalo ir kvalifikuotos darbo j gos reikalaujantys produktai n ra ryšk s pagrindin se eksporto kategorijose. Tarp pagrindini 15 -os yra tik keturios kapitalo reikalaujanios kategorijos. Tai azoto tr šos (SITC 5611), kitos tr šos (SITC 5619), izoliuoti laidai ir kabeliai (SITC 7231), tranzistoriai (SITC 7293). Drauge šios grup s sudaro 12,6 % viso eksporto. Kvalifikuotos darbo j gos reikalaujantiems produktams s raše atstovauja tik trys produkt grup s: dviraiai (SITC 7331), elektros prietaisai (SITC 7250), geleies ir plieno konstrukcijos (SITC 6911). Drauge jos sudaro tik šiek tiek daugiau nei 3 % viso ES orientuoto eksporto. o Viskas rodo, jog Lietuvai nelabai sek si perkelti savo eksport kvalifikuotos darbo j gos ir kapitalo reikalaujani produkt sektorius, tod l šalis šiuo poi riu atsilieka nuo kit valstybi kandidai ES (išskyrus Latvij ). Taiau Lietuva prad jo savo prekybos perorientavim ES v liau nei kitos valstyb s kandidat s. Jai taip pat teko maiau tiesiogini usienio investicij nei kitoms valstyb ms kandidat ms, be to, ia palyginti maas privai investicij ir BVP santykis. Tod l šalis gali šiek tiek atsilikti restrukt rizavimo ir prekybos pasiskirstymo transformavimo procese. Je igu Lietuvai ateityje pavyks padidinti investicij srautus (tiek usienio, tiek vidaus), tur t išaugti kvalifikuotos darbo j gos ir kapitalo reikalaujani preki eksportas, panašiai, kaip atsitiko Lenkijoje. Daug Lietuvos moni naudoja sen rang ir ne turi prieigos prie paangiausi technologij , tod l šioms mon ms sunku konkuruoti kvalifikuotos darbo j gos ir kapitalo reikalaujani preki rinkose. Kadangi j vidiniai mokslini tyrim ir pl tros paj gumai neretai yra riboti, geriausia strategija šioms mon ms b t gauti tiesiogini usienio investicij , kas danai yra susij su technologijos perdavimu. Alternatyvi strategija b t tiekti dalis ir komponentus daugianacionalin ms korporacijoms. o Yra daug perspektyvi pavieni moni , kurioms pavyko prasiskverbti naujas eksporto rinkas. Pavyzdiui, bald gamintojui „Vilniaus bald kombinatas“ pavyko patekti tarptautinius platinimo tinklus prad jus bendradarbiauti su IKEA. Panašiai ir AB „Vilniaus vingis“, stambi elektronini komponent gamintoja, m eks portuoti Page 75 30 televizori kineskopus ir dalis vis pasaul . Abiem atvejais ryšiai su daugianacionalin mis korporacijomis tapo esminiais ukariaujant eksporto rinkas. o Aprangos ir drabui gamintojams, priklausantiems dviem sektoriams, kuriuose Lietuva turi auk št lyginam j pranašum , daug adanti galimyb išsaugoti konkurencingum gaminani j emesn mis s naudomis atvilgiu b t pasinaudoti ES artimumu ir persiorientuoti didesn s prid tin s vert s segment savo pramon s šakoje. Tam reik t sutrumpinti gamybos ciklus, padidinti lankstum stengiantis vykdyti greitai besikeiianius mados reikalavimus, padidinti pristatymo greit (2.1 langelis). Tokiam pasikeitimui neabejotinai reik s investicij mogišk j ir fizin kapital , taiau aišku, jog tai n ra ne gyvendinama Lietuvos mon ms, kaip parod aukšiau pamin ti s kmingos veiklos pavyzdiai. 2.1 langelis. Kilimas vert s grandine aprangos pramon je Pigiai gaminani besivystani šali tekstil s ir aprangos pramon s moni konkurencija didina spaudim industrializuot šali mon ms. Nors šiuo metu palyginti nedideli darbo umokesiai utikrina pereinam j laikotarp išgyvenani šali ekonomin konkurencingum , darbo umokesiui augant gali b ti sud tinga išsaugoti konkurencin pranašum . Tod l uuot toliau sunkiai bandydamos išsaugoti vien gamybos kaštais paremt konkurencingum , pereinamojo laikotarpio šalys veriau tur t pasinaudoti galimybe persiorientuoti didesn s prid tin s vert s pramon s šakos segment . Manoma, kad aprangos pramon sudaro trys sluoksniai: (i) emiausios prid tin s vert s segmentas – standartin s prek s, tokios kaip nepatentuoti balti marškiniai; (ii) vidutin s prid tin s vert s segmentai – sezonin s prek s, pakankamai atitinkanios mados reikalavimus; ir (iii) didiausios prid tin s vert s segmentas – geriausi mad dizaineri drabuiai. Didiausias pajamas galima gauti keiiant modelius ar marketingo strategijas, o ne gamyb . Taiau pereinamojo laikotarpio šali gamintojams gali prireikti laiko gyti pripainim , kuris leist jiems sitvirtinti antrajame rinkos segmente ar rinkoje, naudojant savus prek s vardus. Tod l kaip alternatyvi strategij tiems gamintojams reik t pasi lyti pereiti nuo emos prid tin s vert s produkcijos prie vidutin s prid tin s vert s produkcijos tiekimo usienio mamenininkams. Vienas iš naujausi pasikeitim viduriniame aprangos pramon s rinkos segmente yra produkt kiekio padid jimas ir trumpesni gamybos ciklai – tai atspindi greitai b esikeiiantis stilius ir produkt diferenciacija. Šie poslinkiai prisid jo prie bendros paklausos neinomyb s tiek mamenininkams, tiek gamintojams, tod l sunkiau prognozuoti paklaus ir planuoti gamyb . Pasaulyje, kuriame gamintojai turi tiekti vis daugia u sezonini , mading preki , sparta ir lankstumas tampa lemiamais dalykais. Uuot planavusios ir pri musios gamybos sprendimus remdamosi prognoz mis ir sp jimais, atliktais kelis m nesius iki pardavimo sezono, mon s dabar gauna einamuosius usakymus, atspindinius realius vartotoj pirkimus. Tod l tiek jai privalo b ti paj g s tiekti danai, maesniais kiekiais bei vairesnes prekes. Be to, tiek jai tur t daryti tai daug tiksliau nei iki tol, gyvendindami usakymus ir laikydamiesi pristatymo reikalavim . Trumpai tariant, mamenos revoliucija pakeit pagrindines globalin s konkurencijos taisykles aprangos ir tekstil s pramon je. Nor damas dalyvauti šioje naujojoje sistemoje tiek jas privalo: · enklinti prekes, kontroliuoti ir reaguoti produkt usakymus einamuoju metu ir atsivelgdamas stili , spalv , audin bei dyd ; · elektroniniu b du keistis (si sti ir gauti) informacija, susijusia su dabartiniu mamenininko produkt statusu; · tiekti mamenininko paskirstymo centr prekes, kurias galima greitai perkelti parduotuves, t. y. konteinerius, kuri turinys nurodytas br kšniniuose koduose, tiekti prekes, paruoštas demonstruoti ir prekiauti mamenos parduotuv se. D l Europos S jungos artumo pereinamojo laikotarpio šalys gauna didel privalum ir tampa pag rindin mis kandidat mis tapti tiek jomis vidutin s grandies aprangos mamenininkams. Einant šiuo keliu, reik s investicij tiek fizin , tiek mogišk j kapital . „Vilniaus bald kombinato“ pavyzdys (r. Page 76 31 3.2 langel ) rodo, kad tai n ra ne manoma Lietuvos mon ms. Nors šis kelias gali b ti gana rizikingas, dar d idesn neinomyb laukt šio kelio nepasirinkus. Šaltinis: Paremta Abernathy ir kitais. (1999) Dalyvavimas auganiose rinkose o Kokios preki eksporto grup s buvo dinamiškiausios pastaraisiais metai s ir yra perspektyviausios artimiausioje ateityje? Iš Lietuvos eksporto ES greiiausiai auga (ir nenuostabu) drabui ir tekstil s, bald ir avalyn s kategorijos. Visas jas sudaro nekvalifikuotai darbo j gai imlios prek s. Taip pat auga nemaai gamtos iš tekliais paremt grupi , skaitant sidabro ir platinos r das, aliejini augal s klas ir nemaai su mediena susijusi grupi . Taiau d mesio vertos ir dvi kitos grup s: izoliuoti laidai ir kabeliai bei televizijos imtuvai, nes jie yra kapitalui iml s produ ktai ir byloja apie ryšk jani Lietuvos integracij pasaulinius gamybos ir platinimo tinklus per tiesiogines usienio investicijas. Pavyzdiui, „Ekranas“, usienio kapitalo mon nuo 1996 met , yra didiausia televizori eksportuotoja šalyje ir sudaro 4 % viso Lietuvos eksporto ES. izoliuot laid ir kabeli kategorij patenka „Baltijos automobili technikos“, buvusio „Siemens AG“ padalinio, gaminanio kabeli laikiklius „Volkswagen“, „Renault“ ir „Seat“ gaminamiems automobiliams, eksportas. Neseniai fabrik nusipirko Japonijos „Yazaki“, atsirado nauja infrastrukt ra gaminti kabeli laikiklius „Renault Megane“. o Yra skirtumas, ar šalis specializuojasi preki , kuri importo paklausa auga, ar preki , kuri importo paklausa yra sustingusi arba ma ja, gam ybos srityje. Pirmoji grup , danai vadinama „saul tekio“ sektoriais, utikrina didesn erdv pl trai, tuo tarpu antrojoje (vadinamieji „saul lydio“ sektoriai) did ja konkurencinis spaudimas. Tod l perspektyvos pl sti eksport yra didesn s saul tekio, o ne saul lydio sektoriuose. o Šiame darbe mes apibr me ES „saul tekio“ rinkas pagal keturi skaitmen SITC klasifikatoriaus produkt klases, kuriose ES importo iš usienio vert sudar maiausiai 50 milijon JAV doleri 1997 m., o 1997-1999 m. vidutinis metinis augimo tempas buvo maiausiai 10 %. Šiuos kriterijus atitinka 101 produkt grup s. 55 iš ši produkt grupi buvo imlios kvalifikuotai darbo j gai arba kapitalui, 1999 m. ES importe iš usienio jie sudar beveik 213 milijard JAV doleri . Palyginimui , yra tik 46 nekvalifikuotam darbui imlios ar gamtini ištekli preki grup s „saul tekio“ rinkose, kuriose importas sudaro 34 milijardus JAV doleri . Tod l šalys, siekianios pl sti savo eksport ES rinkose, tur t daugiau galimybi tai daryti kvalifikuotai darbo j gai arba kapitalui imli preki rinkose. Page 77 32 2.2 langelis. „Vilniaus bald kombinatas“ Kaip rodo „Vilniaus bald kombinato“ (VBK) atvejis, prekybos ryši su tarptautine mone umezgimas gali b ti s kminga strategija integruojantis pasaulin platinimo tinkl . VBK sik r kaip nedidel dirbtuv daugiau nei prieš šimt met ir ilgainiui tapo vienu didiausi bald gamintoj Lietuvoje. mon gamina nam ir biuro baldus. Ji turi savo mamenos tinkl , kuriame parduoda apie 7 % visos produkcijos. Kadangi Lietuvos bald rinka pernelyg maa, kad patenkint VBK dydio mon , jai tenka pasikliauti eksportu. Apie 93 % VBK produkcijos eksportuojama Švedij , Vokietij , Belgij , Didi j Britanij , Kanad , JAV ir Pranc zij . Apie 90 % gamini parduodama Švedijos monei IKEA, kuri 1999 m. pripaino VBK geriausiu tiek ju Baltijos valstyb se. Santykiai tarp VBK ir IKEA usimezg 1998 m., ir nuo to laiko mon s labai glaudiai bendradarbiauja. IKEA par m VBK technologija, gamybos organizavimu ir darbuotoj mokymais. VBK yra prisijung s prie IKEA kompiuteri sistemos, per kuri apdorojamos s skaitos, mok jimai ir pristatymo informacija. Šiuo metu VBK atnaujina savo kompiuterin sistem , kad ateityje gal t kasdi en gauti informacij apie savo produkt pardavimus IKEA parduotuv se usienyje. Atnaujinus sistem usakymai bus gaunami kiekvien dien , o ne kas kelet savaii , kaip yra šiuo metu. Nors toks didelis priklausymas nuo vieno kliento gali b ti rizikingas, VBK n ra itin susir pin s, nes yra vienas iš pagrindini 25 IKEA tiek j (iš 2 t kst. moni , gaminani šiam Švedijos koncernui). Be to, artimesn technologin integracija su IKEA padarys VBK konkurencingesn kit IKEA tiek j atvilgiu. VBK yra vienintel Lietuvos mon , taip glaudiai integruota IKEA sistem . Šaltinis: II tomo 3 skyrius. o Nor dami išnagrin ti, kuriose iš ES „saul tekio“ rink Lietuvai sek si, mes susiaurinsime preki klases iki t , kuri 1997 m. Lietuva eksportavo maiausiai u milijon JAV doleri ir kuri eksporto vidutinis metinis augimo tempas 1997 -1999 m. viršijo 5 %. 14 preki grupi atitinka šiuos kriterijus ir 1999 m. sudar 11,5 % ES orientuoto Lietuvos eksporto (2.3 lentel ). Tarp ši preki klasi mes randame tik dvi gamtos i štekli preki klases (SITC 2218 aliejini kult r s klas ir SITC 6321 d es bei r min tar ). S raše aiškiai tr ksta lengvosios pramon s. Tik dvi tekstil s grupi (SITC 6533 drob ir SITC 6566 antklod s) yra tarp ES „saul tekio“ rink . Nei viena iš drabui grupi nepasiym jo pakankamai dinamišku ES importo iš usienio augimo tempu, kad gal t pretenduoti „saul tekio“ sektoriaus status . Taiau viena svarbi Lietuvos nekvalifikuotai darbo j gai imli preki grup yra s raše. Tai SITC 8210, baldai, kurie y ra vienas iš perspektyviausi sektori (2.2 lentel ). Lygiai pus ši „saul tekio“ rink yra imlios kvalifikuotai darbo j gai ir kapitalui prek s. 1999 m. izoliuoti laidai ir kabeliai (SITC 7231), buvo antra pagal eksporto apimt grup . Tarp kit produkt grup je yra televizijos imtuvai (SITC 7241), medicinos instrumentai (SITC 8617) ir telekomunikacij ranga (SITC 7249). o Nor dami pavelgti Lietuvos rezultatus iš perspektyvos mes taik me tuos paius kriterijus Estijai, Latvijai ir Lenkijai. 2.3 lentel j e pateikiami rezultatai atitinka m s ankstesnes išvadas. Eksporto rezultat ES „saul tekio“ rinkose prasme Lietuva stovi aukšiau nei Latvija, taiau atsilieka nuo Lenkijos ir Estijos. 1999 m. Lietuvos eksportas „saul tekio“ rinkose sudar 11,5 % vis ES skirt pardavim , atitinkamas Lenkijos rodiklis buvo 34 %, o Estijos – 22,4 %. Latvijos rezultatas buvo ne toks sp dingas, nes tik 9 % eksporto teko „saul tekio“ kategorijai. Page 78 33 2 .3 lentel . Lietuvos ir kit šali eksportas ES „saul t ekio“ rinkose ES „saul tekio“ produktas/a (SITC -4 red.1) 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 Latvijos eksportas Saul tekio eksporto ES vert (milijonais JAV doleri ) 17 32 28 38 36 51 105 148 Dalis bendrame ES skirtame eksporte (%) 3,3 3,5 2,2 2,3 1,9 2,7 5,9 9,2 Saul tekio eksporto augimo tempas (%) 89,2 -13,7 38,7 -5,4 42,0 105,0 40,8 Lietuvos eksportas Saul tekio eksporto ES vert (milijonais JAV doleri ) 11 18 32 68 94 128 164 204 Dalis bendrame ES skirtame eksporte (%) 1,7 2,1 3,1 5,0 6,2 8,3 10,0 11,5 Saul tekio eksporto augimo tempas (%) 73,0 78,3 108,6 39,3 35,6 28,5 24,0 Estijos eksportas Saul tekio eksporto ES vert (milijonais JAV doleri ) 30 26 71 118 165 246 423 452 Dalis bendrame ES skirtame eksporte (%) 8,7 8,4 9,6 9,0 10,4 13,1 20,8 22,4 Saul tekio eksporto augimo tempas (%) -13,9 174,0 66,6 40,2 49,0 72,2 6,9 Lenkijos eksportas Saul tekio eksporto ES vert (milijonais JAV doleri ) 1719 2104 2496 3804 3951 4188 5398 6365 Dalis bendrame ES skirtame eksporte (%) 16,6 21,1 20,7 23,7 25,2 25,8 29,5 33,8 Saul tekio eksporto augimo tempas (%) 22,4 18,6 52,4 3,9 6,0 28,9 17,9 Pastaba: d l detalaus skaiiavim paaiškinimo r. II tomo 3 skyri . Šaltinis: P aremta ES perteiktais Jungtini Taut COMTRADE statistikos duomenimis. Gamybos ištekli rink aktyvumas o Pastar j dešimtmet tarptautinei prekybai buvo b dinga gamybos fragmentacija ir kelis emynus apr piani platinimo tinkl k rimas. Technikos paanga i r informacijos revoliucija leido suskirstyti pramon s šakos vert s grandin maesnes funkcijas, kurias galima sutartimis perduoti nepriklausomiems tiek jams. Ši gamybos fragmentacija suteikia ypating galimyb ma šali gamintojams pereiti nuo tiekimo nedidel ms vietos rinkoms prie dideli tarptautini moni aptarnavimo ir netiesiogiai prie tiekimo j vartotojams visame pasaulyje. Š reiškin lydi konkurencijos pob dio pasikeitimai, ryšk jant produkt individualumo, sparios inovacijos, lankstumo ir op eratyvios reakcijos paklausos pasikeitimus svarbai. Daugeliu atveju d l vadovavimo ir technologini geb jim , reikaling s kmingai konkurencijai pasaulin se rinkose, nebegalima pasikliauti vienos šalies ištekliais. Tokiomis aplinkyb mis integravimasis tarptautini susivienijim gamybos ir rinkotyros sistemas tapo efektyviausiu b du pasinaudoti pasaulin s ekonomikos si lomomis augimo galimyb mis. o Vietos gamintoj traukimas gamybos ir rinkodaros tinklus duot daug naudos tiek Lietuvai, tiek tarptautin ei bendrijai. Pastarajai atsiranda didesnis sav pozicij pasaulin se rinkose pl timo strategij pasirinkimas bei galimyb sumainti išlaidas, perkeliant kai kuriuos gamybos segmentus region . Lietuvai ši sistema taip pat tur t kelis privalumus. Tarptau tini susivienijim at jim paprastai lydi technologij ir valdymo patirties ir patirties („know- how“) perdavimas, turintis galim stipr demonstracin poveik . Ryšiai su tarptautiniais susivienijimais suteikt Lietuvos mon ms tiesiogin prieig didesnes rinkas, tod l atnešt masto ekonomikos teikiam privalum , Page 79 34 kurie sustiprint eksport , vietos mon ms nereik t dideli rinkotyros išlaid , o pasaulinis pirmin s mon s veiklos mastas utikrint didesn pajam stabilum . Pleiant nuo tinkl priklausani prekyb b t sustiprintas produktyvumas, o nacionalinis kis integruojamas pasaulines rinkas. o Nor damos atspind ti toki prekyb , „Kaminski and Ng“ (2001) nustat dalis, komponentus ir galutinius produktus trijuose tinkluose, kurie paprastai organizuojami greta tarptautini susivienijim : automobili tinklas, informacijos revoliucijos tinklas (telekomunikacij , biur ranga bei automatiniai duomen apdorojimo renginiai) ir bald tinklas. Šie tinklai vaidina vis svarbesn vaidmen prekyboje tarp 10 naryst s ES siekiani šali (10 VREV kandidai ) ir ES. o Palyginus 10 VREV kandidai pagal j aktyvum tarptautiniame darbo pasidalijime, tampa aišku, kad Vengrijos ir Slovakijos kiai yra labiausiai integruoti, 1998 m. j su tinklais susijusio eksporto dalis bendrame ne chemini mediag eksporte sudar 42 %. Estija ir Slov nija eina po j , tur damos atitinkamai 34,2 ir 32,5 % dydio dalis. Lenkija tur jo 30 % dal . 16 Lietuva buvo septinta iš dešimties šali , nes su tinklais susij s jos eksportas sudar mai au nei 10 % viso ne chemijos pramon s preki eksporto. Lietuva gerokai atsilieka nuo Estijos, taiau lenkia Latvij . o Nor dami suinoti daugiau apie Lietuvos aktyvum tarptautiniame darbo j gos pasidalijame, mes išnagrin jome kiekvieno tinklo pl tr pastaraisiais metais. 2.4 lentel je nurodoma, kad Lietuva daugiausiai paeng bald ir informacijos revoliucijos tinkluose, kurie sudar atitinkamai 6,8 ir 4,6 % ne chemijos pramon s preki eksporto 1999 m. Aktyvumas automobili tinkle n ra toks sp dingas, nors tinkle gaminami izoliuoti laidai ir kabeliai yra vienas dinamiškiausi šalies eksporto sektori . Bendra tinkl svarba Lietuvos prekybai auga. Bendra j eksporto dalis pakilo nuo 8,6 % 1993 m. iki beveik 10 % 1997 m. ir iki 12,6 % 1999- aisiais. Atskir moni , dalyvaujani tarptautiniuose gamybos ir platinimo tinkluose, atvej analiz pateikiama 2.2 ir 2.3 langeliuose. 16 Daugiau informacijos apie Vengrijos atvej ieškok ite „Kaminski and Riboud“ (2000). Lenkijos atvejis aptariamas „Kaminski and Smarzynska“ (2001). Page 80 35 2 .4 lentel Lietuvos aktyvumas ES gamybos ir rinkotyros tinkluose 1993 m., 1997 -1999 m. Automobiliai Informacijos revoliucija /a Baldai Iš viso Produktas (Vert išreikšta mln. JAV doleri ): 1993 1997 1998 1999 1993 1997 1998 1999 1993 1997 1998 1999 1993 1997 1998 1999 Galutinio vartojimo preki eksportas 2,5 1,2 3,0 9,9 0,3 6,8 7,4 10,6 9,6 24,1 33,4 52,9 12,4 32,1 43,8 73,4 Dali ir komponent eksportas 0,5 0,8 1,0 1,7 0,4 37,5 35,6 38,3 0,6 9,6 13,3 18,9 1,5 47,9 50,0 58,8 Dali ir komponent importas 15,2 88,8 44,9 32,3 6,3 45,4 38,6 44,1 1,3 6,2 8,9 8,0 22,8 140,4 92,4 84,3 Galutinio vartojimo preki importas 80,3 228,5 227,0 94,0 7,4 72,9 85,7 51,4 8,2 18,9 19,5 16,6 95,8 320,4 332,3 161,9 Galutinio vartojimo preki eksportas, at mus dali ir komponent import -12,7 -87,7 -41,9 -22,4 -6,0 - 38,5 -31,2 -33,5 8,3 17,9 24,5 44,9 -10,4 -108,3 -48,5 -11,0 Pastaba: galutinio vartojimo preki , dali ir komponent , kuriais prekiaujama su ES, dalis : % gaminam eksportuojam preki /b 1,8 0,2 0,4 1,1 0,4 5,4 4,4 4,6 6,4 4,1 4,8 6,8 8,6 9,8 9,6 12,6 % gaminam importuojam preki /b 27,3 18,7 15,1 8,4 3,9 7,0 6,9 6,4 2,7 1,5 1,6 1,6 33,9 27,1 23,5 16,4 Pastaba: /a apima biuro rang ir telekomunikacijas ./b išskyrus chemikalus. Šaltinis: Pa remta ES perteiktais Jungtini Taut COMTRADE statistikos duomenimis. 2.3 langelis. AB „Vilniaus vingis“ Vienas iš Lietuvos moni pavyzdi yra AB „Vilniaus vingis“, kuri s kmingai integravosi pasaulio gamybo s ir platinimo tinklus. Ji yra viena didiausi elektronikos gamintoj Vidurio ir Ryt Europoje. Pagrindiniai bendrov s produktai yra kreipiamosios sistemos spalvoto vaizdo kineskopams bei ekranams ir pakopiniai eilui skleistiniai transformatoriai televi zoriams ir monitoriams. Kreipiamosios sistemos sudaro madaug 85 % visos produkcijos. Bendrov buvo kurta 1959 m. kaip valstyb s mon , gaminanti radijo komponentus. 1976 m. ji prad jo gaminti kreipiam sias sistemas. Po dešimties met bendrov iš Amerikos koncerno RCA sigijo technologij ir rang kreipiamosioms sistemoms gaminti. 1993 m. bendrov buvo privatizuota, o po trej met tapo Vokietijoje esanios bendrov s „Samsung“ tiek ja. 1998 m. ji prad jo gaminti kreipiam sias sistemas spalvoto vaizdo kin eskopams su 21 coli striaine bendrovei „Philips Components“. Dar po met AB „ Vilniaus vingis“ prad jo masin kreipiam j minisistem gamyb bendrov ms „Philips“ ir „Chunghwa Picture Tubes“. 2000 m. prad ta masin kreipiam j sistem kineskopui su 29 coli striaine gamyba. „Samsung“ perka apie 37 % kreipiam j sistem , kurias gamina „Vilniaus vingis“. Jos yra naudojamos kineskop gamybai, o šie tampa televizori , kurias surenka „Samsung“ ir „Philips“, dalimi. Dar 30 % kreipiam j sistem buvo parduota Lietuvos bendrovei „Ekranas“, kuri gamina ir eksportuoja televizorius. „Ekranas“ sudaro 4 % viso Lietuvos eksporto Vakar Europ . 10 % „Vilniaus vingio“ produkcijos išveama bendrovei „Philips“ (Barselona) ir 7 % „Philips“ (Anglija). Dar 10 % veama bendrovei „Thomson Polkolor“ Lenkijoje, kur gaminai kineskopai, parduodami per „Thomson“ platinimo tinkl . „Vilniaus vingis“ prekyba auga spariai – 1994 m. ji pardav produkcijos u 28 mln. lit , 1997 m. u 63 mln. lit , o 2001 m. u 135 mln. lit . Bendrov s pelnas taip pat augo. 1996 jis siek 0,8 mln. lit , 1998 m. 3,3 mln. lit , o 2000 m. – 9,1 mln. lit . Televizori komponent gamyba yra labai konkurencingas verslas, reikalaujantis siekti tarptautin s kokyb s standart . Kad išlikt konkurencinga, AB „Viln iaus vingis“ perka usienio technologij licencijas ir vykdo mokslinius tyrimus bei pl tr . Bendrov turi vairius Page 81 36 kokyb s sertifikatus: ISO 9001, ISO14001, BSI (Jungtin Karalyst ), UL (JAV) ir VDE (Vokietija). Be to, j i daug d m esio skiria darbuotoj mok ymui. 2001 m. apie tredal darbuotoj dalyvavo mokymuose. Šaltinis: II tomo 3 skyrius. B. T IESIOGINI U SIENIO INVESTICIJ VAIDMUO o Viena iš prieasi , kod l Lietuva ne taip aktyviai dalyvauja pasauliniuose gamybos tinkluose, palyginti su kitomis dešimt VREV, gali b ti tiesiogin s usienio investicijos (TUI). Priešingai, nei kitose naryst s ES siekianiose valstyb s, iki dešimtojo dešimtmeio pabaigos TUI Lietuvoje buvo nedidel s, ir nors 1998 -2000 m. tiesiogin s usienio investicijos padid jo, Lietuva sulauk maesni TUI nei kitos valstyb s kandidat s. Pagal 1993 - 2000 met bendras TUI plaukas, tenkanias vienam gyventojui, Lietuva, kurioje vienam gyventojui tenka 658 JAV doleri TUI, uima aštunt j viet , aplenkdama tik Bulgarij ir Rumunij (r. 2.2 pav.). Atitinkamai, ekijos Respublikoje vienam gyventojui tenka 2085 JAV doleri tiesiogini usienio investicij , Estijoje – 1580 JAV doleri , o Latvijoje – 1015 JAV doleri . Pagal bendr TUI plauk ekonomin s vert s rodiklius Lietuva uima aukštesn viet u Slov nij , dalinasi ta paia vieta su Latvija, ir yra šiek tiek aukšiau pakilusi u Estij . o vertinus sektorin TUI paskirstym matyti, kad didioji dalis ši investicij pradioje buvo skirta pramonei (1996 m. – 44 %). Po to, kai didel s investic ijos buvo nukreiptos telekomunikacij ir finans sektorius, šis skaiius 2000 m. suma jo iki 32 %. Pagal projekt skaiiaus pasiskirstym , 1996 m. pramon s sektoriui buvo skirta 20 % projekt , o 2000 m. – 21 % projekt . Pramon s sektoriuje maisto produkt , g rim ir tabako pramon pritrauk didiausi dal investicij (12 % bendros TUI sumos), tekstil s ir odos gamini pramon – 4 % investicij , kaip ir naftos bei chemijos pramon . Nemaa usienio investicij dalis taip pat buvo skirta elektros ir optini prietais gamybai bei medio apdirbimo pramonei. Paslaug sektoriuje didmeninei ir mameninei prakybai 2000 m. buvo skirtas ketvirtadalis TUI sumos, telekomunikacijoms – 18 %, o finansiniam tarpininkavimui – 14 %. Nepaisant to, kad TUI projektai paslaug sektoriuje tiesiogiai neprisid s prie Lietuvos eksporto augimo, usienio paslaug teik j b vimas tur t padidinti konkurencij 17 bei teikiam paslaug kokyb , ir taip prisid ti prie Lietuvoje esam gamybos išlaid ma jimo bei pritraukti papildomas invest icijas pramon s sektoriuje. Tarptautini susivienijim dalyvavimas paslaug sektoriuje gali b ti pager jusios verslo aplinkos potencialiems investuotojams enklas. 17 Išskyrus tuos sektorius, kuriuose usienio investitoriai turi monopol , kaip, pavyzdiui, yra fiksuot telefono linij paslaug srityje. Page 82 37 2.2. pav. Tiesiogin s usienio investicijos vienam gyventojui 1993- 2000 metais 0 500 1.000 1.500 2.000 2.500 V e n g r i j a E s t i j a L e n k i j a L a t v i j a S l o v a k i j o s R . L i e t u v a B u l g a r i j a R u m u n i j a J A V d o l e r i a i TUI vienam gyventojui o vertinus TUI projekt nuosavyb s strukt r matyti, kad 2000 m. sausio 1 d. madaug 31 % investicij buvo skirta projektams, kuri visos nuosavyb s teis s priklaus usienio investuotojams, 46 % atvej usienio investuotojams priklaus didioji dalis nuosavyb s teisi , ir tik 23 % atvej usienio investitoriams priklaus maiau nei pus nuosavyb s teisi . Auganti visiškai kontroliuojam projekt dalis yra pozityvi tendencija, kadangi, naujausi tyrim duomenimis (Smarzynska, 2000), toki projekt potencialas perduoti naujausias technologijas šaliai šeimininkei yra didesnis nei dalin s nuosavyb s projekt atveju. o TUI gav jai, kuriuos galima apibr ti kaip mones, kuriose maiausiai 10 % akcij sudaro usienio kapitalas, vis aktyvi au dalyvauja eksporto veikloje. 2000 m. tokios mon s vykd 56,5 % Lietuvos eksporto, tuo tarpu 1996 m. šis skaiius buvo 41,6 %. 2000 m. šios mon s taip pat vykd 52 % bendro importo, o tai ymiai daugiau nei 1996 m., kai šis skaiius buvo tik 40 % 15 iš 47 dvienkli NACE (pagal Europos S jungos ekonomin s veiklos r ši klasifikatori ) sektoriaus moni su usienio kapitalu vykd daugiau nei pus bendrojo šalies eksporto (r.II tomo 3 skyri ). Kompiuteri ir elektros prietais pramon je tokios mon s vykd 86 % pardavim usienyje. J eksportuojami radijo, TV ir komunikacijos prietaisai sudar beveik tris ketvirtadalius viso eksporto, o renginiai bei transporto ranga – per 60 %. B tent šiuose sektoriuose dominuoja tarptautinis gamybos ir paskirstymo tin klas. moni su usienio kapitalu taip pat esama daug nekvalifikuotos darbo j gos reikalaujaniuose ir dirbaniuose su nat raliais ištekliais sektoriuose, pvz.: tekstil s arba maisto ir g rim pramon je, kur toki moni eksportas sudaro 60 % Drabui gamy bos sektoriuje, kuris sudaro ketvirtadal Lietuvos pardavim ES, mon s su usienio kapitalu vykdo 49 % pardavim usienyje. Drabui gamybos pramon s sektoriui taip pat tenka didiausia moni su usienio kapitalu eksporto dalis (2000 m. – 210 mln. JAV do leri ). Page 83 38 o Kadangi dalyvavimas tarptautiniame gamybos ir paskirstymo tinkle taip pat yra susij s su didel mis importo apimtimis, nenuostabu, kad TUI gav jams tenka didioji radijo, TV ir ryši bei transporto rangos, kompiuteri bei rengini importo dalis. T pat galima pasakyti apie tekstil s ir drabui pramon . o Pagal geografin eksporto pasiskirstym n ra esminio skirtumo tarp usienio ir Lietuvos moni . moni su usienio kapitalu eksportas ES sudar 47 %, o lietuvišk moni – 49 % Abiej tip moni eksportas ES pastaruoju metu augo, o tai atspindi bendras Lietuvos eksporto tendencijas. Išsamesn informacija apie moni su usienio kapitalu ind l Lietuvos eksport pateikiama kitame skyriuje. C. E KSPORT IR PRODUKTYVUM LEMIANTYS VEIKSN IAI . R EMIANTIS MIKROEKONOMIKOS DUOMENIMIS o Ankstesniame skyriuje buvo pateikti bendri duomenys apie atitinkamus sektorius, ir taip pagr sti esminiai Lietuvos prekybos tendencij pokyiai. Šio skyriaus tikslas – pasitelkus informacija apie atskiras mones, geriau suprasti moni produktyvum ir eksport lemianius veiksnius. Šiam tikslui reikalingi duomenys paimti iš Lietuvos statistikos departamento atliktos metin s moni apvalgos. Kiekvienais metais šiam tyrimui atsitiktiniu b du atrenkama moni grup , kurios dy dis kaskart skiriasi (1996 m. tyrime dalyvavo per 12 000 moni , o 2000 m. – 21 000 moni ). Tyrimo apimtis plati – jame dalyvavusi moni gamybos apimtis sudaro 85 % atitinkamo sektoriau bendros gamybos apimties. Šiame dokumente pateikti 1996-2000 m. duo menys vairiais pj viais. Daugiausiai surinkta 1999 m. duomen , kadangi tais metais tyrimo duomenys buvo papildyti iš kit šaltini gauta informacija (pvz.: moni rejestro, mokesi inspekcijos). Be standartini finansini suvestini , ia pateikiama infor macija apie tai, koki mon s apyvartos dal sudaro eksportas, o tai leidia palyginti produkcij eksportuojanias mones su neeksportuojaniomis. Šiame dokumente taip pat pateikiama informacija apie mones investuoto usienio kapitalo sumas, jeigu toki esama. 18 Ar eksportuotojai yra kitokie? o Kaip jau buvo pasteb ta anksiau, didioji dalis produkcij eksportuojani moni veikl vykdo darbui imli ir pirmin s produkcijos gamybos sektoriuose. Tai – medio, maisto ir g rim , drabui , bald ir tekstil s pramon . Nenuostabu, kad 61 % vis tekstil s pramon s moni vykdo eksportuoja. T pat galima pasakyti madaug apie pus medio apdirbamosios pramon s sektoriaus moni . o Pasteb jome, kad savo produkcij eksportuojanios mon s paprastai yra gerokai didesn s u neeksportuojanias. Eksportuojani moni pardavimai, apyvartinis kapitalas bei bendras turtas yra madaug septynis kartus didesnis nei neeksportuojani moni . Nenuostabu, kad eksportuojaniose mon se didesnis darbuotoj skaiius, be to, eksportuo janioms mon ms tenka didesn usienio kapitalo dalis. 2000 m. beveik ketvirtadalis eksportuojani moni sulauk usienio investicij , tuo tarpu iš neeksportuojani moni – tik 8 %. 18 II tomo 4 skyriuje detaliai apib dinami duomenys, metodologija ir rezultatai. Page 84 39 o Sunku nustatyti skirtumus tarp eksportuotoj ir neeksportuojani moni pagal pramon s ir regioninius skirtumus. Pavyzdiui, 2000 m. duomenimis apie pramon s šak ir regioninius skirtumus, eksportuojaniose mon se buvo madaug 130 % daugiau darbuotoj negu neeksportuojaniose mon se. vertin moni dyd , pramon s šaka s ir regionus, pasteb sime, kad eksportuotoj pardavimai yra didesni, kaip ir j kapitalo ir darbo santykis yra didesnis u neeksportuojani moni . Eksportuojanios mon s yra vidutiniškai 43 % našesn s u neeksportuojanias mones. Eksportuojaniose mon se paprastai mokami daugiau nei 40 % didesni atlyginimai (r. 2.5 lentel ). Šie duomenys atitinka tendencijas JAV, taiau Lietuvoje skirtumai tarp eksportuojani ir neeksportuojani moni yra dar ryškesni. 2.5 lentel . Skirtumai tarp produkcij eksportuojani ir neeksportuojani moni (eksportuojani moni pranašumas procentais) Nepriklausomai nuo mon s dydio Kai moni dydis ribojamas 1996 1998 2000 1996 1998 2000 Uimtumas 170 155 130 Pardavimai 317 280 244 62 62 55 Vidutinis darbo umokestis 55 52 52 45 46 40 Kapitalo ir darbo santykis 67 75 77 47 56 51 Produktyvumas 47 45 46 46 46 43 Pastaba: pateiktos vert s pagr stos regresiniais eksporto modelio koeficientais: X(i) = a + b*eksportas(i) + c*pramon + d*regionas + e(i) stulpeliuose (a) -(c) X(i) = a + b* eksportas (i) + c* pramon + d* regionas + f*(uimtumas) + e(i) stulpeliuose (d) -(f) Šaltinis: II tomo 4 skyrius. o Eksporto tikimyb did ja did jant monei. Pavyzdiui, 2000 m. 72 % dideli moni vykd pardavimus usienyje, tuo tarpu iš vidutini moni – 49 %, o iš ma – tik 36 %. Nenuostabu, kad tik 13 % itin ma moni eksportavo. Taiau ši pasteb jim negalima pritaikyti produktyvumo skirtumam s apibr ti, kadangi produktyvumas n ra tiesiogiai priklausomas nuo mon s dydio (r. 2.6 lentel ). Ryšys tarp mon s dydio ir eksporto tikimyb s gali priklausyti ir nuo dideli išlaid , susijusi su dalyvavimu usienio rinkose. Maesn s mon s gali netur ti pakankamai ištekli investicijoms, reikalingoms siekiant išpl sti pardavimus usienyje. Be to, jos gali b ti per maos tam, kad tapt perspektyviais prekybos partneriais usienio klientams. Kita vertus, didesn s mon s ne tik turi reikaling ištekli , bet taip pat gali pasikliauti ankstesniais kontaktais ir iniomis, gytomis eksportuojant iki 1991 m. 2.6 lentel . Vidutinis produktyvumas pramon s šakose Darbuotoj skaiius 1-10 11-50 51-100 101 ir daugiau Visos mon s 1996 0,81 0,70 0,69 0,72 0,74 1997 1,52 1,33 1,31 1,27 1,38 1998 1,55 1,30 1,20 1,24 1,36 1999 1,28 1,26 1,25 1,16 1,26 2000 1,33 1,36 1,42 1,49 1,37 Viso 1,31 1,21 1,20 1,16 1,24 Šaltinis:Metin moni apvalga. Lietuvos statistikos departamentas. Banko darbuotoj skaiiavimai. Page 85 40 Eksportuoti ar neeksportuoti? o Kokie veiksniai lemia mon s apsisprendim eksportuoti? Siekdami išnagrin ti š klausim , mes sudar me ekonometrin model su priklausomu kintamuoju, atspindiniu mon s eksporto galimybes. Kadangi literat roje pabr iama, kad norint tapti eksportuotoju, reikia dideli investicij , galime tik tis, kad tos mon s, kurios vykd pardavimus usienyje anksiau, bus labiau linkusios tai daryti ir dabar. Be to, kadangi tyri mai rodo, jog produktyvesn s mon s yra labiau linkusios eksportuoti, mes taip pat atsivelgsime mon s produktyvum 1 9 bei mon s dyd , kur nustatysime pagal darbuotoj skaii . Kadangi naujausi tyrimai rodo, jog TUI gav jai yra labiau link eksportuoti nei mon s be usienio kapitalo (Kraay et al., 2001 m.), mes taip pat atsivelgsime usienio kapitalo investicijas. Galiausiai atsivelgsime metus ir pramon s modelius. Met modeliai atspindi ekonominius eksporto rink s lyg pokyius, kurie daro tak eksporto poreikiui. Jie taip pat atspindi valiutos kurs svyravimus bei prekybos apribojim pasikeitimus. Pramon s modelyje atsivelgiama t fakt , kad prekybos apribojimai (pvz.: antidempingo proced ra) bei paklausos svyravimai gali skirtis priklausoma i nuo pramon s šakos. o Šio tyrimo rezultatai rodo, kad mon s, kurios jau anksiau eksportavo, 59 % atvej bus labiau linkusios vykdyti sandorius usienyje ir šiais metais. Mes taip pat pasteb jome, kad didesn s ir produktyvesn s mon s yra labiau linkusio s eksportuoti. Konkreiau, egzistuoja aiški s saja tarp ankstesnio mon s produktyvumo ir tikimyb s, kad ji eksportuos šiais metais. Pastarieji pasteb jimai patvirtina kitose šalyse gautus rezultatus, jog produktyvesn s mon s tampa eksportuotojais (Bernar d and Jensen, 1999 m.). Šie rezultatai taip pat rodo tiesiogin ryš tarp usienio investicij ir eksporto. TUI gav jai 6 % atvej yra labiau link eksportuoti nei vietos kapitalo mon s. 20 Statistiniai duomenys rodo, jog tiek maesni , tiek didesni usienio investicij atveju išauga eksporto tikimyb , taiau tikimyb didesn tuo atveju, kai usienio investicij dalis yra maesn . Atsivelg pramon s šak vertinimo kriterijus, pasteb sime, kad usienio investicijos turi takos apsisprendimui eksportuoti tik tuo atveju, kai usienio investicij dalis yra maesn . Vadovaudamiesi šiais rezultatais galime daryti išvad , jog apsisprendimui eksportuoti turi takos usienio kapitalo buvimas, o ne jo dydis. Net tos mon s, kuriose usienio investicij dalis yra maesn , gali pasinaudoti savo usienio partneri kontaktais svetur. Ar eksportas turi takos produktyvumo augimui? o Rezultatai rodo, kad produktyvesn s mon s tampa eksportuotojais. Taiau ar mon s produktyvumo augimui turi takos eksportavimas? Yra kelios prieastys, leidianios mums taip manyti. Pavyzdiui, mon s gali suinoti apie naujas technologijas iš savo usienio pirk j , kurie naudoja tok pat produkto dizain ir gamybos technologijas. Be to, usienio pirk jai gali taikyti aukštesnius kokyb s rei kalavimus, ir taip priversti tiek jus investuoti technologij atnaujinim 21 o Ekonometrin analiz rodo, kad eksportas turi teigiamos takos produktyvumo augimui. Pasteb jome, kad moni , kurios arba toliau eksportavo, arba prad jo eksportuoti nagrin jamu l aikotarpiu, metinis produktyvumo augimas buvo vidutiniškai 19 r. Roberts ir Tybout (1997 m.) ir Bernard bei Jensen (1999 m.). 20 Terminas „TUI gav jai“ apibr iamas plai ja prasme, kadangi jis taip pat apima visiškai kontroliuojamas tarptautini korporacij investicijas neišsivysiusias sritis. 21 Clerides, Lach ir Tybout (1998 m.) pateikia empirinius mokymosi vykdant eksport rodymus. Page 86 41 38 % didesnis u neeksportuojani moni . Taiau mes nepasteb jome skirtum tarp eksport nutraukusi moni ir pagrindin s kategorijos neeksportuojani moni . Tiesa, mon se, kurios t s eksport , darbuotoj skaiius ir pardavimai augo atitinkamai 39 % ir 41 % spariau nei neeksportuojaniose mon se. Nauj (pradedani j ) eksportuotoj analogiški rodikliai buvo atitinkamai 40 % ir 44 %. vertinus vidutinio darbo umokesio kitim , matyti, kad vis trij kategorij mon se atlyginimai buvo didesni nei neeksportuojaniose mon se. Apibendrinus, eksportas turi reikšmingos pozityvios takos mon s produktyvumo, pardavim ir darbuotoj skaiiaus augimui. Rezultatai taip pat rodo, kad iki 1996 m. paba igos sulaukusios tiesiogini usienio investicij mon s 1996 m. pl tojo savo versl s kmingiau, nei mon s be usienio kapitalo. 22 o Faktai rodo, kad eksportas ir produktyvumas yra tiesiogiai susij . Produktyvesn s mon s yra labiau linkusios eksportuoti, o nuolatinis eksportas lemia spartesn produktyvumo augim . Taigi palankesn eksportui verslo aplinka gali tur ti teigiamos takos produktyvumo augimui Lietuvoje. Ar mon s su usienio kapitalu yra kitokios? o vertin usienio kapitalo pasiskirstym vairaus dydio mon se, pasteb jome, kad sulaukti TUI didesn tikimyb turi didel s mon s. 2000 m. mon s su usienio kapitalu sudar tredal dideli moni , tuo tarpu vidutin s mon s su usienio kapitalu sudar vien penktadal , o maos mon s – 11 %. Tik 6 % pai maiausi moni buvo TUI gav jos. Taiau jeigu mes vertinsime tik tas mones, kuriose dalyvauja usienio investicijos, dideli usienio kapitalo vidurkio svyravim tarp skirting moni grupi nepasteb sime. o TUI gali tapti vairi šalies ekonomikos privalum prieastimi. Usienio investitoriai si lo ne tik kapital , bet ir naujas technologijas, paangi j patirt , valdymo metodus, rinkodaros g dius bei prieig prie tarptautinio gamybos ir paskirstymo tinklo (r. Blomstrom ir Kokko, 1997 m.). Taigi nenuostabu, kad vair s tyrimai parod , jog moni su usienio kapitalu produktyvumas yra didesnis nei vietini moni (r. Aitken ir Harrison, 1999 m.; Djankov ir Hoekman, 2000 m.; Evenett ir Voicu, 2001 m.). Lietuva n ra išimtis. M s pasirinktos moni grup s ekonometrin analiz rodo, kad moni su usienio kapitalu produktyvumas yra didesnis nei vietini moni . Be to, mes pasteb jome, kad moni su didesne usienio kapitalo dalimi pasiekimai yra didesni nei moni su maesne usienio kapitalo dalimi. Pastarasis pasteb jimas nestebins, jeigu atsivelgsime naujausius pereinamojo ekonomikos laikotarpio šali vertinimus, pagal kuriuos, usienio investuotojams priklausanios antrin s bendrov s turi didesn potencial perimti naujausias technologijas nei investiciniai projektai su daliniu usienio kapitalu (Smarzynska, 2000 m.). o Kitas TUI danai priskiriamas privalumas yra vadinamasis šalutinis efektas, arba, kitaip tariant, privalumai, kuri gyja vietin s mon s d l tarptautini susivienijim buvimo j veiklos sektoriuje arba regione. Šalutinis efektas gali pasireikšti vairiais b dais. Vietin s mon s, steb damos usienio moni veikl , gali suinoti apie naujas technologijas. Usienio mon s gali parduoti produktus ir paslaugas kartu su naujomis technolo gijomis, kuri anksiau šalyje nebuvo. Vietin s mon s taip pat gali darbinti darbuotojus, kuriuos prieš tai apmok tarptautiniai susivienijimai. Galiausiai vietos tiek jams gali b ti naudinga j tarptautini klient technin pagalba bei vadybin patirtis . 22 Taiau reikia pamin ti, kad mes ne vertinome to fakto, jog tarptautin s korporacijos gal jo investuoti perspektyvesne s mones. Page 87 42 TUI pertekliaus efekto rodym tame paiame sektoriuje nepasteb jome. Taiau aptikome TUI pertekliaus efekto rodym tame paiame regione. Kitaip tariant, vertinus vairius veiksnius, galima daryti išvad , kad vietin s mon s, veikianios regione su did esne usienio kapitalo dalimi, yra produktyvesn s. D. S ANTRAUKA IR IŠVADOS o Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos paanga geografiškai perorientuojant eksport nuo tradicini prakybos partneri Rytuose prie konkurencingesn s Europos S jungos rinkos yra išties didel . Š proces lyd jo pardavim strukt ros pokyiai – išaugo apdirbamosios pramon s gamini eksporto dalis. Taiau reikia pripainti, kad naujausios prekybos tendencijos yra maiau diuginanios. Nors pirmin s produkcijos eksporto dalis enkliai suma jo, j pakeit dideli ištekli nekvalifikuotai darbo j gai imli produkt eksportas. Kvalifikuotai darbo j gai ir dideliam kapitalui imli produkt eksporto srityje pasikeitimai minimal s. Šiuo aspektu Lietuva atsilieka nuo kit VREV. Lietuvos eksportas taip pat atsilieka rinkose su dideliu augimo potencialu ir tarptautiniuose gamybos bei paskirstymo tinkluose. L tesn paangos temp Lietuvoje labiausiai gal jo lemti maos TUI plaukos, palyginti su kitomis dešimt VREV, bei tas faktas, kad prekybos restrukt rizavimo ir perorientavimo procesas Lietuvoje buvo prad tas vykdyti v liau nei kitose šalyse. o moni duomenys rodo, kad tarp gamybos produktyvumo ir eksporto egzistuoja tiesioginis ryšys. Produktyvesn s mon s labiau linkusios eksportuoti savo produkcij , kartu eksportas prisideda prie spartesnio produktyvumo augimo. Taigi eksportas – tai puiki ilgalaik s pl tros ir augimo galimyb . Taiau eksportuotoja noriniai tapti individualiai monei eksporto išlaidos yra pakankamai didel s, nes reikia investuoti informacijos apie naujas rinkas surinkim , reikalinga reklama bei reputacijos tvirtinimas. Be to, daugelis maesni Lietuvos moni gali b ti finansiškai nepaj gios nusipirkti arba sukurti konkurencingas technologijas. Taigi priemon s, nukreiptos dalyvavimo eksporto rinkose išlaid mainim bei palanki eksportui s lyg sudarym , gali duoti labai ger rezultat . o TUI pritraukimas gali b ti dar vienas b das paremti eksport ir paspartinti produktyvumo augim . Kaip rodo m s atlikta analiz , mon s su usienio investicijomis labiau linkusios eksportuoti nei vietos kapitalo mon s. Be to, mon s su usienio kapitalu paprastai yra produktyvesn s, o tai padidina tikimyb , kad jos silies usienio rinkas. Dar reik t pamin ti, kad TUI lemia ir tam tikr pozityv pertekliaus efekt regionuose. Taigi išaugus TUI plaukoms, gal t padid ti Lietuvos eksporto apimtys, o tai pad t restrukt rizuoti ekonomik ir leist šaliai pasivyti dešimties VREV lyderes. o Apskritai Lietuva gali remti eksport , suk rusi spar iam gamybos produktyvumo augimui palanki aplink . Labai svarbu formuoti palanki verslui aplink su nedideliais suvarymais maoms ir vidutin ms mon ms (r. 5 skyri ). Taiau taip pat svarbios ir Vyriausyb s pastangos gerinti valstybines paslaugas, skirtas privaiam sektoriui pl toti – reikalinga atitinkama teisin strukt ra, gera infrastrukt ra bei ryši paslaugos, patikima švietimo sistema, sveikatos ir socialin s apsaugos sistemos. Svarbios priemon s, kuriomis galima utikrinti veiksming darbo rinkos funkcionavim , ir kurios sudaro s lygas nat raliai did ti našumui; svarbi ir politika, kuri konkurencingoje atviroje ekonomikoje pad t darbuotojams gyti reikaling g di (r. 4 skyri ) Page 88 43 o Šias ankšiau vardytas priemones galima papildyti tam tikromis konkreiomis politikos iniciatyvomis, kurios pad t sumainti eksporto išlaidas maoms ir vidutin ms mon ms. Šios priemon s gal t b ti tokios: · Priemon s, kuriomis b t gausinami informacijos srautai, nukreipti maas ir vidutines mones. Kadangi dideli informacijos apie usienio rinkas surinkimo išlaidos danai trukdo maoms ir vidutin ms mon ms eksportuoti, gerai funkcionuojanios vyriausybin s programos, per kurias b t remiamas ma ir vidutini moni dalyvavimas tarptautin se prekybos mug se bei verslo pristatymuose, gali sumainti apribojimus bei pad ti maoms ir vidutin ms mon ms padidinti eksport . Labai svarbu tokias programas plaiai nušviesti, o j administracin s išlaidos netur t b ti ukrautos maoms ir vidutin ms mon ms; · Kita galima politik os iniciatyva, kuri paskatint usienio prekyb – sukurti potencialiems usienio klientams Interneto svetain , kurioje b t pateikta informacijos apie maas ir vidutines Lietuvos mones bei j eksportuojam produkcij . Visa informacija b t pateikta angl ir galb t kitomis kalbomis. B t geriausia, jeigu toks portalas b t sukurtas bendradarbiaujant su usienio verslinink asociacijomis ar prekybos r mais, kuri Interneto tinklapiuose b t pateikta nuoroda lietuvišk portal . Toki iniciatyv gal t gyvendinti vyriausybin institucija arba Lietuvos verslinink asociacija, kuriai tur t b ti skirtas reikiamas vyriausybinis finansavimas. Ši paslauga maoms ir vidutin ms mon ms Lietuvoje b t teikiama u minimal mokest ; · Kaip parod atlikta analiz , tik produktyvesn s mon s gali parduoti savo produkcij usienyje, tod l politika, kurios tikslas yra skatinti produktyvumo augim , tur t teigiamos takos eksportui. Labai naudinga b t skirti subsidij , kurios padengt dal išlaid (pavyzdiui, konsultacinio mokesio išlaidas), norintiems sigyti ISO 9000 kokyb s sertifikatus, ypa jeigu tokia pagalba b t skirta maoms ir vidutin ms mon ms. Taiau tokios programos administravimo išlaidos netur t b ti didel s. Page 89 44 ä(0 6\03 .,6\03,5\03.$,02\036(.725,86 23 o Po 1990 m. ne priklausomyb s atk rimo Lietuva padar didel paang , reformuodama savo em s kio sektori . Vienas svarbiausi ingsni – dideli em s kio paskirties plot privatizavimas. D l privatizavimo susik r šimtai t kstani ma šeimos ki ir šimtai didesni em s kio moni . Taiau prisitaikymo prie naujosios rinkos aplinkos procesas nebuvo sklandus, ir daugeliu aspekt reformos yra nebaigtos. Nors valstyb kontroliuoja tik 19 % visos em s kio paskirties em s plot , liko nemaai em s ir em s naudojimo apribojim , iš j ir draudimas usienieiams bei juridiniams asmenims sigyti em s. Be to, d l emo em s kio finansinio lygio pakirsti sektoriaus geb jimai patenkinti em s kio subjekt modernizavimo ir em s kio perdirbamosios pramon s investicij po reikius 24 . D l ši kli i susidar netikrumo atmosfera, neigiamai veikianti investicij pritraukim . Šios kli tys smarkiai atbaid kapitalo plaukas ir investicijas em s kio veikl , taip pat sustabd sektoriaus modernizavim ir dinamin augim . em s kio sektorius teb ra valdomas rink iškreipianios politikos, pagal kuri em s kio gamintojams skiriamos subsidijos, o tai kenkia sektoriaus veiklos rezultatams. o Valstyb s teikiama parama kiams yra padrika, neleidianti efektyviai paskirstyti l š ir t aip prisidedanti prie sektoriaus nepastovumo. Nuo 1996 m. labai pablog jo em s kio veiklos patrauklumas, em s kio produkcijos supirkimo kain indeksas nukrito 35 %; em s kio materialini ir technini ištekli sigijimo kain ir darbo umokesio em s kyje indeksai atitinkamai išaugo 16,2 ir 101 %. Dauguma Lietuvos šeimos ki neefektyv s, palyginti su Europos S jungos (ES) šeimos kiais. Daugeliu atvej d l j smulkumo suma jo investicij potencialas ir su produktyvumu siejam did jani pajam galimyb . Be to, šeimos ki modernizavimui trukdo ir papildoma socialin našta, nes jie laikomi saugia senyvo amiaus moni ir nepakankamo uimtumo dirbani asmen prieglauda. Kartu šimtai em s kio moni , nebepakeliani brangi darbo ištekli ir pasenusios rangos naštos, bankrutavo. D l to daugiau nei 50 t kst. atlyginim gavusi em s kio darbinink prarado darb . o Stojimas ES, taip pat engimas bendr j rink daug ada em s kiui, kartu pateikdamas jam ir sunkius išbandymus. Paskat reimo keitimas tur t smarkiai paveikti produkcijos supirkimo kainas, pajamas, kapitalo formavim em s kyje ir em s vert . Apskritai emdirbiams jis bus naudingas, taiau kai kurie kinink kiai išnyks, prasid jus em s konsolidacijai. Valstybei nebeskiriant šiuo metu teikiam subsidij , turb t išnyks ir nemaai em s kio moni . D l to dar labiau suma s darbo viet , kartu padid s ir nedarbas kaime. Socialin s šio proceso pasekm s gali b ti skaudios. Skurdas Lietuvos kaime jau ir taip yra didelis, daugum skurstani yra nekvalifikuoti darbininkai, beveik neturintys galimybi susirasti darb kitur. Kaimo gyventojai taip pat sensta ir nemaai j gyvena iš fiksuot pajam (pensij ). stojus ES, maisto produkt kainos tikriausiai išaugs, tad daugelio fiksuotas pa jamas gaunani nam ki realios pajamos gerokai suma s. Labiausiai skurstani nam ki realiosios pajamos gali suma ti net 10 % 23 ia pateikiama Anne Marie de Castillo (C) atlikto darbo santrauka; vis darb galima perskaityti šio tyrimo II tomo 8 skyriuje. Richard Burcroff (C) pad jo rengiant galutin variant . Taip pat r. 1 skyri ir II tomo 9 skyri (kur pareng Diane Steele). 24 Šiuo metu rengiamas em s tvarkymo ir administravimo statymo projektas, kuriame bus pašalinti kai kurie iš min t apribojim . Taip pat Seime svarstomi Konstitucijos 47 straipsnio pakeitimai, suteikiantys teis juridiniams asmenims ir usienieiams sigyti em s kio paskirties em s. Page 90 45 o Kur laik spr sdama šias problemas, Lietuva supras, kad s km labai priklauso nuo to, kaip ji sugeb s valdyti du iš pirmo vilgsnio prieštaringus pirminio em s kio sektoriaus ir em s kio perdirbamosios pramon s vaidmenis. Viena vertus, visai netrukus, Lietuvai visiškai siliejus bendr j ES rink , šiems sektoriams teks vaidinti pajamas kuriani , iš esm s savarankišk ir pozityviai prisidedani prie bendrojo ekonomikos augimo, vaidmen , o tam b tina to s lyga – nuolatinis produktyvumo didinimas. Taiau norint diegti efektyvias technologijas ir modernizuoti Lietuvos em s k , reikalingos nuolatin s investicijos ir kapitalo formavimas, taip pat kinink ir moni vadov profesinis ir vadybinis parengimas, kinink bei kit em s kio darbinink t stinis mokymas ir moderni gamybos ištekli pl tra. Kita vertus, dabartinis j vaidmuo susij s su faktiniu socialin s apsaugos garantij pensininkams ir praeit dešimtmet iš miesto atvykusiems suteikimu, nukreip nam ki (ir moni ) santaupas – reikalingas modernizavimui – vartojim , tam, kad išlaikyt skurstanius nam kio narius ar tuos, kurie priklauso nuo statymo nustatyt fiksuot pajam , kuri smarkiai suma jo. o Taiau em s k privalu modernizuoti. Iš ties j reik s modernizuoti tam, kad Lietuvos ekonomika duot naudos iš l š , skirt pasirengimui narystei ES ir iš em s kio investicini fond , susijusi su pasi rengimu narystei ES. Kadangi modernizavimas paskatins diegti darbo j g tausojanius metodus, vienas iš rezultat bus gana didelis darbo viet mainimas, kol em s kio sektorius prisitaikys prie Bendrijos kain strukt ros ir parems pirmines bei perdirbtas prekes 25 . Tuo atveju, jeigu staiga nepadid s investicijos em s kio veikl ar kit uimtum skatinani veikl kaime, po stojimo ES staiga pl stels didiulis srautas bedarbi ar maai darbo turini , nebent iki to laiko em s kio ir kaimo verslo aplinka b t sutvarkyta ir taip pritraukt daug stipri investicij , padedani sukurti em s kiui alternatyvias darbo vietas. Tai nebus lengva uduotis, taiau j b tina atlikti. Esant politinei valiai, ji yra manoma, nes daugelis b tin s lyg politikos, teis s, reguliavimo ir institucij plotm je yra jau inomos. A. EM S KIO VEIKLA IR PRODUKTYVUMAS Sektoriaus veikla o Sovietmeiu Lietuvos em s kio gamyba skatinta prastine gamybos veiksni kombinacija, kuri sudar : kuro ir kit materialini ištekli subsidijavimas, ema darbo vert , pernelyg didel s investicijos senas em s kio mašinas, taip pat em s kio produkcijos perdirbimo mon s (kurios taip pat daugiausiai naudojo pasenusi rang ), neegzistuojantys amortizaciniai atskaitymai, garantuotos rinkos – vidaus ir usienio, pastaroji daugiausia apimdavo Abipus s ekonomin s pagalbos tarybos šalis. Kai Lietuva paskelb nepriklausomyb , em s kio sektorius jau buvo išsipl t s tiek, kad pranoko bet kokias finansines galimybes j išlaikyti. Praeito dešimtmeio pradioje pasukus rinkos j g valdomo sektoriaus link, em s kis patyr šok , m s ieškoti labiau subalansuoto produkcijos gamybos lygio ir efektyvesni gamybos ištekli derini . o Per praeit dešimtmet em s kio sektoriaus dalis BVP nukrito nuo 2 7,6 % 1990 m. iki 7 % 2001 m. Šiame sektoriuje vyko ir keletas dideli permain . Iki 2000 m. trys produkcijos r šys sudar 64 % visos produkcijos vert s: gr dai (28,7 %); m sa – jautiena, kiauliena ir paukštiena (17,8 %); ir pienas (17,7 %). Kita svarbi em s kio produkcija buvo bulv s (13,0 %); vaisiai ir darov s (8,8 %); cukriniai runkeliai (3,4 %). 25 Ypatingai keliant kokyb ir gerinant auginimo, paruošimo ir perdirbimo technologijas, siekiant patenkinti grietus ES fitosanitarinius reikalavimus. Page 91 46 o Atsiradus kain nustatymo poreikiui arba bent jau kainoms nusistovint pagal rinkos s lygas, o ne pagal komandin s ekonomikos principus, pasikeit ir preki strukt ra pagal prid tin s vert s lyg . Praeito dešimtmeio pradioje pieno, m sos ir kit gyv nin s kilm s produkt gamybos sukurta prid tin vert buvo daug didesn negu kviei , kit augalininkyst s produkt gamybos prid tin vert . Dešimtmeiui baigia ntis, situacija radikaliai pasikeit . 2000 m. pieno produkcijos prid tin vert sudar tik 6 % bendros em s kio produkcijos vert s, palyginti su kvieiais, kurie sudar 46 %. 26 Tok pasikeitim galima buvo nujausti. Jis atspindi susilpn jus vartotoj nor rinktis prekes, kuri paklausos elastingumas pajam atvilgiu yra didesnis, pvz., gyv nin s kilm s produktai, ir tod l j pagrindiniais produktais tampa duona, makaronai ir kiti kvietiniai produktai. Toks pasikeitimas ištiko d l neišvengiamo pajam suma jimo praeitame dešimtmetyje ir d l supirkimo prisitaikymo (arba d l padid jusio skaiiaus nat rini nam ki ) prie naujo kain kilimo, pavaizduoto santykiniu kain kitimu nuo nepriklausomyb s paskelbimo. o Panašiai keit si ir em s kio usienio prekybos vaidmuo ir modelis, o usienio prekyba yra pakankamai svarbi Lietuvos ekonomikai. Lietuvos, turinios ma ir atvir k , usienio prekybos apyvarta 2000 m. sudar daugiau nei 80 % BVP. Šal stipriai veikia pasienio kainos ir su jomis susij s kintamumas, kuris itin b dingas em s kio sektoriui. Statistika rodo, kad grynosios prekybos em s kio ir maisto produktais litais išreikšta vert išaugo praeito dešimtmeio viduryje, suma jo 1998 - 2000 m., o paskui v l neymiai padid jo 2001 m. em s kio ir maisto produkt prekybos balansas, išreikštas procentais nuo BVP, tuo laikotarpiu suma jo nuo 6,5 % 1994 m. iki 0,02 % 2001 m. , o 1998-2000 m., prasid jus Rusijos finans krizei, net tapo šiek tiek neigiamas. em s kio ir maisto produkt eksportas truput išaugo (iš viso padid j s 15 % 1994-2001 m. laikotarpiu), o importas padid jo dvigubai 27 . 1994 m. didiausi eksportuojam preki dal sudar pagaminti maisto produktai ir g rimai, taiau nuo 1995 m. šias dvi produkt grupes pakeit gyv nin s kilm s produktai. Didiausi importo dal sudar pagaminti maisto produktai, g rimai ir tabako gaminiai (39 % 2000 m.), taip pat darov s ir aliejus (31 % 2000 m.). o Praeit dešimtmet radikaliai pasikeit eksporto šalys ir importuojam preki kilm s šalys. 1994 m. beveik 60 % viso Lietuvos em s kio ir maisto produkt eksporto buvo skirta NVS šalims. Tik 28 % buvo eksportuojami ES, o dar 8 % buvo veami kitas Baltijos valstybes. (Kitos prek s buvo eksportuojamos ELPA ir CELPA šalis). Iki 2000 m. eksportas NVS šalis suma jo dvigubai ir sudar tik 26 % vis eksportuojam preki , tuo tarpu ES buvo veama net 35 %. Kitas ryškus pasikeitimas – eksporto Baltijos valstybes, ypa Estij , padid jimas – 2000 m. bendroji dalis išaugo iki 19 %. em s kio ir maisto produkt importas taip pat pakeit savo krypt : nuo NVS šali pereita prie CELPA ir Baltijos valstybi . NVS kilm s produkt dalis suma jo nuo 21 % 1994 m. iki 14 % 2000 m.. Importo iš Europos S jungos dalis beveik nepasikeit (suma jo nuo 42 iki 41 %). o Nepais ant nes kmingo suma jimo, em s kio sektorius tebeuima svarbi viet uimtumo prasme. 2000 m. jame tiesiogiai dirbo 272 t kst. dirbani asmen , kurie sudar 17,8 % visos darbo j gos (o kartu su em s kio produkt perdirbimu – net 27,8 %) 26 Taigi skirtingos gamybos veiklos klasifikavimas pagal svar b taip pat smarkiai skiriasi nuo klasifikavimo pagal pajamas (bendr j produkcijos vert ); daniausiai taikoma pastaroji. 27 Detalesn informacija pateikiama šios ataskaitos II tomo 8 skyriuje. Page 92 47 o Atsivelgus tendencijas, susijusias su (i) sektoriaus verte ir jo sud timi, (ii) Lietuvos em s kio ir maisto produkt prekybos kryptimis ir strukt ra, (iii) em s kio sektoriaus kaip uimtumo vieta išsaugojimu, matyti, kad em s kis sugeb jo atlaikyti ir greitai prisitaikyti prie besikeiiani aplinkybi . Praeitame dešimtmetyje jis atlaik du didelio masto šokus – situacij po nepriklausomyb s paskelbimo ir Rusijos finans kriz – ir paj g s kmingai perorientuoti usienio prekyb turinio ir krypties prasme, pasi naudodamas atsirandaniomis galimyb mis usienio sektoriuje. Taip jis gal jo sukurti darbo vietas, gerokai viršydamas sektoriaus ind l šalies ekonomik . Nors priešakyje laukiantys sunkumai neleidia atsipalaiduoti, vis d lto praeito dešimtmeio rezultat ai kvepia pasitik jim – ypa turinti omeny, kiek skaudi pokyi teko patirti Lietuvos kaimui. Produktyvumo ir gamybos veiksni panaudojimo tendencijos o em , gyvuliai ir darbo našumas . Atgavus nepriklausomyb ir v l atk rus rink orientuot em s kio sektori , Vyriausyb m greitai privatizuoti em s sklypus ir atstatyti nuosavyb s teis em . Iki 2002 m. birelio m n. pateikta daugiau nei 720 t kst. prašym 4,2 mln. hektar emei gr inti. Nuosavyb atkurta 81,2 % paraiškose nurodyto em s ploto 28 . Apie 53 % visos em s kio paskirties em s yra privati. Vis d lto em s kio paskirties em s privatizavimo procesas, nors ir anksti prasid j s, n ra baigtas. Tebegalioja vair s apribojimai, susij su eme ir jos naudojimu, taip pat j draudiama sigyti usienieiams ir juridiniams asmenims. Be to, kaip min ta, ribotos em s kio finansin s galimyb s gerokai stabdo sektoriaus galimybes patenkinti investicinius poreikius. Tiesa, Seimas šiuo metu svarsto em s administravim reglamentuojanius teis s aktus ir Konstitucijos pataisas, kurias tinkamai išd sius tur t suma ti esam apribojim ir galima b t efektyviau panaudoti em . Tredal visos valstybin s em s sudaro mao našumo gyventoj asmeninio kio sklypai, 8 % yra nuomojami em s kio moni ; 2 7 % – kinink , o likusioji dalis dirvonuoja. o 2001 m. pradioje buvo 321 t kst. gyventoj asmenini ki , turini vidutiniškai po 12,6 ha em s plot ; 29 963 em s kio mon s, kuri vidutinis kio dydis – 344 ha. kinink ir kit gyventoj kiai pagamina daugiausia em s kio produkcijos, t. y. 80 % viso em s kio augalininkyst s ir 73 % gyvulininkyst s produkcijos. Gamybos ištekliai pl do kinink ir kit gyventoj ki subsektori – nuo 1995 iki 2000 m. kinink ir kit gyventoj ki apdirbtos em s plot dalis išaugo nuo 65 iki 88 % 30 Taiau nedidelis vidutinis kio dydis neleidia jiems padidinti produktyvumo. Vis d lto randasi poymi , liudijani apie ma ki konsolidavim si didesnius. 2000 m. tik 15 % vis kinink ir kit gyventoj ki tur jo didesnius nei 20 hektar kius, o 2001 m. j dalis išaugo iki 25 %. o D l sovietini investicini program palikimo tarp Lietuvos ir ES atsirado technikos atotr kis – ir kiuose, ir perdirbimo pramon je. Lietuvoje em s kio augal derlingumas yra daug maesnis negu vidutiniškai ES (3.1 ir 3.2 pav.). Jav , cukrini 28 D l daugumos likusi 18,9 % reikia pateikti papildom dokument , rodani nuosavyb s teis em arba giminyst s ryšius su buvusiu savininku. 29 Šie skaiiai yra paimti iš 2001 m. sausio 1 d. kinink ki registro, kuriame uregistruota 67,5 t kst. kinink ki . Jiems priklauso 853 t kst. ha em s. Vidutinis toki ki plotas yra 12,6 ha. Šie kiai sudaro 21 % gyventoj asmenini ki panaudojamos em s. Tam tikra em s konsolidacija uregistruota 1991 m. Registruot kinink ki skaiius suma jo iki 29,6 t kst., t. y. daugiau nei 50 %. Tuo tarpu em s kio paskirties em s, naudojamos kinink kiuose, ma jo ne tiek spariai ir ap m 509 t kst. ha. Taigi vidutinis kio dydis (arba vadinamasis kininko kis) išaugo nuo 12,6 ha 1991 m. iki 17,2 ha 2002 m. 30 em s kio moni skaiius per 1995 - 2000 m. suma jo beveik trigubai, atitinkamai suma jus ir kininkavimo plotui. Page 93 48 runkeli ir obuoli derlingumas dvigubai maesnis nei ES ir tik truput didesnis nei Estijos šios produkcijos derlingumas. Raps derlingumas sudaro tik kiek daugiau nei pus ES raps derlingumo. Vidutinis pieno primilis iš karv s Lietuvoje panašus kaip Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, taiau tai sudaro tik 65 % ES vidutinio pieno primilio. Vis d lto pieno primiliai Lietuvoje labai išaugo nuo praeito dešimtmeio pradios, nors pieno gamybos prid tin s vert s dalis liko tokia pati (plg. pav. 4). Esant aukštiems primiliams iš karv s ir maam karvi , tenkani vienam hektarui em s lygiui, kinink kiams atsiranda galimybi pranokti pieno gamybos poi riu em s kio mones ir padaryti š sektori konkurencing tarptautin je plotm je. Nors vidutinis jautienos produktyvumas Lietuvoje sudaro 90 % ES vidutinio lygio, rezultatas yra neaiškus d l palyginti neveiksmingo gyvuli š rimo reimo. Lietuvoje galvijas turi b ti dvigubai daugiau ir ilgiau š eriamas nei ES, kad pasiekt skerdimui tinkam svor . Vidutinis paukštienos produktyvumas sudaro 30 % ES vidutinio lygio, tai atspindi ribot mišr n broileri ir dedekli laikym . 3.1 pav. Šaltinis: S tatistikos departamentas prie LR Vyriausyb s, 2001 Vidutinis gyvuli produktyvumas (kg/vnt.) Lietuvoje ir Estijoje, lyginant su Europos S jungos vidutiniu lygiu, proc. 0 20 40 60 80 100 pienas jautiena kiauliena paukštiena p r o c e n t a i Lietuva Estija Page 94 49 3.2 pav. Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb s, 2001 o em s kio mon se gr d ir cukrini runkeli derlingumas šiek tiek d idesnis nei kinink kiuose. Taiau pastarieji pasiekia didesn raps ir lin derlingum . Vidutinis pieno primilis iš karv s em s kio mon se ir kinink kiuose panašus. Taiau išaugus pramonini pašar ir pašar koncentrat kainoms, gyvuli produktyv umas kinink kiuose gerokai pranoko em s kio moni produktyvum keletu poi ri . Pavyzdiui, vidutinis pieno kiekis, tenkantis 100 ha maame kininko kyje, kuriame panaudojama ganiavos ir pašaro sistema stambiems galvijams, yra 733,8 kg, palyginti su 198,5 kg pagaminto pieno, tenkanio 100 ha em s kio mon se, kurios naudoja intensyvesn galvij auginimo sistem , kai galvijai yra šeriami garduose. o Nuo 1995 iki 2000 m. em s kio produkcijos gamyba ir darbo s naudos suma jo atitinkamai 10 ir 21 %. D l to labai laipsniškai ger jo darbo produktyvumas. Kartu šiek tiek padid jo em s s naudos (0,6 %), o em s produktyvumas išliko beveik toks pats (3.3 pav.). Vidutinis ems kio augal derlingumas Lietuvoje ir Estijoje: ES lygio dalis 0 1 0 20 30 40 50 60 javai vasariniai kvieiai rapsas cukriniai runkeliai obuoliai p r o c e n t a i L ietuva Estija Page 95 50 o Pirmin šio gamybos veiksnio reakcija sektoriaus suma jim – samdom j darbuotoj suma jimas. 1995 – 2001 m. dirbani em s kyje asmen dalis, palyginti su bendru dirbani asmen skaiiumi, suma jo nuo 23,8 % iki 17,8 %, tai yra nuo 391,8 t kst. iki 297,8 t kst. Darbo j gos taip suma jo d l samdom j darbuotoj (kuri dauguma dirbo em s kio mon se) skaiiaus ma jimo – j suma jo 52 t kst. Nesamdom šeimos ki darbo j gos lygis nepasikeit , jame teb ra 250 t kst. dirbani asmen . o Per t pat laikotarp šiek tiek padid jo ne tik dirbamosios em s plotas, bet ir nedirbamos. Ploto padid jimo ir dirbamos em s intensyvumo suma jimo efektas sumaino em s produktyvum . Suma jus em s kio gamybos patrauklumui, kininkai sumaino gamybos intensyvum , palik em dirvonuoti arba d jo maiau em s kio materialini technini s naud . o Palyginti su ES, darbo ir em s produktyvumas Lietuvoje yra emas, o darbo intensyvumas – didelis. Lietuvoje 100 ha vidutiniškai tenka 9,6 dirbaniojo, beveik dvigubai daugiau negu ES, taiau maiau nei Lenkijoje, kur 100 ha tenka 16,1 dirbaniojo. Vidutinis dirbanio asmens produktyvumas yra emas – 10 % maesnis nei ES, taiau jis prilygsta Lenkijos ir kit ES šali kandidai vidutiniam lygiui. Lyginamieji em s produktyvumo rodikliai taip pat emi. Lietuvos vidutinis dirbamosios em s produktyvumas, matuojamas kaip vienam dirbamosios em s vienetui tenkanti produkcijos vert , sudaro 15 % ES lygio ir beveik pus kit ES kandidai šali lygio. 3.3 pav. em s ir darbo produktyvumas em s kio sektoriuje 0 20 40 60 80 100 120 140 1995 1996 1997 1998 1999 2000 Metai n a š u m a s , p r o c . ( 1 9 9 9 = 1 0 0 p r o c . ) 141.9 585.7 8.3 2.1 0 : \03 em s produktyvumas darbo produktyvumas Page 96 51 o Praeitame dešimtmetyje buvo gyvendinama keletas kinink švietimo ir tobulinimo program , siekiant pagerinti darbo produktyvum ir diegti kininkams technini bei verslo g di . Po tam tikro laiko d l j bus galima sumainti produktyvumo spragas. Pagal Pasaulio banko ir kit dvišal s pagalbos institucij remiam penkeri m t privataus em s kio pl tros projekt 31 , kurtos ir sustiprintos keturios specializuotos em s kio konsultavimo tarnybos, teikianios informacij em s kio subjektams ir perdirb jams, taip pat mokanios vadovus. Didel pag albos dalis, kuri skyr ES PHARE programa, taip pat JK, Danijos ir Suomijos vyriausyb s, teko Lietuvos em s kio konsultavimo tarnybai, Lietuvos em s kio patariamosioms tarnyboms, em s kio verslo mokymo centrui, Lietuvos tarptautinei em s kio agent rai ir Kaimo verslo pl tros centrui. 3.1 lentel . Lyginamieji produktyvumo rodikliai, 2000 m. Darbo intensyvumas Darbo produktyvumas kio vieneto produktyvumas Darbas / 100 ha lyginant su ES, % Produkcija / darbas lyginant su ES, % Produkcija / kio vienetas lyginant su ES, % Lietuva 9,6 192 1667 8,0 160 15 Estija 5,8 116 2869 13,7 168 16 Lenkija 16,1 320 1770 8,4 285 27 ES šalis kandidat 15,8 316 1784 8,5 282 27 ES-15 5,0 100 20968 100 1059 100 Šaltinis: Pouliquen, Alain, „Competitivites et Revenus Agricoles dans les Secteurs Agro-Alimentaires des PECO“ 2001 spalis; nepublikuotas dokumentas, paruoštas Europos Komisijos šaltiniui. o Lietuvos em s kio konsultavimo tarnyba (L KT) teik konsultavimo paslaugas daugiau kinink gamybos paj gum didinimo, ypa augal ir gyvuli auginimo, taip pat finansin s apskaitos srityse. kininkai buvo link mok ti u šios tarnybos paslaugas. Ji tapo s kmingai veikiania technologijos patariam ja agent ra, turinia 40 skyri visoje šalyje. em s kio mokymo centras buvo naujai kurtas pagal privataus em s kio pl tros projekto technin s pagalbos komponent . Šiuo metu jis moko kininkus, gamintojus ir em s kio produkt platintojus rinkodaros ir e ksporto skatinimo. Taip pat pagal technin s pagalbos komponent kurta Lietuvos tarptautin em s kio agent ra. Jos tikslas – surinkti ir paskleisti informacij apie prekyb , pad ti gamintojams ir platintojams skatinti ir pl sti eksport . Ji taip pat pade da gaminti eksporto reklamin mediag ir dalyvauti tarptautin se prekybos mug se. 2001 m. ši agent ra buvo panaikinta, o jos funkcijos perduotos em s kio ir maisto produkt rinkos reguliavimo agent rai ( MPRRA). o Kaimo verslo pl tros centras buvo kurtas pagal projekt 1996 m. Jo paskirtis – pl sti kaimo gyventoj verslum , randant verslo galimybes nepakankamai uimtiems kaimo darbuotojams. Svarbiu tikslu tapo pad ti kininkams ir b simiems verslininkams parengti verslo planus, kuri pagrindu b t galima teikti paraiškas paskoloms gauti ir gyti pradin kapital . Deja, šiam centrui pradioje pritr ko pinig ir darbuotoj , o pirmieji paskirti vadovai nebuvo kompetentingi. Tad ji buvo paversta Vyriausyb s duomen rinkimo agent ra. Poreikis šio centro planuo jamoms patariamo paslaugoms išliko – j reikt kuo greiiau patenkinti: ar per finansin sektori , ar per specializuotas 31 Privataus em s kio pl tros projektas pasibaig 2001 m. birelio 30 d. r. ataskait Nr. 23011 (projekto gyvendinimo baigimo ataskaita), 2001 m. gruodio 6 d. Page 97 52 vieš sias agent ras arba pusiau valstybines institucijas. Šias paslaugas gal t mokamai teikti ir privataus sektoriaus konsultantai. o Investicijos ir apyvartinis kapitalas: saistantis apribojimas. Veiksniai, lemiantys em Lietuvos ki produktyvum , yra: (i) mai kiai, slopinantys didesni ki ekonomik ; (ii) augantis netikrumas d l vidaus paramos program ir politikos, kur didina sus ir pinimas d l stojimo ES pasekmi ; (iii) emas materialini investicij lygmuo ir papildomos nuolatin s išlaidos. Kitas svarbus veiksnys, turintis takos emam em s kio produktyvumui – nedidel s materialin s investicijos ir sunkumai, susij su apyvart inio kapitalo finansavimu. emas investicij lygmuo priklauso nuo investicini l š pasi los suvarym , o ne nuo paklausos tr kumo. Ši išvad patvirtina ir tikimyb , kad bus atlikti pozityv s tiesioginiai fiskaliniai pervedimai em s kiui ir kaimo pl tra i paremti (kaip aptariama toliau). em s kio pajam lyg lemiani veiksni analiz rodo, kad yra stiprus ir teigiamas ryšys tarp ki pajam ir išlaid , infrastrukt ros, paslaug ir tarpini produkt . Išlaid poveikis paslaugoms (em s kio ir veterinari jos paslaugoms) yra didiausias. D l kiekvieno 100 lit , išleist em s kio ir gyvuli aptarnavimo paslaugoms, bendros em s kio pajamos išauga 15 %. Infrastrukt rai ir tarpin ms prek ms šis poveikis yra maesnis, taiau ne maiau svarbus. Kiekvienas pap ildomas 100 lit , išleistas infrastrukt rai ir tarpin ms prek ms, padidina pajamas iš em s kio veiklos 6 % o Remiantis pokyiais traktori parke (3.4 pav.), kaip aptakiu kapitalo plauk sektori rodikliu, galima daryti išvad , kad did jantis paskol mimo skaiius daro poveik kinink kiams. 1995 -2000 m. vidutinis traktori skaiius šalyje išaugo 20 % – tok augim l m tik kinink kiai. Per t pat laikotarp juose traktori , tenkani t kstaniui hektar em s, padaug jo nuo 30 iki 43, ir dabar sudar 87 %. em s kio mon se traktori suma jo 61 %, traktori skaiius, tenkantis 1000 ha em s, suma jo nuo 47 iki 38. o Traktori parko sud ties pasikeitimas rodo galim bendr j em s kio moni kapitalo praradim , nors tam tikrais atvejais traktori skaiius ma jo, sigijus galingesnes mašinas. kinink ki atveju, traktori skaiiaus padid jimas reiškia, kad jie gauna investicini l š , nors ir ribot , iš bank , pagal valstyb s investicines programas arba perka išsimok tinai iš em s kio mašin gamintoj . 0,00 5,00 10,00 15,00 20,00 25,00 30,00 35,00 40,00 45,00 50,00 141.9 106.4 8.3 2.3 0 : W 141.9 108.7 8.3 3.8 0 : H 141.9 112.4 8.3 4.1 0 : Q 141.9 116.3 8.3 4.1 0 : N 141.9 120.7 8.3 3.8 0 : D 141.9 124.4 8.3 2.1 0 : \03 141.9 126.7 8.3 2.3 0 : W 141.9 128.2 8.3 2.8 0 : U 141.9 131.3 8.3 3.8 0 : D 141.9 134.3 8.3 4.1 0 : N 141.9 138.7 8.3 2.3 0 : W 141.9 141.0 8.3 4.1 0 : R 141.9 144.7 8.3 2.8 0 : U 141.9 147.7 8.3 2.3 0 : L 141.9 153.7 8.3 2.1 0 : \03 141.9 156.0 8.3 4.1 0 : fi 141.9 159.7 8.3 4.1 0 : fl 141.9 163.4 8.3 4.1 0 : fl 141.9 168.0 8.3 4.1 0 : fl 141.9 171.7 8.3 2.1 0 : \03 141.9 174.0 8.3 4.1 0 : K 141.9 177.7 8.3 3.8 0 : D 141.9 181.4 8.3 2.1 0 : \0f 141.9 183.7 8.3 2.1 0 : \03 141.9 185.3 8.3 4.1 0 : Y 141.9 189.0 8.3 4.1 0 : Q 141.9 193.4 8.3 2.3 0 : W 141.9 195.7 8.3 2.1 0 : \11 141.9 198.0 8.3 2.1 0 : \03 1995 1996 1997 1999 2000 3.4 pav. Traktori skaiius kinink kiuose em s kio mon se Page 98 53 o 2000 m. kinink kiai gavo ilgalaiki paskol . Vidutin paskolos vert – 19 t kst. Lt. em s kio augalininkyste usiimantys kiai gavo maesnes paskolas – vidutiniškai 11 t kst. Lt. Didesn s paskolos (kuri vidutin vert 70 t kst. Lt) buvo duotos labiau specializuotiems pieno kiams ir kiauli augintojams. Paskolos dydis skyr si ir d l to, kad pastarojo sektoriaus gamintojai gal jo duoti didesn ustat – kio infrastrukt r , renginius, perdirbimo rang . o Usienio investicijos n ra didelis sektoriaus finansavimo šaltinis. 2000 m. usienio investicijos em s kyje buvo maiau nei 1 % bendr j usienio investicij ir sudar 0,89 % bendrosios em s kio produkcijos vert s (3.5 pav.). Didiausios investicijos buvo sutelktos keliuose, daugiausia pramoniniuose, sektoriuose – cukraus ir tabako gamyboje. Apribojimai, d l kuri usienieiai negali sigyti em s, ir sud tingi biurokratiniai reikalavimai trukdo skverbtis investicijoms. 0.00% 0.50% 1.00% 1.50% 1998 1999 2000 3.5 pav. Usienio investicijos em s kyje lyginant su bendromis usienio investicijomis o Išanalizavus nam ki duomenis (r. II tomo 9 skyri ), matyti, kad daugelis kinink susiduria su finansiniais apribojimais, kad gal t skirti l š to kioms išlaidoms. Problemas, susijusias su apyvartinio kapitalo gavimu tokioms s naudoms finansuoti, labiausiai jauia skurstantys kaimo kininkai. Pasiturintys investuoja gerokai daugiau negu skurstantys. Be to, investavimo lygio skirtumai tarp skurstani ir pasiturini ki yra didiausi pagal materialines investicijas (3.2 lentel ). Pagal 2,15 JAV dolerio PGP skurdo rib skurstanio nam kio bendr j investicij lygis sudaro 33 % pasiturini j lygio. Taiau materialin s investicijos yra ymiai maesn s – jos sudaro 7 % neskurstani j lygio. Tai priklauso nuo to, kad materialin s investicijos negali b ti vykdomos dalimis, reikia, palyginti su paslaugomis ir einamosiomis išlaidomis, sukaupti dideles pinig sumas. Be to, materialin s investicijos reiškia geresn pri jim prie kredit ir labiau komercij orientuoto kio valdym . Itin menkas skurstani nam ki materialin s investicijos taip pat reiškia uburt rat , kur patenka skurstantys kiai, nes netur dami investicij , jie taip pat negali padid inti produktyvumo. Page 99 54 3.2 lentel . Pasiturini ir skurstani nam ki investicini išlaid pasiskirstymas kaime (Lt per m n.) Materialin s Einamosios Paslaugos Iš viso Iš viso 228,1 210,6 116,2 554,9 Skurdo riba 2,15 PGP vienam asmeniui Pasiturintys 229,8 213,6 117,1 560,5 Skurstantys 18,3 103,2 66,7 188,2 Skurdo riba – 4,30 JAV doleri PGP vienam asmeniui Pasiturintys 268,8 230,3 128,7 627,8 Skurstantys 77,9 160,9 80,1 318,9 Skurdo riba – 50 % išlaid vidurkio Pasiturintys 252,7 223,3 125,1 601,1 Skurstantys 74,7 162 79,7 316,4 Šaltinis: Steele D., Pasaulio bankas, 2002. o Didel skolinimo em s kiui kli tis – valstyb s valdomo Lietuvos em s kio banko (L B) nenoras ir nesugeb jimas tarpininkauti, skiriant investicines paskolas ir apyvartinio kapitalo l šoms formuoti kreditus kininkams ir kitiems em s kio subjektams. Šis sovie tinio tipo bankas vienas nesugeb jo gyvendinti privataus em s kio pl tros projekto paskol komponento, nors jis buvo vienintelis bankas Lietuvoje, tur j s plat tinkl kaimo vietov se. Pastar j dešimtmet jo finansin pad tis buvo prasta 32 . Po kurio lai k šis bankas perorientavo savo komercin veikl ir m teikti kitas 32 1998 m. em s kio banko, kaip privataus em s kio pl tros projekto finansinio tarpininko, status sustabd Lietuvos bankas d l to, kad šis nesilaik griet Lietuvos banko taisykli . 0 100 200 300 400 500 600 l i t p e r m n e s Pasiturintys Skurstantys 3.6 pav.Kaimo nam ki investicijos Pasiturintys ir skurstantys (maesnio nei 2,15 JAV dolerio PGP) nam kiai Paslaugos Trumpalaik. turtas Kapitalas Page 100 55 finansines paslaugas, o 2002 m. jis buvo parduotas finansiniams investuotojui „Norddeutsche Landesbank Girozentrale“. o Vykdant privataus em s kio pl tros projekt , išryšk jo bank nenora s skolinti kininkams d l sigal jusio suvokimo, kad em s kis yra labai rizikingas sektorius. Tok poi r formavo ir šie veiksniai: (i) bendrasis pasaulio rink s lyg suprast jimas; (ii) suderinimo su ES s lygomis netikrumas; (iii) v luojantis pirk j ir perdirb j atsiskaitymas su em s kio produkcijos gamintojais (danai utrunkantis ilgiau nei vienerius metus), o tai savo ruoštu apribojo kinink geb jim laikytis finansini sipareigojim ; (iv) kinink prastai vykdoma finansin apskaita, trukdanti bankui steb ti gryn j pinig srautus. o Kad apsisaugot , bankai reikalauja didelio ustato, paprastai lygiaverio paskolos vertei. Kadangi pagal statym bankai ir kiti juridiniai asmenys negali tur ti nuosavyb s teisi em , jie nepriima em s kaip ustato. Daugelis kinink negali pasi lyti kito ustato ir taip gauti kredito. 1999 m. ES pagal PHARE program finansavo em s kio paskol garantij fondo ( PGF) steigim . Jis tur jo suteikti iki 100 % paskolos vert s garantij bankams, duodantiems investicines paskolas kininkams. kurtasis fondas buvo kritikuojamas d l to, kad iškraipo rink . Taiau jis tur jo kompensuoti kininkams u tai, kad jie buvo neteisingai nubausti apribojimais panaudoti em kaip ustat . Atsiradus kitiems veiksniams, padid jus patikimumui, bank skolinimas sektoriui buvo šiek tiek labiau stimuliuojamas. o Daugelis sivaizduoja ES SAPARD l šas b siant sektoriaus finansini poreiki panac ja. Taiau ši programa gali nepatenkinti l kesi . 2001 m. Lietuva gavo SAPARD l š , kurios sudar 7,4 mln. eur . Pirmieji projektai buvo atrinkti 2002 m. 2002 m. pradioje Lietuvai bus pasi lyta daugiau nei 30 mln. eur kaip parama sektoriui finansuoti su harmonizavimu susijusias investicijas. Kad gaut l š , kininkas privalo: (i) registruoti kininko k ir gyvulius; (ii) visiškai pagr sti projekt dokumentais; (iii) tur ti pakankamai l š , kuri dalis bus kofinasuojama. Netolima em s kio paskol program patirtis parod , kad šie reikalavimai gali apriboti galimybes kininkams gauti SAPARD l š . Kol kas tik nedidel kinink ki dalis yra uregistruota maiau grietame nacionaliniame kinink ki registre. Tai galima vairiai paaiškinti, taiau pagrindin s prieastys yra šios: bandymas teis tomis priemon mis išvengti mokesi mok jimo ir neaišk ios em s nuomos taisykl s. Kita vertus, jie turb t paprasiausiai negali usiregistruoti. Daugeliui kinink bus sunku patenkinti administravimo reikalavimus, ypa parengti projekto dokumentacij . Be to, jie turi ribotas finansavimo nuosavomis l šomis gal imybes ir neturi iš kur gauti kredito – tad daugeliui j bus sunku gauti param . Dar neaišku, kiek komerciniai bankai ir kitos finansin s institucijos gal s suteikti kredit . o Fiskaliniai pervedimai . Grynieji fiskaliniai pervedimai – tiesioginiai ir netiesioginiai – gal t iš dalies atstoti finansinio sektoriaus, kuris gal t suteikti kredit investicini l š ir apyvartiniam kapitalui formuoti. Tiesiogini pervedim visuma, ateinanti kaim ir iš jo išeinanti, apima subsidijas ir pajam lygio palaikymo param (daugiausia produkcijos pardavim subsidijos ir tiesiogin s išmokos em s kio sektoriui bei pensijos) 33 ; taip pat mokesiai ir rinkliavos ( skaitant em s mokest , PVM sumainimas tam tikriems em s kio produktams; pelno mokestis perdirbimo pramon s mon ms; fizini asmen pajam mokestis em s kio mon ms ir pan.). 33 Skirtingai nuo kai kuri kit pereinamojo laikotarpio šali , Lietuva neteikia kitos paramos em s kiui ir perdirbimo mon ms nei per biudet ; kitose šalyse skiriamos ido paremtos išmokos per valstybinius bankus. Page 101 56 o Šiuo metu sunku apskaiiuoti visus fiskalinius pervedimus. Taiau peri r jus visus kriterijus, pagal kuriuos buvo skiriami pervedimai, pastebimas teigiamas l š pervedimas kaimo ekonomik . Pavyzdiui, iš biudeto skirtos išlaidos viešajam sektoriui neapima naudotoj mokesi ar kit dalinio pinig gr inimo form . Taip pat neapmokestinamos produkcijos pardavimo subsidijos ir kaimo pensininkams skirti mok jimai. Turint omeny atleidimus nuo mokesi , apmokestinimo sistema n ra efektyvi. Nors teoriškai metinis em s mokestis sudaro 1,5 % vertintos em s vert s, praktiškai savivaldyb s gali sumainti mokest net 100 % ir tai daro, taip negaunama mokestini plauk iš nenorini j mok ti mokesius ir politiškai taking kaimo gyventoj . Nauji PVM reglamentuojantys teis s aktai sumaina faktin PVM m sai ir m sos produktams, taip pat maisto produktams, atitinkantiems ekologin s produkcijos gamybos standartus, iki 5 % plauk . Minimali pajam mokesio riba em s kio bendrov se dirbantiems asmenims yra taip pat aukštesn nei kituose sektoriuose. Kadangi darbo umokestis yra maesnis kaimo vietov se, grynasis poveikis yra tas, kad kaime veikianios perdirbimo mon s ir em s kio bendrov s sumai na tik nedaugelio darbuotoj pajam mokesio dyd . Šios lengvatos bus panaikintos pagal nauj j Fizini asmen pajam mokesio statym , priimt 2002 m. liepos m n. Svarbu pamin ti, kad pajam mokestis, taikomas perdirbimo pramon s šakoms, yra nulis procent , kai pardavimai iš em s kio veiklos sudaro daugiau nei 50 % pardavim . Kitais atvejais taikomas prastinis pelno mokestis – 15 %. Kadangi daugelis perdirb j specializuojasi gaminti em s kio produkcij , atleidim nuo mokesi bus nedaug. o Be to, egzistuoja netiesioginiai pervedimai – daugiausia per prekybos reim . Kadangi em s kio produkt eksportas neapmokestinamas muito mokesiu, muit surinkimas pagal labai sud ting preki katalog , kilm s šalis ir taikant apribojimus be muit tarif , licencijavim ir panašias taisykles sušvelnina proces , ir gaunamos didesn s pinigin s plaukos, nors pasaulyje taikomi prekybos apribojimai reiškia nuostolius ekonomikai. Aišku, šios pinigin s plaukos n ra asignuojamos kaimo ekonomikai, tad intervencija pasienyj e taip pat gali sukurti gryn sias alternatyvi sias išlaidas (arba netiesiogin nutek jim ) em s kiui, pozityviau veikiant labiau proteguojamus sektorius. B. K AIMO SKURDO AP VALGA o Skurdas Lietuvoje yra susitelk s kaimo vietov se. 2000 m. beveik vienas iš penki kaimo nam ki skurdo (r. 1 skyri ). 34 Kaimo skurdas, sudar s 18,3 %, buvo tris kartus didesnis u miesto (6,1 %). Kaimo vietov se, kuriose iš vis gyvena maiau nei tredalis vis gyventoj , yra daugiau negu pus Lietuvos skurstani gyventoj . Iš labiausiai nuskurdusi gyventoj , kuri pajamos yra maesn s nei 2,15 JAV doleri PGP vienam gyventojui per dien , beveik 70 % gyvena kaime. o Didesn tikimyb nuskursti kaimo vietov se turi nam kiai, kuri šeimos galvos išsilavinimas emesnis nei vidurinis, taip pat daugiavaikiai nam kiai. Uimtumas savaime nedaug apsaugo nuo skurdo: 16,7 % dirbani kaimo gyventoj yra nuskurd ; šis procentas keturis kartus didesnis nei miesto gyventoj (tik 3,7 % vis nuskurdusi gyventoj ) 35 . Tai rodo, kad kaime mokom i mai atlyginimai ir vyrauja nepakankamas uimtumas. Iš dirbani kaime, nekvalifikuoti darbininkai, dirbantys rank ar lauk darbus, susiduria su didiausia rizika nuskursti. 34 Kai skurdo riba lygi 50 % suaugusiojo vartojimo išlaid vidurkio. 35 Skurdas apibr iamas pagal 50 % vartojimo išlaid vidurk . Page 102 57 3 .3 lentel . Skurdo rizika pagal prieig prie em s 2000 metais. Mieste Kaime Maiau nei 2,15 JAV dolerio PGP vienam gyventojui per dien Prieiga prie em s 1,2 6,9 N ra prieigos prie em s 1,7 10,1 Maiau nei 50 % vartojimo išlaid vidurkio Prieiga prie em s 5,3 18,0 N ra prieigos prie em s 6,7 22,0 Pastabos: asmenys Šaltinis: 2000 Lietuvos nam ki biudeto tyrimas. o Beveik visi kaimo gyventojai turi prieig prie em s, nepriklausomai nuo to, ar jie yra skurstantys ar ne (3.3 lentel ). 89 % neskurstani ir 87 % skurstani kaime tur jo prieig prie em s. Taiau svarbu em s ploto dydis: vidutinis nuskurdusio kaimo gyventojo turimas em s plotas yra tik 2,56 ha, tai 40 % maesnis nei vidutinis neskurstanio kaimo gyventojo em s plotas. Svarbus ir em s tipas. Regresin kaimo gyventoj pajamas lemiani veiksni analiz parod , kad papildomi em s kio naudmen hektarai reiškia pajam padid jim (vadinasi, maesn skurdo rizik ). Sod sklypai ( labai nedideli sklypai negausiai produkcijai išauginti) ir asmeniniai sklypai (kuriuose auginama produkcija tik nam kiui vartoti) turi arba nulin , arba neigiam poveik nam kio pajamoms. Pastarasis atspindi asmenini sklyp vaidmen , suteikiant maist asmeniniam vartojimui, palyginti su alternatyviu darbo panaudojimu pajamoms gauti. o Pasiturintys kaimo nam kiai gerokai skiriasi nuo skurstani j pagal pinig sumas, kurias jie gali skirti em s kio gamybos ištekliams sigyti. Kaip nurodyta 3.4 lentel je, nuskurd nam kiai išleidia tik nedidel dal to, k pasiturintys nam kiai skiria infrastrukt rai, paslaugoms ir kitoms einamosioms išlaidoms (s kloms, pašarui, tr šoms ir pan. sigyti). Maesn s išlaidos papildomiems gamybos ištekliams reiškia maesn kio produktyvum ir maesnes pardavim pajamas, o tai galiausiai reiškia maesnes nam ki pajamas (detaliau r. II tomo 8 skyri ). Skirtumai tarp skurstani ir pasiturini kaimo gyventoj investavimo modeli parodyti 3.6 pav. 3.4 lentel . Išlaidos em s kio gamybos ištekliams sigyti 2000 metais. Ilgalaikiam turtui sigyti Trumpalaikiam turtui sigyti Paslaugoms Iš viso 228,1 210,6 116,2 LT 2 JAV doleriai PGP Pasiturintys 229,8 213,6 117,1 Skurstantys 18,3 103,2 66,7 LT 50 % išlaid vidurkio Pasiturintys 240,0 221,8 120,1 Skurstantys 62,3 116,6 81,4 Pastaba: ia nurodomi tik kaimo nam kiai. Infrastrukt ra = em , statybin s mediagos, melioracija, renginiai ir technika, gamybos inventorius. Periodin s išlaidos = s klos, tr šos, gyvuliai, pašarai, kuras, tepalai ir pan. Paslaugos = gamybos paslaugos, veterinarijos paslaugos. Šaltinis: 2000 Lietuvos nam ki biudeto tyrimas o Kaimo gyventojai yra ymiai senesni u miesto gyventojus ir dar labiau sensta. Kaimo sen jimo indeksas (tai yra 60 m. ir vyresnio amiaus moni skaiius šimtui vaik , jaunesni nei 15 m.) išaugo nuo 69 % 1970 m. iki 106 % 1999 m. Tai 25 % daugiau nei atitinkamas miesto indeksas. Ketvirtis kaimo gyventoj sulauk pensinio, t. y. 60 met ir vyresnio amiaus, tuo tarpu mieste tokio amiaus gyventojai sudaro tik Page 103 58 18.3 %. Kassiaouni, Gorniak ir Lazu tka (JTVP, 2000) nuomone, viena iš susiklosiusios situacijos prieasi – miesto gyventoj migracija kaim po nepriklausomyb s paskelbimo. D l taip susiklosiusio sen jimo fiksuotos pajamos ir pervedimai (daugiausia pensijos) sudaro didesn dal bendr j nam ki pajam kaimuose nei miestuose. Tai turi takos nam ki santaup skyrimui ki veiklai modernizuoti. Be to, tam tur s takos ir tik tinas maisto produkt kain kilimas stojus ES. C. E FEKTYVESNIO EM S K IO LINK Paskat reimas o Pastar j dešimtmet vyk s per jimas nuo maomis kainomis bei nedideliais darbo umokesiais paremtos prie rinkos ekonomikos s lyg l m planini kain pakeitim realesn mis, bet gerokai aukštesn mis produkt ir gamybos ištekli kainomis. Šie kain pasikeitimai tur jo didel s takos em s kiui. Nuo 1995 m. pagamintos produkcijos pardavimo kainos krito greiiau nei gamybos ištekli kainos, ir tai sumaino paskatas gamintojams. 1996-2000 m. realiosios miei , rugi , raps ir jautienos pardavimo kainos nukrito nuo 5 ik 20 % (3.7 pav.). Cukrini runkeli , pieno, kiaulienos ir paukštienos pardavim kaina buvo aukštesn nei 1996 m., taiau gamybos ištekli sigijimo kain augimo tempas buvo didesnis. Realiai darbo umokestis išaugo 72 % per 1996-2000 m. laikotarp , o kit gamybos ištekli sigijimo kainos padid jo nuo 33 iki 104 % (r. II tomo 8 skyri ). Pastaba:pagal 1995m. lito kurs . Šaltinis: FAO, 2002 . o kinink kiai ir em s kio mon s skirtingai sureagavo tai, kad skiriama maiau paskat . kinink kiai m intensyviau išnaudoti nam ki darbo j g , taiau suma jo j gamybos intensyvumas. Tuo tarpu em s kio moni sektoriuje buvo udaryta šimtai nemoki moni ir atleisti nereikalingi darbu otojai. 1995- 2000 em s kio moni skaiius suma jo nuo 2611 iki 963; 52 t kst. darbuotoj neteko darbo. -15 -10 -5 0 5 10 15 20 25 (%) kvieiai mieiai rugiai rapsai jautiena pienas kiaulien. paukšt. 3.7 pav. Reali j gamintoj kain pokytis 1996 - 2000 metais, proc. Page 104 59 o Padrika intervencija. Dar labiau padidindamas š kain šok , valstyb s kišimasis šalies produkcijos gamybos ir gamybos ištekli rink reguliavim n eleido sklandiai pereiti prie pasaulio rink kain ir dar labiau sumaino jo stabilum . Nuo 1990 m. buvo taikomos pardavim subsidijos ir valstybinis produkcijos supirkimas, siekiant paremti emdirbi pajamas. 1993 m., liberalizavus kainas, gamintoj kain os ir pelningumas gerokai suma jo. Kitais metais, esant dideliam em s kio sektoriaus spaudimui, priimtas em s kio ekonomini santyki valstybinio reguliavimo statymas, kuris nustat minimalias ribines supirkimo kainas maistiniams gr dams, pienui, gal vijams, linams ir rapsams. Nuo to laiko su tam tikrom pertraukom galioja minimali ribini supirkimo kain sistema. Norint apsaugoti šiuos kain lygius 1995 m. kurta em s kio ir maisto produkt rinkos reguliavimo agent ra ( MPRRA), kuri tur jo pirkti, saugoti ir parduoti vidaus bei išor s rinkose em s kio subjekt gaminam produkcij . Ši veikla tapo didele našta biudetui. o 1997 m. Vyriausyb paband išardyti paravim r mimo sistem . Taiau 1998 m. vykus Rusijos finans krizei, kuri stipriai sumaino eksporto paklaus ir beveik pakirto Lietuvos em s kio sektori , Lietuvos Vyriausybei nepavyko vesti skaidresni paramos em s kio sektoriui priemoni . V lesn s pastangos sumainti produkcijos pardavim subsidijavim nebuvo itin s kmingos. Po trumpos pertraukos subsidijos gr dams – pašariniams ir maistiniams – buvo sugr intos prekybiniams 2001 - 2002 em s kio metams. Šis veiksmas buvo kritikuojamas, kaip nukrypstantis nuo oficialios politikos suderinti Lietuvos paskat sistem su ES. Pagal program pirm kart istorijoje buvo gautas leidimas skirti 20,6 mln. lit tiesiogini išmok gr d augintojams. Vadovaujantis programa, skiriama 40 Lt u hektar 0,5 mln. ha plotui, kuriame auginami ne tik maistiniai, bet ir – pirm kart – pašariniai gr dai. 2002 -200 3 met sezonui skelbiama kviei intervencin kaina buvo 400 Lt u ton , tai yra 11 % didesn u ES lyg (360 Lt/t). Paskelbta ir apie kontraversiškas cukraus kain subsidijas bei eksporto plan 2001, 2002 ir 2003 met sezonams. Toliau subsidijuojamas lin ir raps auginimas. o Kaip matyti iš nominali ir reali skirting produkt apsaugos lygi , valstyb s kišimasis buvo padrikas ir padidino netikrum sektoriuje. D l valstyb s intervencijos gamintoj kainos daugeliui produkt labai nutolo nuo pasaulio rink kain . Apsaugos koeficientas pienui, kvieiams, mieiams, rapsams ir jautienai buvo neigiamas (pagal nominal ir real j lyg ). Kiaulienos ir cukrini runkeli srityje valstyb išlaik pozityv nominal apsaugos lyg (r. 3.5 lentel ). 3.5 lentel Nominalus (NAL) ir realus (RAL) apsaugos lygis, proc. 1997 2000 NAL RAL NAL RAL Kvieiai 12 2 -8 -14 Mieiai -32 -58 1 -11 Rapsai 0 19 -6 -14 Cukriniai runkeliai 22 43 33 54 Pienas -50 -94 -15 -27 Jautiena -1 -32 -12 5 Kiauliena -5 108 16 35 Šaltinis: Valdes/Kray/Tjiete, 1999 ir 2002. o Seimas šiuo metu peri ri si lom em s kio ir kaimo pl tros statymo projekt , kuris tur t apimti ir atnaujinti šiuo metu veikianius em s kio statymus. Šis statymas labiau atitiks ES gaires, susijusias su bendr ja em s kio politika ir kaimo pl tros programomis. Pakeitus buvusius em s kio ir kain reguliavimo teis s aktus, Page 105 60 Vyriausyb s taka reguliuojant em s kio produkt pardavimo kainas suma s. Daugiau d mesio bus skirta kompensacijoms gamintojams mok ti. pasi lym taip pat traukta atskira dalis apie nacionalin kaimo pl tros program , kuri tur t atitikti ES strukt rini fond programas. o Usit sus deryboms d l naryst s ES, šalys kandidat s, kartu ir Lietuva, gal t apsvarstyti galimyb skirti subsidijas, siekiant padidinti gamybos lygius ir pad ti pasiekti aukštesn ES gamybos lyg . Vis d lto tokios strategijos reik t imtis atsargiai, nes pagal j b t ne tik nukreiptos negausios valstyb s investicij l šos, bet ir suma t produktyvumas bei susilpn t sektoriaus geb jimas konkuruoti tarptautin je rinkoje. o Neseniai atlikto tyrimo duomenimis 3 6 , jeigu Lietuvoje vyraut pasaulin s kainos, 2000 m. em s kio sektorius apskritai b t gav s ymiai daugiau bendr j ir gryn j pajam . Didesn s pajamos b t kinink ki , o ne em s kio moni . Visam sektoriui prekybos liberalizavimas bendr sias pajamas padidint 28 %, bendr j prid tin vert – 113 %. Nauda iš bendrosios prid tin s vert s padid jimo yra ymiai didesn s u pajam padid jim , nes bendroji prid tin vert atspindi ne tik gamintoj kain pasikeitim , bet ir gamybos ištekli kainos pasikeitim . Labiausiai paveiktas b t pieno sektorius. Bendrosios pajamos iš pieno kio, palyginti su pasaulin mis kainomis, padid t . Prid tin vert , kai gamybos išlaidos vertintos pasaulin mis kainomis, b t dar didesn s. Bendrosios jautienos pardavimo pajamos suma t nedaug, o prid tin vert (d l suma jusi gamybos išlaid ) padid t . Pajamos iš miei pardavimo ir prid tin vert , palyginti pasaulio kainomis, išaugt . Kiaulienos, cukrini runkeli , raps ir kviei produkcijos pardavimai, palyginti su pasaulin mis kainomis, b t nuostolingi. Pajamos iš kiaulienos gamybos suma t 2 %, o prid tin vert – net 55 %. o D l skirting em s kio augalininkyst s produkcijos gamybos b d prid tin vert em s kio mon se padid t tik 2,5 %, o kinink kiuose – 168 % Tai reiškia, kad iš tikr j dabartin em s kio politika yra nukreipta em s kio moni labui. em s kio programa remia kiaulienos, jautienos, cukrini runkeli gamybos ir kit em s kio mon ms s lygiškai svarbi em s kio šak veikl . Kartu pieno kaina kinink kiams – svarbios kinink kiui produkcijos – sumainta iki pasaulin s pieno rinkos kain lygio. Pagrindin s em s kio šakos o Pienas ir pieno produktai . Pagal aliavinio pieno supirkimo kainas Lietuva gali b ti laikoma viena efektyviausi pieno gamintoj (3.8 pav.). Lietuvos pieno gamintojai gauna pus pasaulio rinkos pasienio kainos. Taiau tai nereiškia, kad pieno pramon , tokia, kokia ji dabar Lietuvoje, yra labai produktyvi ir dinamiškai perspektyvi. Priešingai – nepaisant nedidelio vidutinio pieno primilio iš karv s, pieno gamyba kinink kiuose d l didelio gyvuli tankumo (gyvuli skaiius, tenkantis 1 hektarui em s) kiuose ir ma darbo bei š rimo išlaid , yra pigi. Panaudodamas šeimos darbo j g ir pakankamai nedaug pramonini pašar , kinink kiams s kmingai pavyko išlaikyti emas gamybos kainas. o D l to, kaip buvo vykdomas ki privatizavimas, ir d l em s konsolidavimo trukdi pieno pramon yra pakankamai smulki ir susiskaldiusi. Apie 90 % šalies 36 A. Valdes ir Holgar Kray; Lietuva: „Strategy for the Pre-Accession Period: Adjustments of Agricultural and Trade Policies to the CAP“; ECSSD Kaimo pl tra ir aplinkos apsauga, Pasaulio bankas, 1999 m. birelis; atnaujinta H. Tietje, 2002 vasaris. Page 106 61 galvij priklauso 223 t kst. kinink ir kit fizini asmen ki . Daugelis karvi laikytoj (daugiau nei 78 %) laik o maiau nei po dvi karves, ir tik 0,5 % turi daugiau nei dešimt. Šie smulk s kiai pagamina apie 90 % šalies pieno. D l mao dydio kiai negali padidinti produktyvumo ir našumo. Šaltinis: FAO, 2001. o Apie 70 % aliavinio pieno gamybos, arba 1,2 mln. ton , yra parduodama rinkoje perdirbimui (3.6 lentel ). Didiausi dal , 84 %, rinkos pasi los sudaro labai išsibarsiusi ma pieno ki produkcija. Pasi los strukt ra yra pernelyg sud tinga perdirb jams, pablogindama nuolat superkamo aliavinio pieno kokyb . Didiausi dal gamintoj sudaro smulk s kiai, o perdirb j – didel s mon s. Kadangi tokie gamintojai nesugeba tinkamai der tis su perdirb jais, j kainos gerokai krenta. Didel s surinkimo išlaidos, galini os siekti net 10 % pagamintos pieno produkcijos kainos, pakerta ir gamintoj , ir perdirb j ribines kainas. 0 10 20 30 40 50 60 70 c e n t a i / k g J aponija Šveicarija Norvegija Pr, Vok., DB Bosnija, Kroatija, JAV B ulgarija, Slovakija E stija, Latvija, Lenkija A rgentina, NZ, Lietuva 3.8 pav. Pieno gamintoj kainos Page 107 62 3 .6 lentel . aliavinio pieno gamyba, mln. ton . 1990 1995 1996 1997 1998 1999 V als tyb s mastu Pagaminta 3,157 1,819 1,831 1,950 1,930 1,714 Parduota 2,885 1,216 1,332 1,416 1,477 1,209 kinink ir kit gyventoj kiai Pagaminta 1,304 1,466 1,531 1,671 1,677 1,507 Parduota 1,186 886 1,030 1,110 1,225 1,018 em s kio mon s Pagaminta 1,853 353 300 278 253 207 Parduota 391 93 100 92 78 82 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb s, 2001. o Pieno sektorius pirmin s ir pramonin s produkcijos gamybos lygiu yra lankstus ir re aguoja rinkos signalus. Nuo 1995 m. buvo nustatytos minimalios pieno supirkimo kainos, siekiant utikrinti pakankam pelningum . Taip pat nustatytas aukšiausios r šies pieno standartas, atitinkantis ES reikalavimus. Pagal kokyb remiamos pieno kainos pa skatino gerinti kokyb , ir pirmosios bei aukšiausios pieno r šies dalis padid jo nuo 28,9 % iki 62,7 % viso pieno tarp 1995 ir 2000. Nuo 2000 m. pradios nustatyti dar didesni reikalavimai pieno kokybei – geriausios kokyb s pieno standartai dabar atitinka ES reikalavimus. o Pastaraisiais metais pieno perdirbimo pramon tapo labiau koncentruota. 2000 m. buvo 38 pieno perdirb jai, iš j trijose buvo perdirbama 70 % pieno. 2001 m. pabaigoje perdirbimo moni skaiius suma jo iki 24. 17 gamintoj turi sertifikatus, leidianius jiems eksportuoti produkcij ES. o Pieno produkt eksportas yra vienas dinamiškiausi em s kio sektoriuje. 2000 m. pieno produkt eksportas sudar 30 % em s kio ir maisto produkt eksporto. Daugiausia eksportuojama ES, JAV, Baltijo s valstybes ir NVS. Kai kurie pagrindiniai pieno produkt gamintojai planuoja der tis su strateginiais investuotojams, kai bus ubaigtos derybos d l naryst s. Be to, planuojama išpl sti gamyb ir kaimynin se NVS rinkose. o Pieno pramon – tai em s kio veik la, kuria Lietuva gali pasigirti. Pasaulio rinkoje, kur d l subsidij tur t suma ti prekyba, pieno pramon s pagrindin s aliavos kaina taps pagrindiniu rodikliu, lemianiu pieno produkt konkurencingum ilguoju laikotarpiu. Vadovaujantis FAO duomenimis, galima apytikriai apskaiiuoti, kad esant dabartin ms rinkos kainoms, maesn s nei 0,20 JAV doleri u kg gamintoj kainos padalins šalis dvi grupes: tos, kurios gali eksportuoti pieno produktus be eksporto subsidij , ir tos, kurios negali. 37 Nepaisant ne didelio vienos karv s primilio, Lietuva, kurios pieno produkcijos kainos yra maesn s nei 0,15 JAV dolerio/kg, yra viena pigiausi pasaulio gamintoj (3.8 pav.). o Gr dai. Apie 85 % šalies em s kio augal pas li yra skirta gr d gamybai. Dauguma j išauginama kinink kiuose ir sudaro 60 % kininkaujani asmen pajam . Daugiausia kviei (apie 60 %) auginama šalies derlingiausiame centriniame 37 Griffen, Mi chael, „Overview of Developments in the World Dairy Market“, Maisto ir em s kio organizacija, Santjage, il je sakyta kalba 1999 m. balandio m n. Page 108 63 regione; kita dalis auginama vakarin je dalyje, kur didel s li tys ir pasen melioracijos sistemos sumaina produktyvum . Lietuvoje uauginam kviei vidutinis derlingumas (2,7t/ha) yra didesnis u atitinkam kviei derlingum Estijoje, Latvijoje ir Baltarusijoje, taiau yra gerokai maesnis u EU šali vidutin lyg (viršijant 7,0 t/ha). Derlingumas maas ir d l to, kad naudojami tradiciškai nenaš s derliaus nu mimo variantai, pasenusi technika ir maai papildom ištekli . 3.7 lentel . Gr d gamyba, t kst. ton 1995 1996 1997 1998 1999 2000 Kvieiai 928,6 1308,3 1593,9 1480,5 1188,6 1632,4 ieminiai 902 1222,3 1429 1307,5 982,7 1410,1 vasariniai 26,6 86 164,9 173 205,9 222,3 Mieiai 887,1 1168,9 1189,3 1098,4 740,1 856,9 Rugiai 239,3 286,8 348,2 348,7 260,9 311,9 Ankštini gr dai 47,5 87,4 106,4 10 4,1 63,8 73 Iš viso 2102,5 2851,4 3237,8 3031,7 2253,4 2874,2 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb s, Vilnius, 2001. o Tiktai maiau nei 25 % bendrojo gr d derliaus yra parduodama rinkoje. Pašarams sunaudojama 60 % gr d , iš jo apie 80 % pašarini gr d n ra perdirbami (3.9 pav.). Daugiausia kviei perdirba didel s ir nenašios gr d perdirbimo mon s. 3.9 pav. Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb s, Vilnius, 2001. o 2001 m. p rad ta gyvendinti gr d politika rodo, kad prasid jo tolesnis jud jimas priešinga nuo derinimo su ES politika kryptimi. 2001 m. rugpj t bus v l vestos minimalios ribin s gr d supirkimo kainos, kurios buvo nevienodai taikomos: pirmosios klas s kvieiams 390 Lt/t, o grikiams – 670 Lt/t. Pirmosios klas s kviei intervencin kaina yra didesn u ES kain (360 Lt/t), taiau maesn u pasaulio rinkos kain (448 Lt/t). Be to, em s kio ministerija buvo galiota skirti 20,6 mln. lit tiesiogini išmok gr d augintojams pagal 2001 m. deklaruotus gr dini pas li plotus. Pagal program mokama 40 Lt/ha 0,5 mln. ha teritorijai. Naujoji paramos sistema bus taikoma ir pašariniams gr dams bei ankštiniams augalams, kurie nebuvo traukti 0 200 400 600 800 1000 1200 1400 1600 1800 t k s t . t . 1995 1996 1997 1998 1999 2000 Gr d suvartojimas šalyje pašarui maistui Page 109 64 ankstesnes param programas. 2002 m. sezonui nustatyta intervencin kaina maistiniams gr dams (400 Lt/t) tebeviršija ES lyg (360 Lt/t). o Anot oficialios prognoz s, per ateinanius penkerius metus kviei gamyba, susid rusi su did jania tarptautine konkurencija ir ma janiu vidaus vartojimo lygiu, toliau ma s ir vis labiau bus koncentruojama palankesniuose centriniuose regionuose. Ankštini jav tur t b ti daugiau auginama, did jant koncentruot pašar paklausai. Tikimasi, kad dvigubai did s gr d ki , vidutinis kio dydis bus nuo 50 iki100 ha. D l to suma s poreikis darbo ištekliams, prognozuojama, kad dirbani j skaiius šiame sektoriuje suma s net 47 % (Lietuvos agrarin s ekonomikos instituto duomenimis). o Cukriniai runkeliai ir cukraus gamyba . 2001 m. daugiau nei 3,5 t kst. em s kio subjekt pagamino 880 t kst. ton cukrini runkeli . kinink kiuose išauginta 62 % bendrosios produkcijos, o likusi dalis – em s kio mon se. Prid tin vert , sukurta cukrini runkeli gamyboje, sudaro per 10 % em s kio moni ir 5 % kinink ki sukurtos prid tin s vert s. Daugiausia cukrini runkeli auginama šalies centriniuose regionuose, ariausiai prie perdirbimo moni . o Šalyje yra keturios pagrindin s cukraus pramon s mon s. Danai turi akcij trijose. Ketvirtoji, kuri priklauso vi etiniam investuotojui ir augintojams, turi rimt finansini problem . Nors cukraus pramon s geb jimai buvo išpl sti, daugelis laukia stojimo ES, kad vertint šios pramon s šakos poveik prieš skiriant papildomas investicijas. o Cukraus gamyba yra subsidijuojama. Subsidijos yra finansuojamos pajamomis, gaunamomis iš cukraus akcizo mokesio. Vyriausyb pasiad jo palaikyti save finansuojant cukraus reim . Taiau neseniai padidinus cukraus gamybos kvotas, šis sipareigojimas nebus vykdytas. Gamybos kvotos padid jo nuo 112 t kst. ton 2000 m. iki 122 t kst. ton 2002 m. Papildoma produkcija yra kaupiama kaip atsargos, o 2002 m. tai gali sudaryti daugiau nei 50 % šalies vartojimo. 3.8 lentel Cukraus kainos, Lt/t (Palyginti su 1995 metais) 1996 1997 1998 1999 2000 Cukrini runkeli su subsidija 119 143 140 125 175 Subsidija 70 56 82 Vidutiniškai sudaro cukraus kainoje (%) 9 10 10 10 0 Cukraus (balto) (be mokesi ) 1,608 1,963 1,137 1,116 0 su akcizu 0 0 1,895 1,860 0 Šaltinis: FAO, 2002. o 2001 m. pabaigoje, nor dama paremti cukraus pramon , Vyriausyb nustat pagaminto cukraus kain apie 9 % aukštesn nei prieš tai buvusi vidaus kaina (atitinkanti 290 JAV doleri /t). U toki kain cukraus fabrikai privalo parduoti cukr (didmenininkams, mamenininkams ir kitiems perdirb jams). Apskaiiuota, kad didesn s cukraus kainos gal t padidinti didmenines cukraus kainas 10 % ir taip padidinti vis cukraus turini produkt gamybos išlaidas. Panaikinus eksporto subsidij as, cukraus pramon s mon s eksportuot u pasaulin kain – 215 JAV doleri u ton ir susigr int nuostolius (75 JAV doleri / t kst. t), susijusius su pardavimu šalyje. Taip 21 mln. Lt pajam iš šalies vartotoj pereit cukraus fabrikams. Page 110 65 o Nors iš pradi ši priemon tur jo b ti tik laikina, siekiant sumainti atsiradusi sprag , ji prieštarauja Lietuvos sipareigojimams Pasaulio prekybos organizacijai. Pagal ši program Vyriausybei bus sunku palaikyti cukraus reim , visiškai finansuojam iš cukraus ak cizo mokesio pajam . Nors tikimasi, kad pajamos iš akcizo mokesio suma s, cukraus reimo kaina turb t išaugs. Jau 2001 m. nerealizuoto cukraus atsargos sudar 50 % šalyje suvartojamo cukraus. Padid jus cukraus kvotai, atsarg saugojimo kaina dar labiau išaugs. D. K ELIAS PRIEŠAKY Pasirengimas stojimui ES o em s kio sektoriuje nemaai atlikta, rengiantis stojimui Europos S jung . Planuojama, kad Lietuva kartu su kitomis devyniomis valstyb mis taps ES nare 2004 m. Europos Komisija neseniai padar išvad , kad „apskritai Lietuva toliau t s savo strukt r em s kio srityje reform , kad gyvendint acquis “. 38 Iki 2004 m. Lietuva tur t patenkinti acquis reikalavimus, taiau dar reikia engti kelet svarbi ingsni . o em s reformos srityje Komisija nor t pamatyti ubaigt em s gr inimo proces ir priimt Konstitucijos patais , panaikinani apribojim usienieiams sigyti em s kio naudmenas. Paangos ataskaitoje rašoma, kad reikia daugiau padirb ti, kad šiame sektoriuje veikianios valstyb s institucijos atitikt ES reikalavimus. Be to, išskirtinai paym ta, kad reikia sukurti integruot administravimo ir kontrol s sistem , kad em s ir gyvuli registracijos sistemos atitikt ES reikalavimus ir Lietuvos ki apskaitos tinkl 39 . Taip pat ataskaitoje rašoma, jog toliau reikia mokyti Rinkos reguliavim agent r , kad ji tinkamai vykdyt bendruosius B P reikalavimus. Kadangi dabartin s nacionalin s paramos schemos (t. y. paskatos) gerokai skiriasi nuo B P mechanizm , ataskaitoje rašoma, kad reikia sukurti naujas administracines strukt ras, kurios administruot B P. Taiau kol kas „skirta maai d mesio ir imtasi maai veiksm kuriant tokias strukt ras“. o Ataskaitoje rašoma, kad institucin s ranga ir b tinos administracin s strukt ros, reikalingos kaimo pl tros projektams parengti ir gyvendinti, kuriamos patenkinamu tempu. Tiesa, dar reikia sukurti tinkamas steb senos proced ras, kurios atitikt Europos Komisijos taisykles. o Lietuvos Respublikos Seimas pri m veterinarijos sektori reglamentuojanius teis s aktus. Padaryta nemaa paanga, vykdant ES reikalavimus ir perimant gyvendinimo taisykles. Panaši situacija yra ir fitosanitarijos srityje. Nors ši srit reglamentuojantys statymai yra vykdomi, vis d lto naujosios veterinarijos taisykl s gyvendinamos vangiai. Kalb dama apie em s kio produkt pramon s šakas, Europos Komisija paymi, kad Komisijos kokyb s standart laikymasis teb ra didelis išbandymas, ypa maoms m sos pramon s mon ms ir konservuot vaisi bei darovi mon ms. Tik nedidel paanga padaryta stiprinant pasienio kontrol . Lietuvos importo leidim sistema tur s b ti panaikinta, harmonizuojant Lietuvos teis s aktus su acquis. Apibendrinant pastebima padaryta paanga, taiau nemaai reikia nuveikti iki 2004 m. 38 r. Europos Bendrij Komisija: „2001 – Regular Report on Lithuania’s Progress Towards Accession“ („2001 – Reguliarioji ataskaita apie Lietuvos stojimo paang “), SEC (2001) 1750, Briuselis, 2001 -11-13, 56 p. 39 Vyriausyb praneš (2002 m. rugs jo m n.), kad pagal ES standartus integruotos administracijos ir kontrol s sistemos gyvendinimo veiksm planai buvo neseniai pateikti Europos Komisijai. Page 111 66 Turb t sunkiausia uduotis bus išardyti, ir gana spariai, dabartin em s kio paramos sistem , kad galima b t gyvendinti B P, Lietuvai tapus ES nare. Stojimo išbandymas o Veikusio maos, atviros ekonomikos kontekste Lietuvos em s k stipriai paveiks pasikeitusios paskatos, Lietuv ai siliejus bendr j ES rink . Europos Komisijos pasi lymai reformuoti ES institucijas ir reglament yra apibendrinami „Darbotvark je 2000: u stipresn ir platesn s jung “. Pasi lymus reformuoti B P lemia ir besikeiianti pasaulio em s kio aplinka, ir poreikis prisiderinti prie planuojamo ES pl timosi bei potencialios B P finansin s naštos. Pagal „Darbotvark 2000“ toliau pleiamos 1992 m. prad tos reformos, taiau nesiimama radikali veiksm visiškam rinkos liberalizavimui (detaliau r. II tomo 8 skyri ). Pamodeliavus jud jimo pagal „Darbotvark s 2000“ si lom scenarij link, matyti, kad bendrai pa mus Lietuvos em s kiui bus naudingas stojimas ES, net labiau nei visiškas rinkos liberalizavimas. Vis d lto didiausi naud gaus kinink kiai, o ne em s kio mon s. o Pasekm s gamintoj pajamoms. Pagal „Darbotvark 2000“ ES naryst reikš ym pirmini produkt gamintoj pajam padid jim , ypa kinink kiuose. Skirtingas poveikis kinink kiams ir em s kio mon ms atspindi gamybos ir technologi jos skirtumus, taip pat vairiai veiklai skirtingai taikom ekonomin s apsaugos lygio koeficient . Daugiausia pajamos išaugs gaminant jautien , pien ir rapsus. Didiausia padid jusi pajam dalis iš pieno produkcijos atiteks kinink kiams, o jautienos g amybos poveikis bus panašus abiej ki tipams. Pagal B P taikomos kompensacijos raps produkcijai gerokai padidins šia veikla usiimani kinink pajamas. o Kiaulienos produkcija, kuri yra svarbi em s kio moni veiklos dalis, nebus naudinga pagal B P. Nominali kiaulienos produkcijos apsauga yra maesn ES nei Lietuvoje, tad pagal B P jos kainos nukris madaug 15 %. Be to, didesn s gr d ir pieno kainos reikš ir didesnes kiaulienos auginimo išlaidas, nes gr dai ir pienas yra naudojami kiaul ms šerti. o P alyginti jud jimo pagal „Darbotvark s 2000“ numatyt scenarij su paprasiausiu jud jimu pasaulio kain link, pasekm s b t panašios daugeliui produkt . Taiau jautienos gamintojams bus ymiai naudingesnis „Darbotvark s 2000“ scenarijus, nes pagal j jauti enos kaina sudaro 165 % pasaulinio kain lygio. Pieno produkcijos srityje pagal „Darbotvark 2000“ kainos padid ja madaug trimis ketviriais, palyginti su jud jimu pasaulio kain link. o Pasekm s vartotoj realiosioms nam kio pajamoms. Kaimo kiai vidutin iškai išleidia 57 % savo disponuojam pajam maistui ir g rimams. Skurstantys kiai išleidia beveik 70 %. Tad politikos reformos, lemianios maisto produkt kain pasikeitim , tur s takos vartotoj realiosioms pajamoms – bent jau tam tikr laik . Page 112 67 3 .9 l entel . Neelastinga paklausa: Vartotoj reali j pajam pasikeitimas S lyginis reali j pajam pasikeitimas, proc. Nam kio tipas Iš viso pagal gyvenam j viet pa gal pajam kvintil vidurkis miesto kaimo I. II. III. IV. V. B scenarijus: Darbotvark 2000 t Reali j nam kio pajam pasikeitimas -7,71 -7,20 -9,03 -9,67 -9,37 -8,67 -8,12 -6,15 poveikis realiosioms pajamoms d l: Maisto, g rim , tabako -13,24 -13,22 -13,27 -13,51 -13,44 -13,35 -13,25 -12,97 Maisto ir gaivi j g rim -13,79 -13,79 -13,79 -13,79 -13,79 -13,79 -13,79 -13,79 Šaltinis: 2 tomas, 8 skyrius. o Labiausiai padid s nam ki vartojimo išlaidos, jautienos ir pieno produktams. Kita ve rtus, gr d kain pasikeitimas tur s tik nedidel s takos vartotoj realiosioms pajamoms. Pagal „Darbotvark s 2000“ scenarij , vidutin s realiosios nam ki pajamos suma s madaug 8 %. Poveikis realiosioms nam ki pajamoms bus didesnis kaimo nei miesto nam kiams, ir bendroji taka bus regresyvi (3.9 lentel ). Padid jusi maisto produkt kain labiau paveiks nuskurdusi ki kvintil nei turtingiausi ki kvintil . Per ilgesn s trukm s laikotarp šis poveikis suma s, nes vartojimas pasikeis pagal nauj as kainas 40 . o Pasekm s prekybai. stojus ES, padid s importuojam preki iš ES nepriklausani šali muito tarifai, taiau bus panaikinti importo iš ES muitai. Tiesa, per neseniai vykusias prekybos derybas tarp ES ir Lietuvos pavyko sumainti prekybos apribojimus. Vien 1999-2000 m. prekybos susitarimu d l abipusi em s kio lengvat , kuris sigaliojo 2001 m. sausio 1 d., ES ir Lietuva leido neribot prieig prie maiausiai paeidiam em s kio produkt . Pagal š susitarim , nuliniai muito tarifai taikom i kiaulienai, paukštienai, dešrai, s riui, kiaušiniams, pomidorams ir obuoliams. Pri mus sprendim d l nulini muito tarif , buvo abipusiškai panaikinti importo mokesiai muito tarif kvot ribose, taip pat eksporto mokesi gr inimas. Muit kvotos buvo p adidintos – ypa s rio sektoriuje. Lietuvos s rio kvota padid jo nuo 1750 ton iki 6000 ton . Be to, tam tikriems produktams, pavyzdiui, pieno milteliams ir sviestui, Lietuvai buvo vienpusiškai suteiktos muito mokesiais neapmokestinamos kvotos importui ES. o ES greitai tapo Lietuvos stipriausia em s kio ir maisto produkt prekybos partnere. 1995- 2000 m. em s kio produkt eksportas ES, palyginti su visu em s kio produkt eksportu, išaugo nuo 28 % iki 36,7 %. Tuo paiu laikotarpiu em s kio produkt importas iš ES taip pat padid jo nuo 44,5 % iki 52,2 %. Šiuo metu beveik 30 % ES importuojam preki vert s sudaro Lietuvoje neauginami em s kio produktai – vynuog s, citrusiniai vaisiai ir kava. Kol kas j importas n ra ribojamas, o tai kelia gr sm vietos gamintojams. Kita vertus, daugelis šalyje auginam labiau paeidiam 40 Paklausos reakcijai išmatuoti panaudotas paprastas metodas. Kad galima b t geriau suprasti vidutin s trukm s ir ilgalaik vartojimo reakcij kain pokyiui, taikomas kainos paklausos elastingumas kiekvienai produkt grupei. Lietuvos atveju nebuvo aptikta joki empiriniu b du apskaiiuot elastingum . Tod l buvo manoma, kad duonos produktams elastingumas yra –0,05, augaliniam aliejui ir taukams – 0,15, pieno, m sos ir cukraus produktams –0,25. Lyginant su kit tyrim duomenimis apie apskaiiuot ir numanom vienos kainos pokyt , šis elastingumas yra pakankamai emas. Vis d lto turint omeny vienu metu vykstanius kain pokyius, tikim s, kad šie parametrai bus emesni nei pagal vienos kainos pokyt . Page 113 68 em s kio ir maisto produkt yra s lygiškai apsaugoti. Taiau su ES naryste situacija pasikeis. Labiau apsaugot produkt šalies gamintojai susidurs su didesne ES importuojam produkt konkurencija. Kartu kai kurie eksporto sektoriai (ypa perdirbt pieno produkt ir gyvuli pašar sektoriai) gali netekti savo pranašumo, susijusio su emesn s kainos pirmine mediaga, pavyzdiui, pienu. 2000 em s kio ir maisto produkt prekyba Lietuvos eksportas ES Gyvuli pašarai Pieno produktai Š aldytos darov s uvies fil Aliejini aug. s los Arkliai o Fiskalinis poveikis. Tikimasi, kad kartu su naryste ES sektori per strukt rinius ir sanglaudos fondus plaus dideli l š srautai. Vadovaujantis tokiais paiais skaiiavimais, 2004 - 2006 m. Lietuvos pajamos iš strukt rini fond tur t siekti 881 2000 em s kio ir maisto produkt prekyba Pagrindin s importuojamos prek s iš ES (pagal vert kava vynuog s citrusiniai vaisiai gyvuli pašaras salyklas apdorota uvis m sos produktai paruoštas maistas augalinis aliejus ir produktai kiti Page 114 69 mln. eur metini mok jim (t. y. 3,2 mlrd. Lt arba 7,6 % 2000 m. BVP). Iš Sanglaudos fondo Lietuva gal t gauti iki 574 mln. eur (beveik 2 mlrd. Lt). Taiau šie skaiiavimai yra optimistiniai d l daugelio prieasi . Vis pirma, šie skaiiai atspindi ES galim projekt finansavimo dal – kad projektai b t gyvendinti, b tinas nemaas kofinansavimas iš nacionalinio biudeto. Turint omeny poreik palaikyti fiskalin tvark , toks kofinansavimas gali b ti ribotas. Antra, norint gauti tam tikr (pvz., SAPARD) fond param , reikia atlikti tam tikrus veiksmus, kuriems gyvendinti reikia laiko: (i) sustiprinti Nacionalin mok jimo agent r , kad ji atitikt ES standartus ir proced ras; (ii) patobulinti em s registr ir ubaigti em s sklyp ym jim ; (iii) ubaigti gyvuli registravim . Treia, d l galimai dideli fiskalini pervedim ir esant tinkam valdymo mechanizm centriniu ir regioniniu lygiu tr kumui, Lietuvos administraciniai ir sektoriaus l š sisavinimo geb jimai gali b ti nustelbti. Šie administraciniai tr kumai gali labai apriboti plauk mast sektori , o svarbiausia – sumainti naujai panaudojam ištekli veiksmingum . o Nors dalyvavimas ES em s kio programoje tur t b ti naudingas sektoriui, „Darbotvark s 2000“ tiesioginis poveikis gali b ti gerokai maesnis, nei min ta. M s analiz paremta kainomis, kurios galiojo 2000 m. D l atnaujintos intervencijos 2001 m. ir tolesnio pasaulio preki kain jud jimo, atotr kis tarp vietos ir pasienio kain padid jo, taip apsunkindamas tinkam tam tikr svarbi preki analiz . Vis d lto manoma, kad pakeitimo kryptys yra tokios paios kaip 2000 m., atsivelgiant atnaujintas santykines kainas, tiktai usakym mastai gal jo pasikeisti. o Atlik analiz , suinojome, kad šimtaprocentinis ir tikrasis aktyvumas, bent jau pradioje, gal jo b ti maesnis d l keleto prieasi . Vis pirma, skirting preki pardavimo mastai, palyginti su nuimto derliaus dalimi, skiriasi. Pavyzdiui, tik ketvirtis gr d ir pus primelto pieno patenka rink . Taiau tik komerciškai parduodamoms prek ms taikoma ES parama. Antra, tik labai nedidel kinink ki dalis yra tinkamai uregistruota pagal ES taisykles. Minimalus reikalavimas kininkui, kad jis gal t dalyvauti ES programose, yra kio ir gyvuli registravimas. Lietuvoje iki 80 % kinink ki n ra uregistrav savo ki pagal pakankamai paprast ir ne toki griet nacionalin ki registravimo sistem . Taip yra d l to, kad kininkai bijo apmokestinimo ir d l to, kad dar n ra aiškiai reglamentuota teis nuomojam em . Galb t tik damiesi gauti ES param , kininkai imsis b tin registracijos proced r . Taiau dar neaišku, kaip greitai ir efektyviai kininkai gali patenkinti šiuos ES administracinius reikalavimus. o Svarbu pamin ti, kad ES valstybi nari kininkams skiriama parama ir mok jimai stimuliuojama sektoriaus augim u rib , kurios b t realizuojamos, jei galiot kainos pasienyje.Taiau ES „Darbotvark 2000“ ir su ja susijusi B P bei investicin parama jokiu b du nepriart s prie itin iškreiptos gamybos ir nesubalansuot preki mišinio, kas buvo b dinga Lietuvos em s kiui, valdomam pagal centrinio planavimo sistem . em s kio sektoriaus dinamiškumo skatinimas o Subyr jus sovietinio tipo gamybos ir rinkodaros sistemoms, Lietuvos em s kiui teko prisiderinti prie dramatini pokyi , o dabar jis rengiasi stojimui ES. Kad Lietuva tapt ES nare, jos em s kio sektorius turi b ti konkurencingas, utikrinti atitikt ES gair ms, taip pat apsaugoti labiausiai paeidiamas kaimo socialines grupes nuo ekonominio šoko. Page 115 70 o Stojimas ES tur s takos kiekvienam kaimo gyventoj segmentui. Išaugus, kaip tikimasi, em s kio produkcijos, ypa pieno produkt , kainoms, naudos gaus kininkai, nes padid s ki pajamos ir išaugs em s vert . Taiau su šiuo procesu taip pat bus siejamos didel s s naudos. Dauguma 175 t kst. smulki kinink ki konsoliduosis ir išnyks, ir d l to tikriausiai išaugs nedarbas. Netekusios valstyb s skiriam subsidij , usidarys dar daugiau em s ki moni . Tai taip pat reikš darbo viet ma jim . Nor dami išgyventi vis labiau konkurencingoje aplinkoje, kiai prival s padidinti produktyvum , skirdami materialines investicijas galvij bandoms, kiauli fermoms ir paukštid ms, taip pat em s kio mašinoms ir ki infrastrukt rai atnaujinti. Reik s išspr sti pramon s sektoriuje susikaupusias problemas, viena iš kuri – tinkam ES sertifikat gavimas perdirbtiems pieno ir m sos produktams eksportuoti. o stojus ES maisto preki kainos tikriausiai išaugs – jos taip pat padid t , Lietuvai pergrupavus savo pasienio kain paritetus pagal tarptautines kainas. Skurstantiems kiams padid jusios maisto produkt kainos turb t reikš 10 % nam kio pajam suma jim . Labiausiai nukent s labiausiai paeidiami kaimo skurstantys gyventojai, ypa bedarbiai, daug vaik ir fiksuotas pajamas turintys nam kiai. o S varbiausia iš rekomenduojam reform – em s kio pritaikymas prie makroekonomikos sistemos , kuri atitikt bendr j kio sistem . Pagrindin s politikos sritys: kain ir subsidij programos, em s kio produkt usienio prekyba, em s kio mokesi politika, em s privatizavimo ubaigimas. Galutinis tikslas yra sukurti neiškreipt , efektyv ir tarptautin je rinkoje konkurencing em s kio sektori . o em s kio ir maisto produkt kainodaros srityje padrikos gamintoj paramos programos, pagal kurias skiriamos subsidijos produkcijai ir eksportui, toliau puosel ja nepageidautin netikrum ir apriboja veiksming ištekli panaudojim . D l kain r mimo sistemos reformos suma jo produkt , kuriems taikoma minimali kaina, skaiius, ir pereita prie tiesiogini išmok sistemos, remiant geresn s kokyb s produktus. Pagal 2000 m. pradioje prad t nauj j em s kio strategij ir su ja susijusius teis s aktus, rinka yra kitaip reguliuojama ir taikoma kita pajam paramos politika trumpuoju ir vidutin s trukm s laikotarpiu. Toliau bus vykdoma intervencija, o kininkams skiriami tiesiogin s išmokos. 2001 m. buvo paskelbtas ir rink iškreipiantis cukraus reimas. Jis paremtas faktiniu eksporto subsidijavimu, kur finansuoja šalies vartotojas ir kelia gr sm sipareigojimui finansuoti cukraus paramos program , pritaikius cukraus akcizo mokest . 2001 m. subsidijuojant gr d gamyb v l vestos minimalios paramos kainos, nustaius aukštesnes intervencines kainas pirmosios r šies kvieiams nei ES lygis. Be to, pagal program leidiama vykdyti tiesioginius mok jimus maistini ir pašarini gr d augintojams. o Kad atgaut savo pozicijas ir sušvelnint kain iškraipymo politik Vyriausyb raginama imtis kain nereguliavimo, daugiau d mesio skirdama atskirtai pajam paramai ir tiesiogin ms išmokoms, kurios b t vykdomos pagal em s registracij ir gyvuli skaii ir kuri tikslas b t kokyb s ir produktyvumo didinimas. Su tuo susij poreikiai: (i) parengti nuosekli em s kio strategij , kuri puosel t stabili ir ilgalaikio planavimo aplink privatiems bei viešiesiems sprendim pri m jams ir nukreipt em s kio param kokybei gerinti bei produktyvumui didinti ir strukt riniams pokyiams; (ii) padidinti param pagerintoms rinkos institucijoms, iš j rinkos informacin ms sistemoms; (iii) prii mti šiuo metu svarstom bendr j em s kio ir kaimo pl tros statym , kuriame b t atsivelgta ES gaires d l gamintoj kompensavimo ir kaimo pl tros program . Page 116 71 o Prekybos politika. Derybos d l naryst s PPO ir naujos prekybos sutarties su ES yra ubaigtos, ir teisin baz bei institucin s ranga, taip pat prekybos reimas atitinka PPO reikalavimus. Pagal deryb su ES rezultatus, kurie sigaliojo 2001 m. sausio m n., galima neribotai skverbtis ES ir Lietuvos „maiausiai paeidiam “ em s kio produkt rinkas (kuriems anksiau taikomas ES muito mokestis buvo maesnis nei 10 %, taip pat produktai, kurie veami iš ES ir neauginami Lietuvoje, kaip kad citrusiniai vaisiai ir alyvuog s). Sutartis taip pat numato preki , kurioms taikomas nulinis muito mokestis ir ES, ir Lietuvoje, s raš : kiauliena, paukštiena, dešros, s ris, kiaušiniai, pomidorai ir obuoliai. Be to, buvo padidinti muito tarif kvotos, ypa s rio sektoriuje. Kai kuriems produktams, pavyzdiui, pieno milteliams ir sviestui, buvo vienašališkai skirt as neapmokestinimas muito mokesiu importuojamoms prek ms ES. Taiau eksporto subsidijos skirtos cukraus eksportui, kuri kaina vis pirma sumoka šalies vartotojas. o Nors jau yra sukurta lanksti ir efektyvi prekybos politikos baz , vis d lto Vyriausyb turi utikrinti, kad Lietuva laikyt si nauj PPO liberalizavimo sipareigojim , kurie buvo suformuluoti per t kstantmeio rato prekybos derybas – ypa d l draudimo panaudoti eksporto subsidijas. Be to, taip b t naudingai pagerintos šalies em s kio usieni o prekybos informacijos sistemos. o Mokesiai. Reikia imtis politikos, kuri puosel t mokesi em s kio srityje taikymo skaidrum ir sumaint mokesi lengvatas, kurios iškraipo ištekli asignavim tarp em s kio ir kit sektori . naujus mokesius reglamentuojanius statymus Vyriausyb trauk kelet priemoni , pagal kurias em s kio veikla priartinama prie kit sektori : (i) em s kio veikla usiimani asmen atleidimas nuo fizini asmen pajam mokesio bus panaikintas nuo 2003 m. sausio m n.; (ii) em s mokesio lengvatos kininkams ir kitiems kaimo gyventojams bus peri r tos pagal nauj j Nekilnojamo turto mokesio statym . Vis d lto Vyriausyb gal t dar kart peri r ti šiuo metu galiojanias lengvatas ir atleidim nuo mokesi : (i) juridini asmen pelno mokesio lengvatos em s kio mon ms; (ii) 2000 m. priimti teis s aktai, kurie reglamentuoja ekonomiškai silpnesni ki atleidim nuo visos socialin s apsaugos mokos mok jimo; (iii) akcizo mokestis cukrui ir produktams su cukrumi buvo ves tas 1998 m. pagal nauj j cukraus rinkos reim . o Lietuvai stojant ES b tina ubaigti em s privatizavimo proces . Po paskutin s situacijos analiz s misijos Lietuvoje paspartintos jau patvirtintos em s atk rimo proced ros, pagal kurias oficialiai valstyb s kontroliuojama em perduodama privaiajam sektoriui, atsisakoma nuosavyb s teisi ar pretenzij , suteikiama teisin apsauga savininkams ir nuomininkams. Vis d lto šis procesas turi b ti ubaigtas kuo greiiau. ES naryst jau ne u kaln , tad b tina kuo skubiau oficialiai paaboti nevaromai ki valdytoj tiesiogiai ar netiesiogiai naudojamas em s valdymo teises. Planuojamo em s valdymo ir administravimo statymo projekt ar kit lydim j teis s akt tikslas taip pat tur t b ti šio proceso paspartini mas. Be to, siekiant pritraukti kapital š sektori , reikia panaikinti esamus apribojimus d l leidimo sigyti em usienieiams ir juridiniams asmenims, taip pat d l alternatyvaus em s kio naudmen panaudojimo. Vadovaujantis Seimo rekomendacija, dery bose d l naryst s ES Lietuva prašys septyni met pereinamojo laikotarpio d l leidimo sigyti em s kio naudmenas ir miškus usienio pilieiams. Reikia sustiprinti valstyb s institucijas, kad jos gal t valdyti ES kio programas, ypa SAPARD program ir strukt rinius fondus. Reikia nemaai nuveikti, siekiant utikrinti, kad ki sektorius gal t gauti l šas pagal SAPARD – atlikti ki ir gyvuli registracij , parengti dokumentus, surasti l šas kofinansavimui. Page 117 72 o Taip pat reik t atsivelgti ir ilgalaik perspektyv . Vyriausyb , numatydama galim poveik produkcijai, tur t imtis priemoni , kad sukurt efektyvi veiksni rinkas – gamybos ištekli , em s ir kredit . Šios priemon s apima politikos paskatint iškreipim šalinim , galimybi kininkams laiku gauti informacij apie rink didinim , pagalb gamintojams, norintiems pagerinti gamybos organizavim ir kio infrastrukt r . Norint pagreitinti em s konsolidavim ir pritraukti investicijas, reikia sukurti judri ir moderni em s rink . Tam, be kita ko, reikia ubaigti kurti em s registr . Sektoriui modernizuoti – aliav ir perdirbimo lygmenyje – reikia patikim kapitalo rink . Norint suteikti galimybi kreditui gauti, reik s toliau išpl sti gamintoj turto (em s ir kilnojamojo turto) keitimo pasirinkimus. Be to, reikia program , skirt bedarbiams ir maai darbo turintiems asmenims, kurios skatint em s kiui alternatyvi veikl . o Konkurencingas em s kio produkt perdirbimas ir paslaugos em s kiui. Padaryta nemaa paanga privatizuojant em s kio pramon , taiau reikia papildom šalies ir usienio investicij , siekiant sumainti technologij atotr k , skiriant Lietuvos gamintojus nuo ES. Kol kas usieniei aktyvumas rinkodaroje ir em s kio produkt perdirbimo srityje buvo vangus. Norint pritraukt i nauj investicij , reikia pagerinti bendr j em s kio ir em s kio produkt perdirbimo verslo aplink . o Siekiant steigti efektyviai veikianias privaias em s kio mon s, kurios atlaikyt rinkos spaudim , taip pat em s kio produkt perdirbimo mones, gaminanias aukštos kokyb s produkcij , kuri gal t konkuruoti pasaulio rinkose, Lietuvai patariama imtis ši veiksm : (i) sukurti ir skatinti politik ir rinkos aplink , pritraukiani naujas, ypa usienio, investicijas, skatinanias naujas em s kio ir em s kio produkt perdirbimo technologijas; vienas iš tokios politikos veiksm – statymo pataisos d l specialaus kinink akcij statuso em s kio produkt perdirbimo bendrov se panaikinimo pri mimas; (ii) priimti priemones, pad sianias perskirstyti perteklin darbo j g ; (iii) sustiprinti ir diegti teisines priemones, padedanias apsaugoti gamintojus ir perdirb jus nuo skol ; (iv) sustiprinti kinink ir perdirb j rinkos informacijos sistemas; (v) paremti transporto, saugojimo ir komunikacij p aslaugas. Be to, norinti padidinti perdirbtos m sos eksport ES, reikia utikrinti, kad daugiau m sos pakavimo ir perdirbimo gamykl atitikt ES sanitarijos ir veterinarijos reikalavimus. o em s kio finans rinkos . Šiuo metu yra kuriama patikima finans sistema, taiau em s kio finans rinkos reikalauja ypatingo d mesio. Apsunkinantys banko reikalavimai d l turto keitimo ir em s, kaip garantijos, atmetimas sumaina kinink galimybes gauti kredit . o Reikia skubiai sukurti perspektyvias finansines institucijas, efektyviai aptarnaujanias em s kio ir kaimo sektori . Siekdama paskatinti kapitalo investicijas, Vyriausyb turi: (i) ubaigti ki ir gyvuli registracij , vadovaudamasi ES gair mis; (ii) sukurti finansin sistem , pagal kuri em s kio sektorius, ypa smulk s kininkai gal t gauti pakankamai l š , kad atitikt SAPARD finansavimo reikalavimus ir tinkamai parengt dokumentus; (iii) leisti juridiniams asmenims sigyti em s ir j keisti; (iv) sukurti inovacinius metodus, pagal kuriuos kininkai gal t suteikti paskolos gr inimo ustat ; (v) pad ti kurti finansines ir mamenin s bankininkyst s paslaugas kaimo vietov se; (vi) išmokyti kininkus parengti verslo planus, kuriuos reikia pateikti paskolai gauti. o em s kio institucij s ranga kuriam a vis pirma d l ES integracijos reikalavim . Šiame kontekste (i) Nacionalin mok jimo agent ra toliau ruošiasi gyvendinti SAPARD programas; (ii) 2000 m. buvo priimtos taisykl s d l privalom Page 118 73 maisto ir em s kio produkt kokyb s standart , taip pat kitos technin s taisykl s; (iii) pieno kokyb s kontrol s sistema ir standartai sigaliojo 2000 m. sausio 1 d. – taip buvo engtas ingsnis ES pieno standart link; (iv) padaryta didel paanga teis s nuostat , reglamentuojani gyvuli auginim ir veterinarij , srityje. o Siekiant t sti produktyvaus ir efektyvaus viešojo sektoriaus administravimo k rim ir paremti privat em s k , Vyriausyb tur s: (i) toliau stiprinti tyrim sistem ir sutelkti didesn d mes produkt konkurencingum , kokyb s kontrol ir standart valdym ; (ii) t sti nacionalin s ir regionin s em s kio administracijos reform , priskirti region em s kio pareig nus em s kio ministerijos pavaldumui, taip pat priimti ES nustatytus nacionalini program ir SAPARD planavimo, apskaitos ir kontrol s proced r reikalavimus; (iii) ubaigti gyvendinti Nacionalin acquis pri mimo program , kurioje taip pat numatyta sukurti ir gyvendinti kokyb s reikalavimus ir maisto produkt kokyb s kontrol s sistem . o em s kio apsaugos priemon s . vykus numatomai em s konsolidacijai ir d l jos suma jus darbo vietoms, reik s imtis priemoni paskatinti darbo j gos jud jim iš em s kio veiklos naujas sritis – ir paiame sektoriuje, ir u jo rib . Pagrindine uduotimi taps vargšams ir pensininkams suteikiamos apsaugos priemon s, taip pat j pritaikymas prie kaimo vietov se gyvenani labiausiai paeidiam visuomen s grupi poreiki . Pajam , gaut iš em s kio veiklos, skyrimas vargšams ir paeidiamiems gyventojams išlaikyti yra pagirtinas veiksmas humanišku mo prasme, taiau jis prieštarauja poreikiui investuoti sektoriaus modernizavim . Norint priderinti em s kio sektori prie ES ir B P, reik s atsikratyti naštos utikrinti pakankamas pajamas pensininkams, strukt riniams bedarbiams ir vargšams. Nors šiame skyriuje netur t b ti rašoma apie apsaugos programas, taiau iš Vyriausyb s galima b t reikalauti, kad jos b t teikiamos ir stiprinamos. Tod l mes primygtinai ragintume kuo greiiau iš naujo sukurti, sustiprinti ir išpl sti apsaugos priemones, atsivelgiant šioje ataskaitoje pateiktus pasi lymus. Page 119 74 DARBO RINKOS REFORMA: LANKSTUMO DIDINIMAS 41 o Darbo rinkos lankstumas reiškia darbo rinkos geb jim greitai prisitaikyti prie kintani ekonomini s lyg ir vis pirma geb jim slopinti išor s „ sm gius“ esa nt nedidel ms suderinimo s naudoms. Vertinant makroekonominiu poi riu lanksios darbo rinkos paprastai duoda geresni rezultat . 42 Lietuvai darbo rinkos lankstumas ypa svarbus, nes, tur dama valiut valdyb , ji negali naudotis monetarine ir valiut kurso politika neigiamiems išor s sm giams (tokiems kaip 1998 m. Rusijos kriz ) atremti. o Darbo rinkos lankstumas yra trimatmenis. Makroekonomikos poi riu, lanksti darbo rinka leidia visiškai panaudoti ir efektyviai paskirstyti darbo j gos išteklius. Tai reiški a didesn darbo j gos dalyvavim darbo rinkoje, ma nedarb ir darbo j gos mobilum , sukuriant veiksming uimtumo strukt r . Pastarojo b tina prielaida – procesas, vadinamas „ k rybišku griovimu“, t. y., darb perskirstymas iš smunkani firm bei moni besipleianias. Darbuotoj poi riu, lanksti darbo rinka reiškia geb jim lengvai ir nepatiriant per daug išlaid rasti gerai mokam darb . Tai reiškia informacijos apie darbo galimybes tur jim , maas mobilumo s naudas, trump darbo paieškos laikotarp . Darbdavio poi riu, lanksti darbo rinka yra tokia, kuri be reikalo neriboja darbdavio galimybi koreguoti savo darbuotoj skaiiaus, sud ties ir atlyginim pagal produkt paklausos pokyius. Toliau pateikiamuose trijuose skyriuose Lietuvos darbo rinka vertinta šiais trimis poi riais. A. M AKROEKONOMINIS MATMUO : PLATUS RESTRUKT RIZA VIMAS IR NEPAKANKAMAS DARBO J GOS IŠTEKLI PANAUDOJIMAS o Lietuvos darbo rinkai b dingas emas darbo j gos ištekli panaudojimo lygis. Nepaisant stipraus ekonomikos augimo nuo dešimtojo dešimtmeio vidurio, darbo rinkos s stingis išliko. Viena iš galim prieasi – realiojo darbo umokesio padid jimas, pralenk s darbo našumo augim ; d l to padid jo darbo j gos s naudos. Taiau, nepaisant aukšto nedarbo lygio, Lietuvoje labai d idel darbo viet kaita (4.1 lentel ). Ir darbo viet k rimo, ir naikinimo tempai Lietuvoje gerokai didesni nei kitose pereinamosios ekonomikos šalyse, tokiose kaip Lenkija ar Slovakija. Tod l darbo viet pertekliaus perskirstymo tempai (parodantys, kiek d arbo viet kaita viršija b tin j kait , reikaling prisitaikant prie gryn j uimtumo pokyi ) irgi daug didesni. Toks aukštas darbo viet pertekliaus perskirstymo lygis rodo, kad darbo rinkoje vyksta labai intensyvi restrukt rizacija. Atrodo, kad šis procesas Lietuvoje vyksta nuo dešimtojo dešimtmeio vidurio; bendrieji darbo viet kaitos tempai keiiasi maai. o Nuo dešimtojo dešimtmeio vidurio darbo viet naikinimas daniausia viršijo darbo viet k rim , ir tod l grynasis uimtumo augimas buvo neigiamas. Taiau laikiniai darbo viet naikinimo pokyiai buvo reikšmingesni nei darbo viet k rimo: laikui b gant darbo viet k rimo tempai išliko gana stabil s, išskyrus nedidel sul t jim 1999 -2000 m. Galiausiai (ir nepaisant sul t jimo), duomenys rodo, jog intensyvus darbo viet perskirstymas Lietuvoje t siasi. 4.1 lentel . Darbo viet k rimas ir darbo viet naikinimas, 1996 -2000 metais. m. Lietuva Lenkija Slovakija JAV 41 Šis skyrius – šios studijos II tomo 2 skyriaus (Rutkowski) santrauka. 42 r., pvz., OECD 1994; Blanchard (2000); Bertola et al. (2001); Boeri et al.; (2000); Garibaldi and Mauro (1999) ir kt. Page 120 75 1996-97 1997-98 1998-99 1999-2000 1998-99 1997-98 1984-91 Darbo viet k rimo tempas 14,0 14,0 13,6 10,5 9,7 2,0 13,0 Naujai steigtos mon s 5,2 4,0 3,8 3,6 4,4 8,4 Veikl pleianiose mon se 8,8 10,0 9,7 6,9 5,3 4,6 Darbo viet naikinimo t empai 19,3 12,4 17,7 15,1 11,5 6,9 10,4 Udaromose mon se 7,5 1,9 7,0 1,9 1,4 7,3 Veikl siaurinaniose mon se 11,9 10,5 10,7 13,2 10,1 3,1 Grynasis uimtumo pokytis -5,3 1,6 -4,1 -4,6 -1,8 -4,9 2,6 Tik veikl t sianios mon s -3,0 -0,4 -0,9 -6,3 -4,8 1,5 Darbo viet kaitos tempas 33,4 26,3 31,2 25,6 21,2 8,9 23,4 Tik veikl t sianios mon s 20,7 20,5 20,4 20,1 15,4 7,7 Perteklini d. v. perskirstymo tempas 28,1 24,7 27,1 21,0 19,4 4,0 20,8 Tik veikl t sianios mon s 17,7 20,0 19,4 13,8 10,5 6,2 Pastaba: JAV duomenys – laikotarpio vidurkiai; pereinamosios ekonomikos šali duomenys – nurodyt met duomenys. Šaltinis: Lietuva: Metinis darbo umokesio tyrimas (DA - 03), vair s metai, Banko darbuotoj skaiiavimai; Lenkija: Pasaulio bankas (2001a); Slovakija: Pasaulio bankas (2001b); JAV: OECD (1996). Darbo viet kaitos modeliai o Darbo vietos daugiausia buvo kuriamos jau veikianiose mon se (4.1 lentel ). Vis d lto naujai sik rusios mon s darbo viet k rimui tur jo didel reikšm . Pavyzdiui, iš beveik 11 % darbo viet , sukurt 1999 -2000 metais, 7 % buvo sukurtos pleiantis jau veikianioms mon ms, o beveik 4 proc. – steigus naujas. Darbo vietos naikintos, priešingai, daugiausia jau veikianiose mon se, o udaromoms mon ms teko antraeilis vaidmuo. 43 Iš 15 % vis 1999 -2000 m. panaikint darbo viet d l moni udarymo panaikinta maiau nei 2 % ir daugiau nei 13 % – d l veikiani moni darbuotoj skaiiaus mainimo. Taiau pirmaisiais metais po Rusijos kriz s (1 998-1999 m.) daug darbo viet buvo panaikinta ir d l moni udarymo. o Darbo viet kaita gerokai didesn maose mon se. mon se, kuriose dirba iki 10 darbuotoj , darbo viet k rimo tempai siekia 20 %, naikinimo – beveik 25 %, o beveik 20 % darbo viet perskirstoma iš ma jani moni did janias. Didiausiose mon se (kuriose dirba per 1000 darbuotoj ), darbo viet k rimo tempas nesiekia 1 %, darbo viet naikinimo tempas – 10 %, tod l darbo viet kaita daug maesn nei maose mon se. Didioji nauj darbo viet dalis sukuriama maose ir k tik steigtose mon se kartu pa mus. Maose mon se (iki 50 darbuotoj ) sukuriama beveik 40 % vis nauj darbo viet (4.1 pav.). Maoms mon ms ir k tik steigtoms mon ms (paprastai nedidel ms) drauge tenka per 70 % v is nauj darbo viet . Pagrindinis vaidmuo, tenkantis naujai steigtoms ir maoms mon ms, turi svarbi strategini pasekmi . Tai liudija apie svarb konkuruojani produkt rink vaidmen , jimo barjer nebuvim , verslui ir investicijoms palanki aplink , padedani did ti uimtumui. o Kuriuose sektoriuose kuriamos darbo vietos? Daugiausia darbo viet kuriama paslaug ir prekybos sektoriuose, kurie dešimtmeio pradioje buvo menkai išvystyti. 43 moni udarym skaiius daugumoje tyrim gerokai sumainamas, taiau Lietuvoje taip n ra – ia statistikos institucija kiekvienu atveju stengiasi nustatyti, ar atsakymo negaunama d l mon s udarymo ar d l nenoro atsakyti. Page 121 76 4.1 pav. Darbo viet k rimas pagal mon s dyd 2001 metais 0 5 10 15 20 25 30 35 40 naujose mikro maose vidutin se didel se didiausiose % sukurta darbo viet panaikinta darbo viet dirbani j dalis Šaltinis:Darbo umokesio ir atlyginim metinis tyrimas, Pasaulio banko darbuotoj skaiiavimai Taiau k rimo tempai spart s ir kai kuriose gamybos sektoriuose, pvz., medio gamini bei bald ir plastiko gamini . o Spariausiai besivystantys sektoriai, kuriuose darbo vietos kuriamos spariau nei naikinamos – finansinis tarpininkavimas ir kt. verslo veikla, didmenin prekyba, kai kurios svarbiausios gamybos šakos, ku rioms b dinga orientacija eksport : RTV ir ryši rangos; bald ir medio gamini ; drabui pramon (4.2 lentel ). Tai rodo, kad eksportas turi lemiam reikšm kuriant darbo vietas. o Uimtu mo did jimas pramon s sektoriuje stipriai susij s su darbo viet k rimu, taiau silpnai (neigiamai) susij s su darbo viet naikinimu. Tai reiškia, jog yra pramon s šak , kur uimtumas auga nepaisant didelio darbo viet naikinimo laipsnio. Kartu menkai, taiau teigiamai susij uimtumo did jimas ir darbo viet pertekliau s perskirstymo tempai. Šie duomenys prieštarauja intuityviam suvokimui ir tai reiškia, kad pramon s restrukt rizavimas palankus (o ne kenksmingas, kaip paprastai manoma) uimtumui did ti. o Šie duomenys turi kelet svarbi strategini pasekmi . Pirma, uimtumo politika tur t b ti orientuota palanki s lyg darbo vietoms kurti sudarym , o ne darbo viet naikinimo prevencij ir neperspektyvi darbo viet apsaug . Antra, priešingai pra stai nuomonei, mon s restrukt rizavimas danai reiškia darbo viet padid jim , o ne suma jim , tod l tur t b ti nestabdomas, o skatinamas. Kitaip tariant, moni restrukt rizavimas ir susij s darbo viet naikinimas nekenkia uimtumui, jei tik verslo apl inka palanki darbo vietoms kurti. Uimtumo didinimo s lyga – aukštas darbo viet k rimo lygis, o ne emas j naikinimo lygis. o Ar darbo viet perskirstymas Lietuvoje vyksta daugiausia tarp pramon s šak ar j viduje? Tai svarbus klausimas, lemiantis pramon s restrukt rizavimo pob d . Jei dominuot perskirstymas tarp pramon s šak , tai reikšt , jog darbo j gos ištekliai iš smunkani pramon s šak pereina kylanias, o jei šak viduje – tai reikšt , kad ištekliai perskirstomi iš besipleiani moni ma janias. Naudodamiesi standartiniu darbo viet pertekliaus perskirstymo išskaidymo indeksu (Davis ir Haltiwanger, 1990), išsiaiškiname, kad nors darbo viet perk limas iš vienos pramon s šakos kit Lietuvoje teb ra reikšmingas, pramon s šak viduje ši proces mastas daug didesnis. Darbo viet perk limui tarp pramon s šak tenka 18 % darbo viet pertekliaus perskirstymo indekso, o likusius 82 % sudaro perk limai šak viduje. Taigi darbo viet perskirstymas šakos Page 122 77 viduje yra dominuojanti restrukt rizavimo fo rma Lietuvoje. Kaip ir kitose rinkos ekonomikos šalyse ( skaitant pereinamosios ekonomikos šalis, tokias kaip Lenkija ar Slovakija), restrukt rizavimas Lietuvoje daugiausia vyksta pramon s šakos lygmeniu – darbo vietos perskirstomos iš maiau efektyviai dirbani efektyvesnes tos paios šakos mones. 4.2 lentel . Darbo viet kaita vairiose pramon s šakose A. 10 pramon s šak , kuriose didiausi darbo viet k rimo tempai B. 10 pramon s šak , kuriose didiausi darbo viet naikinimo tempai Pramon s šaka Darbo viet k rimo tempas (%) Dalis bendroje uimtumo strukt roje Pramon s šaka Darbo viet naikinimo tempas (%) Dalis bendroje uimtumo strukt roje Finansinis tarpininkavimas 60,7 1,1 Statyba 19,9 12,0 Didmenin prekyba 22,5 6,3 Draudimas ir pensijos 18,2 0,6 Kitos verslo sritys 19,9 2,7 Naudingosios iškasenos 17,8 1,9 Mediena 18,5 2,6 Nekilnojamasis turtas 17,5 2,4 Poilsis ir kult ra 14,6 0,9 Viešbuiai ir restoranai 17,5 2,3 Viešbuiai ir restoranai 14,5 2,3 Automob. prekyba ir remontas 16,9 2,9 Automob. prekyba ir remontas 14,4 2,9 Mediena 16,0 2,6 Baldai 14,3 1,9 Oda 15,8 0,5 Mamenin prekyba 13,9 9,0 Mamenin prekyba 15,5 9,0 Guma ir plastikas 13,9 0,9 Poilsis i r kult ra 15,0 0,9 C. 10 pramon s šak , kuriose didiausias darbo viet pertekliaus perskirstymas D. 10 pramon s šak , kuriose spariausiai did ja uimtumas Pramon s šaka D. v. pertekliaus perskirs- tymas (%) Dalis bendroje uimtumo strukt roje Pramon s šaka Grynasis uimtumo augimas (%) Dalis bendroje uimtumo strukt roje Mediena 32,0 2,6 Finansinis tarpininkavimas 55,5 1,1 Didmenin prekyba 29,4 6,3 Kitos verslo sritys 9,8 2,7 Poilsis ir kult ra 29,3 0,9 Didmenin prekyba 7,8 6,3 Viešbuiai i r restoranai 29,0 2,3 RTV ir ryšiai 5,2 1,3 Automob. prekyba ir remontas 28,8 2,9 Baldai 3,6 1,9 Mamenin prekyba 27,7 9,0 Drabuiai 2,7 5,0 Guma ir plastikas 27,7 0,9 Mediena 2,5 2,6 Draudimas ir pensijos 25,1 0,6 Naftos produktai -0,1 0,6 Metalo gaminiai 23,5 1,3 Poilsis ir kult ra -0,4 0,9 Kelion s 22,9 1,9 Guma ir plastikas -0,5 0,9 Pastaba: s raš trauktos pramon s šakos, sudaranios ne maiau kaip 0,5 proc. bendrojoje uimtumo strukt roje. Šaltinis: Metinis darbo umokesio tyrimas. 1999 ir 2000 m. Banko darbuotoj skaiiavimai. o Lietuvos regionai skiriasi darbo viet k rimo poi riu, bet beveik nesiskiria darbo viet naikinimo poi riu. S kmingiausiuose regionuose sukuriama dvigubai daugiau darbo viet (uimtumo atvilgiu) nei nes kmingiausiame. Darbo viet k rimo tempai svyruoja nuo apytikriai 6 % Utenos ir Alytaus iki 12 % Vilniaus ir Kauno apskrityse. Taiau palyginti su kitose šalyse matomais skirtumais, šie svyravimai n ra dideli. Regioniniai darbo viet naikinimo skirtumai dar maesni – nuo beveik 11 % Utenos iki daugiau kaip 16 % Marijampol s apskrityje. Daugiausiai pasiekusios restrukt rizavimo srityje apskritys pasiymi ir didiausiais darbo viet k rimo tempais. Page 123 78 Taigi darbo rinkos gyvybingiausios Vilniaus ir Kauno apskrityse, didiausias s stingis – Utenos ir Alytaus apskrityse. domu tai, kad n ra akivaizdaus ryšio tarp apskrii nedarbo lygio rodikli ir regionini tiek darbo viet k rimo, tiek naikinimo rodikli . Darbo viet k rimo rodikliai o Ankstesniame skyrelyje nagrin jome darbo viet kaitos, vis pirma darbo viet k rimo, modelius, ir nustat me ryš tarp tam tikr ypatybi ir uimtumo augimo. Tai padeda suprasti, kas vyksta Lietuvos darbo rinkoje. Taiau tam, kad iš to gal tume suformuluoti veiklos rekomendacijas, turime eiti toliau ir panagrin ti, kokie veiksniai iš tikr j skatina mones keisti savo darbuotoj skaii ir kurti naujas darbo vietas. Tuo tikslu atliksime tam tikr daugelio kintam j regresijos analiz , kad nustatytume tokius parinktus kintamuosius, kaip ti esiogin s usienio investicijos, kredito prieinamumas, eksporto orientacija, darbo j gos s naudos ir kt. (smulkiau apie duomenis, metodik ir rezultatus r. II tomo 2 skyri ). Regresijos analiz leidia nustatyti šiuos pagrindinius dalykus: · jei visos kitos s lygos vienodos, maos mon s turi didesn darbo viet k rimo potencial nei didesn s; · usienio kapitalo dalis neturi akivaizdaus tiesioginio poveikio mon s rodikliams uimtumo srityje; · eksporto orientacija turi reikšming teigiam tak moni augimui darbo viet poi riu, nors ši taka ir n ra didiul . Viena iš galim prieasi , kod l ši taka n ra labai didel , yra ta, kad veikia dvi priešingos j gos. Viena – usienio rink prieinamumas, turintis teigiam tak uimtumui. Kita – didesn orientacija darbo našum , turinti neigiam trumpalaik tak uimtumui; · kredito prieinamumas neb tinai siejamas su geresniais rodikliais uimtumo srityje. Maos mon s gauna proporcingai maus kreditus, nors jos uimtumo poi riu auga spariausiai. Tai gali rodyti sunkumus ir bank nenor skolinti maoms ir vidutin ms mon ms; · investicijos skatina uimtumo augim ; kapitalas ir darbo j ga Lietuvoje reikšmingai vienas kit papildo. Jei kitos s lygos vienodos, kapitalui labiau imlios mon s sukuria daugiau darbo viet , nei kapitalui maiau imlios mon s; · darbo našumas prisideda prie uimtumo did jimo Lietuvoje ir tai rodo, kad baiminimasis d l to, kad našumo didinimas reiškia darbo viet mainim , yra nepagr stas. Darbo viet kaita ir nedarbas o Kaip suderinti didel darbo viet kait ir aukšt nedarbo lyg Lietuvoje? Ar aukštas nedarbo lygis n ra intensyvaus restrukt rizavimo rezultatas (nepaisant spartaus darbo viet k rimo tempo)? Nedarbo ir darbo viet kaitos ryšio analiz rodo, kad intensyvus restrukt rizavimas iš tikr j gal jo prisid ti prie aukšto nedarbo lygio, taiau veikiau netiesiogiai, per trinties ir strukt rini neatitikim atsiradim darbo rinkoje, o ne tiesiogiai. Aukštas paties darbo viet perskirstymo lygis neturi b ti siejamas su dideliu nedarbu, nes did el kaita paprastai reiškia tai, kad bedarbiai turi daug galimybi rasti nauj darb ir tod l nedarbo laikotarpiai yra trumpi. Tod l manomas labai aukštas darbo viet naikinimo rodiklis ir kartu palyginti emas nedarbo lygis bei nedidel nedarbo laikotarp i trukm (klasikinis pavyzdys – Jungtin s Valstijos). Kad taip b t , reikalingas aukštas darbo j gos mobilumo lygis (geografiniu ir kvalifikacijos poi riu). o Vis d lto Lietuvoje esama reikšming suvarym pereinant iš sen darbo viet naujas. Naikinamo s darbo vietos pagrindin mis ypatyb mis (ypa kvalifikacijos ir vietos Page 124 79 poi riu) skiriasi nuo naujai kuriam darbo viet . Tod l daugelis praradusi darb asmen neturi ypatybi , reikaling norint dirbti naujoje vietoje. Tod l nedarbo laikotarpiai ilg ja ir did ja ilgalaiki bedarbi skaiius. Kadangi ilgalaikis nedarbas danai siejamas su kvalifikacijos ir motyvacijos praradimu, daugelis ilgalaiki bedarbi gali b ti nustumti šal , netgi gali suma ti j geb jimas pasinaudoti palyginti aukštu darbo viet k rimo tempu. o Tokiomis s lygomis nereik t laikytis darbo viet perskirstymo temp mainimo politikos (kuri, kaip jau buvo teigta, veikiausiai neproduktyvi), o skatinti ir remti darbo j gos mobilum priemon mis, mainaniomis kvalifikacijos ir regioninius neatitikimus. Tokios priemon s – mokymas ir perkvalifikavimas, b sto rinkos tobulinimas arba transporto išlaid mainimas ( skaitant transporto infrastrukt ros gerinim ), tuo skatinant vykti darb iš atokesni viet . Ilgalaikio nedarbo problem iš dalies galima išspr sti orientuojant aktyvios darbo rinkos priemones (pvz., mokym ) asmenis, priklausanius ilgalaikio nedarbo rizikos grupei. 44 B. D IRBAN I ASMEN DIME NSIJA : ILGOS DARBO PAIEŠKOS o Dirbani moni poi riu, darbo rinka efektyvi, jei lengva susirasti darb , u kur mokamas neblogas atlyginimas. Tai susij su didele tikimybe, kad bus išvengta nedarbo, trumpa darbo paieška ir darbo umokesiu, atitinkaniu skirting našum bei mogišk j kapital . Lietuvos darbo rinka tenkina ne visas iš ši s lyg . Darbo praradimo rizika gana didel , o tikimyb rasti nauj darb tapus bedarbiu gana maa. Tod l nedarbo laikotarpiai paprastai ilgi. Ypa sunku rasti darb menko išsilavinimo, emos kvalifikacijos ir nepatyrusiems darbuotojams. Darbo j gos srautai o Dirba ntys Lietuvos gyventojai susiduria su didele rizika prarasti darb . Apytikriai 5,7 % dirbani asmen , tur jusi darb 2000 m., pra jus vieneriems metams buvo j prarad (4.3 lentel ). Tai aukštas darbo netekimo rodiklis, palyginti tiek su pereinamosios ek onomikos, tiek su OECD šalimis (Boeri 1998). Pavyzdiui, Lenkijoje dešimtojo dešimtmeio viduryje – pabaigoje šis rodiklis svyravo nuo 2,2 iki 3,4 % (Bell 2001), t. y. buvo apytikriai perpus maesnis nei Lietuvoje. Panašiai ir Slovakijoje – kitoje aukštu n edarbo lygiu pasiyminioje šalyje – darbo netekimo rodiklis 1999 m. siek 2,3 % (World Bank 2001c). Tik tina, kad dauguma atvej darbas nutraukiamas darbdavio iniciatyva, taigi jis daugiausia nesavanoriškas. Atleidimas – pagrindin anksiau dirbusi asmen nedarbo prieastis (46 %), antroje vietoje – laikino darbo pasibaigimas (22 %). Vis d lto darbo sutarties nutraukimui savo noru tenka nemaa dalis: beveik 1/3 anksiau dirbusi asmen tapo bedarbiais savo noru. 44 Tuo tikslu gali tekti keisti valstyb s darbo bir taikom paskat strukt r : profiliavim vietoj atsirinkimo (t.y. d mesio sutelkimo tuos bedarbius, kuriuos lengviausia darbinti). Page 125 80 4 .3 lentel . Galimyb s pereiti iš vienos uimtumo b k l s kit Šaltinis: Lietuvos darbo j gos tyrimas. Banko darbuotoj skaiiavimai. o Nedarbo problem Lietuvoje didina tai, kad darbo rink ateina daug nauj dalyvi . Metinis per jimo iš nedarbo uimtum rodiklis ymiai didesnis nei kitose pereinamosios ekonomikos šalyse. Pavyzdiui, Lenkijoje 1997 - 98 m. šis rodiklis buvo 2,2 % (Bell 2001) – apytikriai perpus maesnis nei Lietuvoje (4,8 %). Taiau nepaisant šio didelio antpl dio, didioji Lietuvos bedarbi dalis (86 %) tur jo ankstesn s darbo rinkos patirties. Tokia proporcija gana b dinga pereinamosios ekonomikos šalims ir rodo, kad darbo rinka nuolat kinta, kad mon s praranda darbo vietas daugiausia d l moni restrukt rizavimo. Be to, šis rodiklis rodo , kad (nepaisant aukšto jaunimo nedarbo, kuris yra prastas reiškinys) at jimo rink barjerai Lietuvoje n ra dominuojanti problema. o Rasti nauj darb Lietuvoje trunka ilgai. Tik maa bedarbi dalis (24 %) suranda darb per vienerius metus. Tai liudija apie blogesn pad t palyginti su Lenkija ar Bulgarija (kur per vienerius metus darb susiranda apytikriai 1/3 bedarbi ) ar Rusija (beveik 40 %), taiau geresn – palyginti su Slovakija, kur šis rodiklis nesiekia 20 %. Naujo darbo ieškoma vidutiniškai trejus metus. Toks ilgalaikis nedarbo pob dis labai brangiai kainuoja tiek paiam asmeniui, tiek visuomenei. Kit šali patirtis rodo, kad ilgalaikis nedarbas danai sukuria beteisiškum ir socialin atskirt , kadangi ilg jant nedarbo trukmei galimybi rasti darb ma ja. Ši vadinamoji „ trukm s priklausomyb “ atsiranda d l bedarbio kvalifikacijos bei motyvacijos nykimo ir d l darbdavi nenoro samdyti darbuotojus, ilg laik buvusius bedarbiais. o Kai kurioms dirbani gyventoj grup ms labiau sekasi rasti nauj darb nei kitoms. Šia prasme išskirtinos dvi grup s. Tai jauni darbuotojai ir darbuotojai su aukštuoju išsilavinimu. Abiej grupi atstovai vidutiniškai susiranda darb daug greiiau nei vyresni ir maiau išsilavin asmenys. Pavyzdiui, jaunesni (15 - 24 m. am iaus darbuotojai) dvigubai greiiau susiranda darb nei vyresni (55 - 64 m.). Taip pat ir aukšt j išsilavinim turintys darbuotojai madaug dvigubai greiiau susiranda darb nei asmenys, turintys emesnio lygio išsilavinim nei vidurinis. 4.4 lentel . Naujai pasamdyti darbuotojai pagal ankstesn pad t darbo rinkoje (%), 2001 m. Ankstesn pad tis darbo rinkoje Prieš vienerius metus Dirbo 45,9 Nedirbo 45,7 Nepriklaus darbo j gai 8,4 Iš viso 100,0 2001 m. gegu Dirba 2000 m. gegu Toje paioje darbo vietoje Naujoje darbo vietoje N edirba Nepriklauso darbo j g ai Dirbo 82,1 5,6 5,7 6,6 Nedirbo X 24.0 60.4 15.6 Nepriklaus darbo j gai X 5,2 4,8 89,9 Page 126 81 Naujai pasamdyti darbuotojai: asmenys, dirbantys 12 m nesi ar trumpiau. Šaltinis: Lietuvos darbo j gos tyrimas. Banko darbuotoj skaiiavimai. o Bedarbiai turi konkuruoti su naujais darbo rinkos dalyviais (pv z., mokykl absolventais) ir su tais, kurie jau turi darb , taiau kuriuos darbdaviai gali laikyti labiau tinkamais kandidatais laisvas darbo vietas. Šioje konkurencin je kovoje bedarbi pad tis nepalankesn . Per jimas iš vienos darbo vietos kit Lietu voje yra gana reikšmingo masto: apytikriai 5,6 % darbuotoj per vienerius metus pakeiia darb . Tai šiek daugiau nei, pvz., Lenkijoje, kur tokie per jimai sudaro 4 -5 % vis dirbani asmen (Bell 2001). Per jimo iš bedarbyst s uimtum srautai Lietuvoje irgi palyginti dideli; ir ia Lietuva lenkia Latvij . Tod l bedarbiai sudaro ma j naujai pasamdyt darbuotoj dal (4.4 lentel ). Daugum laisv darbo viet uima darb pakeit asmenys (46 %) ir nauji darbo rinkos dalyviai (8 %). Tai iš dalies paaiškina, kod l nedarbo išvengimo tikimyb maa, ir liudija apie galim bedarbi kvalifikacijos sprag ar g di neatitikimo problem . Kvalifikacijos spragos o Atrodo, kad kvalifikacijos spragos yra viena iš prieasi , kod l per jimas iš bedarbyst s uimtum yra nedidelio masto. Bedarbiai ir ypa ilgalaikiai bedarbiai vidutiniškai turi emesn išsilavinim ir kvalifikacij nei dirbantys asmenys. Nedarbas neproporcingai telkiasi menko išsilavinimo ir emos kvalifikacijos asmen grup je. emesn nei vidurin išsilavinim turini asmen nedarbo lygis siekia apytikriai 25 %, aukšt j išsilavinim turini asmen grup je – 6 % (4.5 lentel ). emos kvalifikacijos darbuotoj nedarbo lygis viršija 20 % palyginti su 4 % specialist grup je ar 8 % technini darbuotoj grup je. Taigi ema ar nepakankama kvalifikacija yra svarbus veiksnys, lemiantis aukšt nedarbo lyg Lietuvoje. o Kvalifikacijos sprag masto modeliavimas (r. II tomo 2 skyri ) rodo, kad apytikriai 22 % bedarbi neranda darbo, nes j g diai neatitinka darbdavi reikalavim . g di sprag – neatitikimo tarp darbdavio reikalaujam ir bedarbio turim g di – problema Lietuvoje atrodo aštresn nei kitose pereinamosios ekonomikos šalyse. Pavyzdiui, Bulgarijoje ir Lenkijoje g di spragos maesn s – jos b dingo s atitinkamai 17 ir 14 % bedarbi . 45 Taigi tik tina, kad nepakankamas bedarbi , ypa ilgalaiki , kvalifikacijos lygis yra viena iš pagrindini prieasi , kod l pereinani iš bedarbyst s uimtum srautai Lietuvoje nedideli. ema kvalifikacija neleidia daugumai bedarbi efektyviai konkuruoti d l darbo. Tai patvirtindami, Lietuvos darbdaviai vis daniau kaip verslo pl tros suvarym nurodo kvalifikuotos darbo j gos stok ir sunkumus ieškant kvalifikuot darbuotoj bei technik ir juos samdant. o Kvalifikacijos neatitikimo problemos reikšmingumas Lietuvoje turi dvi strategines pasekmes. Pirmiausia, tai rodo, jog b tinas didesnis darbo umokesio lankstumas, ypa maesnio darbo umokesio zonoje, kad b t paskatintas emos kvalifikacijos reikalaujani darbo viet k rimas ir pager t uimtumo perspektyvos emo išsilavinimo lygio bedarbiams. Antra ir svarbiausia, tai pabr ia švietimo bei mokymo sistem vaidmen kovojant su emos, siauros ir nepakankamos kvalifikacijos problema. 4.5 lentel . Nedarbas pagal išsilavinimo lyg ir profesijas, 2000 m . 45 Lenkijos ir Bulgarijos kvalifikacijos sprag skaiiavimus r. atitinkamai Rutkowski (1998) ir Rutkowski (1999). Page 127 82 Nedarbo lygis (%) Dalis bendroje nedarbo strukt roje (%) Dalis bendroje uimtumo strukt roje (%) Iš viso 15,4 100,0 100,0 P agal išsilavini m : Aukštasis 5,9 7,2 20,9 Kolegija 13,6 21,7 25,0 Bendrasis vidurinis 17,3 23,1 20,0 Vidurinis profesinis 18,6 22,2 17,7 Bendrasis pagrindinis 26,2 14,9 7,6 Profesinis pagrindinis 24,0 8,7 5,0 Pradinis ar emesnis 9,3 2,1 3,8 Šaltinis: D arbo j ga, uimtumas ir nedarbas 1997 - 2000 m. (tyrim duomenys). Statistikos departamentas. Vilnius, 2001. Banko darbuotoj skaiiavimai. Darbo viet apsauga o Lanksios darbo rinkos paprastai susijusios su trumpu darbo vienoje vietoje laikotarpiu: lanksiose rinkose darbo vietos gali b ti maiau saugios, taiau jose daugiau samdoma ir lengviau susirasti darb . Dinamiškai darbo rinkai b dingas gana trumpas darbo laikotarpis ir didel naujos samdos dalis (trumpai dirbantys darbuotojai). Pagal darbo laikotarpio trukm Lietuva yra madaug per vidur : daug trumpesnis vidutinis darbo vienoje vietoje laikotarpis (5 metai), palyginti su „ grietesn s“ rinkos ekonomikos šalimis, tokiomis kaip Vokietija ar Pranc zija (atitinkamai 11 ir 7,7 met ); šiek tiek trumpesnis ne i kitose pereinamosios ekonomikos šalyse, tokiose kaip Lenkija (6,2 met ); taiau ilgesnis nei lanksios rinkos ekonomikos šalyse, tokiose kaip JAV (4,2 met ). Taiau vertinant visk , Lietuvos darbo rinka yra lanksti. Kita vertus, kartu pagal naujai samdom darbuotoj rodikl Lietuva atsilieka nuo daugelio OECD šali . Pavyzdiui, Lietuvoje naujai samdai tenka tik 15,5 % viso uimtumo – tai apytikriai 20 punkt maiau nei Ispanijoje ir 10 punkt maiau nei Danijoje. Palyginti su kitomis pereinamosios ekonomi kos šalimis, Lietuvoje naujos samdos rodiklis emesnis nei ekijoje, bet aukštesnis nei Lenkijoje. o Sektoriai ir darbo vietos labai skiriasi saugumo laipsniu. Pavyzdiui, valstyb s tarnyba pasiymi daug ilgesniais darbo vienoje vietoje laikotarpiais nei pri vatus sektorius, taiau ir naujos samdos dalis ia daug maesn . Nepaisant to, kad maos privaios mon s veikia toje paioje kontrol s aplinkoje, kaip ir didesn s privaios ar valstybin s mon s, jos sudaro lanksiausi ir dinamiškiausi Lietuvos darbo rinkos dal . Medianinis darbo mon se, kuriose dirba iki 10 darbuotoj , laikotarpis – 3 metai, o darbuotojai, išdirbantys maiau nei vienerius metus, jose sudaro 30 %. Tuo tarpu mon se, kuriose dirba daugiau nei 50 darbuotoj , šis medianinis rodiklis yra 7 metai, o naujai samdai tenka tik 10 %. Taigi ieškantis darbo asmuo turi daugiau galimybi susirasti darb maoje, o ne didel je mon je. Apskritai madaug pus Lietuvos darbo rinkos yra lanksti darbo j gos kaitos poi riu, tuo tarpu likusioje rinkos dalyje ši kait gali riboti grietesn s taisykl s. Nors praktiškai tai reiškia, jog darbo rinka gana lanksti, šis dualizmas lemia reikšming darbuotoj traktavimo nelygyb priklausomai nuo mon s dydio. Tokiomis s lygomis darbo rinkos nereguliavimas gali padid inti ir darbo rinkos lankstum , ir teisingum . o Kitas darbo rinkos lanksiojo segmento komponentas – vadinamosios „ lanksiosios darbo vietos“. Tai terminuotas ir laikinas darbas, darbas ne vis darbo laik ir savarankiškas darbas. Pastaraisiais metais šios r šies darbo vietoms teko didel Page 128 83 uimtumo augimo Europos S jungoje dalis. Kokia Lietuvos darbo rinkos pad tis šiuo poi riu? Duomenys rodo, kad lanksios uimtumo formos Lietuvoje n ra labai paplitusios. Terminuotosios ir laikinojo darbo sutartys nepopuliarios, joms tenka tik 6,5 % vis darbo sutari . Taip pat ir ne vis darbo laik dirbantys asmenys sudaro maiau nei 9 % vis dirbani gyventoj – tai gana nedaug. Galiausiai, ir savarankiškas darbas n ra prasta uimtumo forma. Tik vienas iš dešimties dirbani Lietuvos gyventoj renkasi savarankišk darb kaip pragyvenimo priemon , ir šis rodiklis yra maesnis nei daugelyje pereinamosios ekonomikos Vidurio Europos šali , taip pat maesnis nei kai kuriose ES šalyse, tokiose kaip Ispanija ar Jungtin Karalyst . Taigi didioji darbo viet dalis tenka tradiciniam nuolatiniam darbui vis darbo laik . Lankstumo pasiekiama veikiau reguliuojant uimtum (atleidiant ir samdant), o ne taikant lanksias uimtumo formas. o Nedidelis lanksi darbo form taikymo mastas liudija apie kontrol s apribojimus sutari d l ne viso darbo laiko ir terminuot sutari naudojimui, galim nepalank ne vis darbo laik dirbani asmen traktavim suteikiant teis pasinaudoti vairiomis su darbu susijusiomis galimyb mis ir galb t lanksi sutari tradicij bei paskat stok . Akivaizdu, kad Lietuva turi galimybi didinti uimtum plaiai taikydama lanksias darbo sutartis ir savarankiško darbo formas. Šioje srityje tur t pad ti Seimo neseniai priimtas naujas Darbo statymas (r. 4.32 p. toliau). statymu vedamos kai kurios naujos darbo ne vis darbo laik ir laikino darbo formos, kurios tur t pad ti didinti uimtumo lyg kai kuriuose darbuotoj segmentuose (pirmiausia moter ir jaunimo uimtum ). Taiau naujajame statyme išlieka terminuot sutari naudojimo apribojimai, nes ribojamas galim sutarties prat sim skaiius. Nors ši apribojim tikslai – didinti darbo viet saugum ir apsaugoti darbuotojus nuo galimo darbdavi piktnaudiavimo terminuotomis sutartimis – suprantami, jie t ikriausiai bus gyvendinti samdos ir darbo viet k rimo ribojimo s skaita. o Kokio darbo rinkos nereguliavimo Lietuva tur t siekti darbuotoj samdos ir atleidimo atvilgiu? Daugeliu poi ri dabartinis teisinis darbo reguliavimas jau gana liberalus. Naujo vairiapusio Darbo statymo sigaliojimas 2003 m. sausio m nes tur t dar labiau padidinti dabartin darbo rinkos lankstumo laipsn . Taigi valdios institucijos eina labai teisinga kryptimi. o Priimti nauj Darbo statymo labiausiai skatino b tinyb laikyt is Europos S jungos standart . statymu vedamos naujos lanksi darbo sutari formos, liberalizuojamos atleidimo s lygos ir numatoma galimyb sumainti minimal darbo umokest tam tikriems sektoriams ar grup ms. Ypa svarbu tai, kad statymu siekiama sk atinti socialin partneryst mon se ir utikrinti, kad darbdaviai, darbuotoj organizacijos ir valdios institucijos laikysis darbo standart bei darbo j gos mobilumo princip . Manoma, kad tik bendrai veikiant galima sukurti lanksi darbo rink , b tin t am, kad Lietuva gal t t sti spart strukt rin pertvarkym ir kartu utikrinti vis tip moni darbuotoj teising bei vienod traktavim . Iš ties , Europos patirtis 20 amiaus devintajame dešimtmetyje rodo, kad toks „ suderintas“ veikimo b das lankstumo atvilgiu turi daug šans utikrinti s km . Socialin partneryst ir derybos buvo esminis darbo rinkos reformos Austrijoje, Danijoje, Airijoje, Olandijoje, Ispanijoje ir kt. elementas. o Kartu su lankstesn mis derybomis tarp socialini partneri (vis pirma darbdavi ir darbuotoj organizacij ) d l samdos ir darbo s lyg tur t b ti tobuliau ir veiksmingiau prii rima, kaip laikomasi jau priimt taisykli . Tuo tikslu reik s institucij ginams spr sti, reik s toliau pl toti darbo inspekcijas ir pasistengti palaipsniui diegti Page 129 84 aukštesnius sveikatos bei darbo saugos standartus. Bendradarbiavimas su ES ir pavien mis šalimis šiose srityse itin svarbus. Pajam nelygyb o D l darbo rinkos liberalizavimo ir institucini pokyi , susijusi su ekonominiu per jimu, labai padid jo pajam nelygyb . Panaši tendencij pasteb ta beveik visose pereinamosios ekonomikos šalyse (Rutkowski, 2001). Did janti pajam nelygyb n ra neigiama, jei ji išreiškia tai, jog pajamos pagal darbuotoj kvalifikacij ir kitas ypatybes auga propor cingai j santykinei vertei ir retumui. Iš ties , lanksioms darbo rinkoms paprastai labiau nei grietoms b dingas didesnis pajam sklaidos laipsnis. Be to, nustatyta, kad tam tikras pajam sklaidos laipsnis skatina darbo viet k rim (OECD 1994, Bertola e t. Al., 2001). Taiau d l per didel s pajam nelygyb s gali atsirasti „ dirbani skurdi “, ir laikui b gant ji gali tapti alinga socialinei sanglaudai. o Pajam nelygyb Lietuvoje nedidel palyginti su kitomis pereinamosios ekonomikos Vidurio ir Ryt Europos valstyb mis, ir nuosaiki pagal ES standartus. Dini koeficientas Lietuvoje yra 27,3 – maesnis nei pajam prieš atskaitant mokesius Dini koeficientas daugumoje OECD šali . Intuityvesnis nelygyb s matas – decilinis koeficientas, kur galima laikyti didelio darbo umokesio (viršutin decil ) ir mao darbo umokesio (apatin decil ) santykiu. Šis koeficientas yra 2,8 ir tai v lgi rodo nelygyb s nuosaikum . Apatinei decilei priklausantis darbuotojas udirba apie 60 % medianinio atlyginimo, ir tai reiškia , kad jo santykini pajam pad tis palyginti gera. Kita vertus, viršutinei decilei priklausantis darbuotojas udirba tik 67 % daugiau nei medianinis darbuotojas – taigi atlygis u aukšt kvalifikacij (našum ) gana nedidelis. Daugumoje pereinamosios ekonom ikos šali maai apmokam darbuotoj santykini pajam pad tis blogesn nei Lietuvoje, o gerai apmokam darbuotoj santykin pajam pad tis geresn . o Nedidel pajam sklaida yra geras dalykas tiek, kiek didesn s pajamos susijusios su didesne darbuotoj gerove ir maesniu „ dirbani gyventoj skurdo“ paplitimu. Kita vertus, blogai tai, kad ji reiškia maesnes aukštesn s kvalifikacijos darbuotoj pajamas ir, kas dar svarbiau, d l jos nelygyb tampa dar kenksmingesn darbo viet prieinamumo prasme. Pastarasis e fektas gali atsirasti, jei santykinis darbo umokestis nepakankamai prisitaiko prie vairi kategorij darbuotoj paklausos bei pasi los ir tod l dalis darbo j gos d l savo kainos tampa darbo rinkoje nebepaklausi. o Steb tina tai, kad darbo umokesio nustatymo principai maose ir didel se, privaiose ir valstybin se mon se nelabai skiriasi. Šis matom darbo umokesio sklaidos skirtum tarp vairi sektori nebuvimas išskiria Lietuv iš kit pereinamosios ekonomikos šali , kur paprastai privataus sektoriaus atlyginimai svyruoja daug labiau nei valstybinio sektoriaus (Rutkowski, 2001). Viena iš galim prieasi , susijusi su apatine darbo umokesio skal s dalimi, yra minimalus darbo umokestis, kuris Lietuvoje „kandesnis “, palyginti su daugeliu kit pereinamosios rinkos ekonomikos šali . Aukštas minimalaus darbo umokesio lygis neleist mon ms mainti atlyginim dydi ir gal t tapti vieninga minimalia darbo umokesio riba. Sunkiau paaiškinti, kod l dydiai viršutin je darbo umokesio skal s dalyje mae sni. Page 130 85 C. D ARBDAVIO PERSPEKTYVA : DARBUOTOJ SKAI IAUS IR DARBO U MOKES IO KOREGAVIMO SUVAR YMA I o Šiame skyriuje nagrin jami suvarymai, su kuriais darbdaviai susiduria siekdami pritaikyti darbuotoj skaii ir darbo umokest prie kintani paklausos s lyg . Darbo j gos koregavimo suvarymus daugiausia lemia darbuotoj apsaugos statymai, d l kuri darbdaviai patiria tam tikr atleidimo ir pri mimo darb s naud . Darbo umokesio koregavimo suvarym atsiranda daugiausia d l to, kad statymais yra nustatytas minimalus atlyginimas. Apskritai m s atlikta analiz leidia teigti, kad darbo rinkos lankstumui trukdantys kontrol s barjerai Lietuvoje nedideli. Taiau palyginti didelis minimalus darbo umokestis gali trukdyti atlikti reikiamas darbo umokesio patais as. Nors Lietuvos darbo rinka n ra grieta, daugeliu atvilgi jos lankstum b t galima didinti. Darbuotoj skaiiaus koregavimo suvarymai o Teoriškai Lietuvoje darbuotoj atleisti lengva. Praktiškai tai kartais b na daug sunkiau ir brangiau. Darbo sutarti es statyme (kuris yra Darbo kodekso dalis) išvardytos pagr stos atleidimo prieastys, skaitant verslo poreikius ir blog darbuotojo darb . Taiau darbdaviai paprastai skundiasi, kad praktiškai atleisti sunku, nes darbdaviui tenka atsakomyb u atleidimo pagrindim . Darbuotojai (ypa atleistieji d l drausmini prieasi ) danai kreipiasi teism keldami ieškinius d l neteis to atleidimo. Teismai link b ti šališki darbuotoj naudai ir paprastai priima sprendim gr inti darb bei išmok ti prarasto darbo umokesio dydio kompensacij (iki 12 m nesini atlyginim ). Jei taip yra iš tikr j , atleisti darbuotoj rizikinga, pinigin s atleidimo s naudos – jei nustatoma, kad jis nepagr stas – gali b ti didel s. Kai kuriems darbdaviams tai iš ties gali trukdy ti atleisti nereikalingus darbuotojus. Taiau atrodo, kad atleidimo s naudos daugiausia susidaro d l to, kad teismai interpretuoja statym darbuotoj naudai, o ne d l paties statymo. 46 Su atleidimais susijusi sunkum tur t gerokai suma ti 2003 m. sausi o m n. sigaliojus naujam Darbo kodeksui. Naujajame kodekse neb ra b tinyb s tur ti „ pagr st “ atleidimo prieast ir vedama automatin išeitin išmoka, jei atleidiama darbdavio iniciatyva. o Paprastai atleidiam darbuotoj darbdavys turi sp ti prieš du m nesius iki darbo sutarties nutraukimo ir pasi lyti išeitin pašalp , kurios dydis susij s su darbo trukme ir siekia nuo 1 iki 3 m nesi atlyginimo. 47 Šios išlaidos vienodos ir pavienio, ir kolektyvinio atleidimo atveju. 48 Taiau kolektyvinio atleidimo atveju vietos valdia gali sustabdyti atleidim iki 6 savaii , o tai gali reikšti papildomas s naudas. Galiausiai šios atleidimo s naudos savo dydiu panašios s naudas, b dingas kitoms pereinamosios ekonomikos ir OECD šalims, nors pranešimo laikotarpis trumpai dirbusiems darbuotojams Lietuvoje gana ilgas – 2 m nesiai palyginti su 2 savait mis Lenkijoje. o Alternatyva darbuotoj skaiiaus koregavimui – darbo laiko koregavimas. Lietuvoje darbdaviai turi galimyb perskirstyti darbo valandas vieno ketvirio laikot arpiu 46 statyme si lomas b das sumainti atleidim keliam rizik , taiau tai kainuoja. Numatyti atvejai, kada bes lygiškas atleidimas galimas (t. y., kai darbdavys neprivalo nurodyti pagr stos prieasties), su s lyga, kad darbdavys sumoka statymu nustatyt kompensacij . Kompensacijos dydis proporcingas dirbtam laikotarpiui ir siekia nuo 4 iki 12 m nesini atlyginim . 47 Kai kurios dirbani asmen grup s, pvz., vaik turintys asmenys, ne galieji, asmenys, kuri amius arti pensinio amiaus, turi teis b ti sp ti apie atleidim prieš 4 m nesius. 48 Daugelyje šali kolektyvinis atleidimas siejamas su didesn mis s naudomis nei pavienis atleidimas. Pavyzdiui, Lenkijoje išeitin pašalp privaloma mok ti tik kolektyvinio atleidimo atveju. Page 131 86 bei taikyti viršvalandius, ir tai reiškia tam tikr darbo laiko lankstum . Taiau šis lankstumas nedidelis ir j b t galima didinti. Pirma, laikotarpis, per kur darbdaviams leidiama perskirstyti darbo valandas, gana trumpas. Kuo ilgesnis laikota rpis, kuriuo darbdaviai gali perskirstyti darbo valandas, tuo daugiau galimybi pritaikyti darbo laik prie sezonini paklausos svyravim . Pasaulyje vyrauja darbo valand analizavimo tendencija, t. y. skaiiuoti savaitin darbo laik met pagrindu. Antra, viršvalandi taikym riboja gana grietas metinis 120 valand limitas ir didel privaloma priemoka u viršvalandius (50 % bazinio atlyginimo). Viršvalandi taikymo limitas Lietuvoje daug grietesnis nei daugumoje kit šali . Pavyzdiui, Estijoje ir Veng rijoje – 200 valand . Kalbant apie privalom j priemok u viršvalandius, ji didel daugumoje Vidurio ir Ryt Europos pereinamosios ekonomikos šali , ir Lietuva ia ne išimtis. Daugelyje OECD šali , priešingai, priemoka u viršvalandius siekia tik 25 %. Be to, daugelyje šali viršvalandi s naudas stengiamasi sumainti iki minimumo. Vis plaiau naudojama priemon – suteikti papildom poilsio laik uuot mok jus papildom atlyginim (Ozaki, 1999). Darbo umokesio koregavimo suvarymai o Darbo umokesio koregavimo suvarym atsiranda d l statymais nustatyto minimalaus darbo umokesio ir kit minimali dydi , toki kaip bedarbio pašalpa, kuri yra pagrindas darbo umokesiui paskirstyti. Nuo dešimtojo dešimtmeio vidurio minimalus darbo umokestis Lietuvoje buvo palyginti aukštas (4.6 lentel ). Dabar jis sudaro apytikriai 40 % vidutinio darbo umokesio. Tai daug, palyginti su dauguma VREV, kur minimalus darbo umokestis paprastai siekia 30 -35 % vidutinio darbo umokesio; pvz., Estijoje minimalus darbo um okestis nesiekia 30 % vidutinio darbo umokesio (IMF, 2001). o Nors minimalaus darbo umokesio „kandumas“ matuojamas minimalaus ir vidutinio darbo umokesio santykiu, toks matavimas gali b ti klaidinantis. Remiantis vidutiniu darbo umokesiu kyla keblum d l to, kad jis neišreiškia „tipiško“ dirbanio, ypa emos kvalifikacijos, asmens rinkos darbo umokesio. Vidutin darbo umokest smarkiai veikia darbo pajam dydis viršutin je skal s dalyje, o d l darbo umokesio pasiskirstymo asimetriškumo didioji dirbani asmen dauguma udirba maiau nei vidutinis darbo umokestis. Tod l tikslesnis minimalus darbo umokesio „kandumo“ matas – minimalaus darbo umokesio santykis su medianiniu arba su apatin s decil s darbo umokesiu. vertinus tokiu b du matyti, kad minimalaus darbo umokesio „kandumas“ Lietuvoje didelis. Minimalus darbo umokestis sudaro 50 % medianinio darbo umokesio ir beveik 100 % apatin s decil s darbo umokesio. Pastarasis dydis rodo, kad yra gana daug asmen , dirbani u minimal ar netgi maesn nei minimal darbo umokest . 49 4.6 lentel . Minimalaus darbo umokesio raida 1994 -2000 m . Minimalus darbo umokestis kaip % 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 bendrojo vidutinio d. u. 15,5 26,1 35,7 45,8 41,4 40,0 39,5 medianinio d. u. .. .. .. .. 50,1 .. apatin s decil s d. u. .. .. .. .. 97,1 .. Šaltinis: Darbo pajam rodikliai. 1991 - 2000. Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb s. Vilnius 2001. 49 Tai, kad Lietuvoje yra palyginti daug minimal ar maesn nei minimal atlyginim gaunani asmen iš dalies galima paaiškinti tuo, kad darbdaviai nurodo maesn darbo umokest siekdami sumainti mokesi ir socialinio draudimo mok našt . Page 132 87 Darbo pajam pasiskirstymas 1999 m. spalio m n. Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb s. Vilnius 2000. o Pastaraisiais metais Lietuvoje vyrav s aukšto lygio minimalus darbo umokestis gal jo tur ti neigiamos takos uimtumui. Taip yra d l to, kad našumo atvilgiu auk štas minimalus darbo umokestis stabdo mao našumo darbo viet k rim ir skatina j naikinim . Nauda – greitesnis restrukt rizavimas ir didesnis vidutinis našumas; taiau tai vyksta patiriant dideli socialini aukšto nedarbo lygio s naud , kadangi emos k valifikacijos darbuotojai rinkoje tampa nepaklaus s. Kitais odiais tariant, d l aukšto minimalaus darbo umokesio lygio koreguojamas ne darbo umokestis, o darbo j ga, ir d l to gaunama ir naudos, ir patiriama s naud (Boeri and Terrell, 2001). Ar suv arymai privalomi? o statymais nustatyti suvarymai riboja darbdavi galimyb rinktis tiek, kiek jie gyvendinti. Kaip rodo didel darbo viet kaita ir ypa aukštas darbo viet naikinimo tempas, darbuotoj apsaugos statymai ir susijusios atleidimo s naudos smarkiai neriboja darbdavi geb jimo reguliuoti savo darbuotoj skaii ir sud t . Taiau atrodo, kad atleisti darbuotojus lengviau maose, sunkiau – didel se mon se. Tod l atsiranda didel darbuotoj traktavimo nelygyb . Ši nelygyb didina ir tai, kad maose ir didel se mon se labai skirtingai laikomasi teis s akt . Darbuotoj apsaugos ir kit darbo s lygas veikiani reikalavim tinkamai laikomasi didel se mon se, turiniose profesines s jungas. D l to, kad reikalavim laikomasi silpniau maose mon se, did ja bendrasis darbo rinkos lankstumas, taiau kai kuriais atvejais tai gali vykti esmini darbuotoj teisi ir norm paeidimo s skaita. Neoficialiais duomenimis, daugelyje ma moni danai nesilaikoma esmini darbo saugos ir sveikatos norm . Daroma abipusi nuolaid ir optimali pusiausvyra pasiekiama ne visada. Kai kuriose mon se darbuotoj apsauga per maa, kitose – per daug apsaugos ir per maa lankstumo. Socialin s pasekm s galb t b t geresnes, jei kai kurie reguliuojamieji apribojimai b t sušvelninti, o reikalavim gyvendinimo priei ra patobulinta. o Minimalus darbo umokestis varo darbo umokesio koregavim , nors kai kuriuose kio segmentuose reikalavim laikymosi priei ra neatrodo grieta. Pagrindinis netiesioginis rodymas, kad Lietuvoje nustatytas aukštas minimalaus darbo umokesio lygis alingas – didelis nedarbas, labiausiai paplit s tarp maiau produktyvi darbuotoj – jaunimo ir nekvalifikuot darbuotoj . Atitinkamai pasiskirst s ir darbo umokestis, kurio skal s apatin dalis „su spausta“. Minimalaus darbo umokesio „kandumas“ ryškiausias tuose sektoriuose, kuriuose dirba daug emos kvalifikacijos darbuotoj – em s kio, viešbui bei restoran , prekybos sektoriuose. ia minimaliam ir maesniam nei minimalus darbo umokesiui ten ka 20-30 %. Taiau šie skaiiai rodo ir tai, kad kai kuriems darbuotojams mokamas maesnis nei minimalus atlyginimas. o Iš ties , vidutinis darbo umokestis maiausio darbo umokesio grup je gerokai maesnis nei minimalus darbo umokestis, ir d l to galima manyti, jog statym gyvendinimo priei ra silpna. 50 Matyt, patys darbuotojai neprieštarauja tam, kad darbdaviai kartais nepaiso minimalaus darbo umokesio reikalavim . Taiau (panašiai kaip ir darbuotoj apsaugos reikalavim atveju) labiau vert t nustatyti emesnio lygio minimal darbo umokest su grietesne vykdymo priei ra, o ne atvirkšiai. 50 Darbdavi apklausos duomenimis, vidutinis darbo umokestis emiausio daro umokesio grup je 1999 m. buvo 330 Lt, o minimalus darbo umokestis buvo 430 Lt. Nors pirmasis skaiius apima ir ne vis darbo laik dirbanius darbuotojus, skirtumas vis d lto didelis. Page 133 88 o Duomenys rodo, kad Lietuvoje yra dvi dirbani gyventoj grup s, kurioms minimalus darbo umokestis gali tur ti ypa neigiam poveik , b tent, naujai at j d arbo rink asmenys ir emos kvalifikacijos darbuotojai. Juos danai reikia daug mokyti darbo vietoje ir šio mokymo s naudos darbdaviui, kai darbo umokestis minimalus, viršija toki darbuotoj darbo našumo teikiam naud . Ši problema yra ne tik Lietuvoje – ji opi ir daugelyje kit OECD šali . Tod l daugelis šali , toki kaip Belgija, Pranc zija ir Olandija, nustat maesn nei minimalus darbo umokest tam tikroms grup ms, pirmiausia jaunesnio amiaus darbuotojams. Kitose šalyse nustatytas vienas minimalus darbo umokestis, taiau j leidiama sumainti mokiniams. Taip yra, pvz., Vengrijoje, Ispanijoje, taip pat Kanadoje. Kitose šalyse, tokiose kaip Naujoji Zelandija, esama ir maesnio nei minimalus atlyginimo jauniems darbuotojams, taip pat esama ir mokinio atlyginimo. Pavyzdiui, Ispanijos, kur mokinio minimalaus darbo umokesio vedim dešimtojo dešimtmeio viduryje profs jungos ir darbuotoj atstovai sutiko su dideliu nepasitik jimu, duomenys rodo, kad šie nuog stavimai buvo nepagr sti. Po šio darbo umokesio vedimo smarkiai padid jo naujai at jusi darbo rink uimtumas – ir tai nebuvo vyresni darbuotoj atleidimo ar aukštesnio nedarbo lygio s skaita (Jimeno, 2002). Kit rizikos grupi , toki kaip ilgalaikiai bedarbiai, atvilgiu, labiau prasta tai kyti darbo umokesio subsidijavim faktiniam minimaliam darbo umokesiui mainti, o ne keisti pat minimal darbo umokest . o Nors ir ribodamas maiau kvalifikuot darbuotoj galimybes, aukštas minimalus darbo umokesio lygis Lietuvoje prisid jo prie spartesnio moni restrukt rizavimo ir našumo didinimo. Ribodamas darbo umokesio koregavim pritaikant j prie emos kvalifikacijos darbuotoj paklausos suma jimo, šis lygis privert Lietuvos darbdavius panaikinti nenašias darbo vietas ir taip padidinti v idutin našum . Š poi r paremia aukštas darbo viet perskirstymo rodiklis (Boeri and Terrell, 2001). Jei šis argumentas teisingas, tuomet aukštas minimalus darbo umokesio lygis tur t paaiškinti akivaizd paradoks , kad Lietuvoje greta egzistuoja ir didel darbo viet kaita, ir stagnacinis nedarbas. Darbo viet kaita didel , nes darbdaviai turi naikinti nenašias darbo vietas ir keisti jas našiomis. Nedarbas stagnacinis, nes d l aukšto minimalaus darbo umokesio lygio emos kvalifikacijos darbuotojai i šstumiami iš darbo rinkos (Boeri ir Terrell, 2001). o Baigiant galima teigti, kad Lietuva turi nuosaikiai varanius darbuotoj apsaugos statymus, taiau palyginti didel minimal darbo umokest . Taiau atrodo, kad teis s norm poveikis vairiuose kio sektoriuose pasiskirst s nevienodai. Yra lankstusis segmentas, sudarytas iš ma privai , neturini profs jung moni , kuriose statym vykdymo priei ra silpna. Kartu yra ir ne toks lankstus segmentas, sudarytas iš dideli stiprias profs jungas turini valstyb s ar privatizuot moni , kuriose faktin s atleidimo bei samdos s naudos didesn s ir tod l koregavimo geba maesn . 51 Apskritai darbo rinkai b t naudingos lankstesn s derybos tarp socialini partneri , siejant jas su efektyvesne priimt norm laikymosi priei ra. D. S ANTRAUKA IR VEIKLOS REKOMENDACIJOS o Apskritai Lietuvos darbo rinka gana lanksti. Kaip rodo spart s darbo viet k rimo ir naikinimo tempai, yra keletas veikiani suvarym , ribojani darbuotoj skaiiaus koregavim . Taiau darbo umokesio koregavimo mastas ribotas d l gana aukšto statymais nustatyto darbo umokesio lygio, kuris gal jo s lygoti nenaši darbo viet naikinim . Tod l vyko svarbius padarinius sukeliantis darbo j gos perskirstymas, 51 Socialin s apsaugos institucijos duomenimis, neformaliajam sektoriui tenka 8 - 13 proc. darbo j gos (p riklausomai nuo priimto apibr imo). Page 134 89 susij s su ymiu našumo padid jimu ir tod l palyginti spariu ekonomikos augimu. Kartu darbo j gos ištekliai naudojami nepakankamai – t aiškiai rodo palyginti emas darbo j gos dalyvavimo darbo rinkoje lygis ir didelis nedarbas, labiausiai b dingas mao našumo darbuotoj grupei. Trumpai tariant, Lietuvos darbo rinkos strukt ra palanki ne tiek uimtumo, kiek našumo ir darbo umokesio did jimui. Lietuvos darbo rinkos institutai nestabdo ekonomikos augimo, taiau jie prisideda prie bedarbyst s lydimo augimo ir nuolatinio nedarbo. o Nors Lietuvos darb o rinka palyginti lanksti, kai kurios priemon s gal t padidinti darbo rinkos efektyvum . Galimos priemon s: · gerinti verslo aplink , ypa maoms ir vidutin ms mon ms. Maos mon s ypa paeidiamos biurokratijos atvilgiu. Kartu MV turi labai didel reikšm ir darbo viet k rimui, ir naikinimui. Tod l verslo aplinkos gerinimas gali skatinti darbo viet k rim , kuris, savo ruotu, didina uimtum ; · mainti at jimo rink barjerus. Besisteigianioms mon ms tenka didel vis naujai kuriam darbo viet dalis. Taigi nauj moni at jimo skatinimas tur t pad ti spariau kurti darbo vietas; · skatinti nauj darbo viet k rim (gerinant investicij klimat ), taiau nebandyti trukdyti naikinti neperspektyvias ir nenašias darbo vietas. Darbo viet naikinimas ir rest rukt rizavimas ne kenkia uimtumui, o padeda j didinti. Taigi pastangos ub gti u aki restrukt rizavimui siekiant apsaugoti darbo vietas ilgainiui duoda priešingus rezultatus; · padidinti ma , bet turini augimo potencial moni galimybes gauti kreditu s ir sugrietinti bank proced ras, kad kreditai tapt neprieinami neperspektyvioms mon ms; · kelti neišsilavinusi darbuotoj kvalifikacij siekiant panaikinti kvalifikacijos spragas. To galima pasiekti gerinant pradinio bei vidurinio mokslo, skaitant profesin mokym , prieinamum ir tobulinant mokslo bei mokymo kokyb . Reik t akcentuoti ne mechanišk aukšt j išsilavinim turini darbuotoj skaiiaus didinim , o pastangas mokyti maai išsilavinusius darbuotojus, taip didinant j uimtumo galimybes; · didi nti darbo umokesio lankstum siekiant sureguliuoti emos kvalifikacijos darbuotoj pertekli . To galima pasiekti mainant minimal darbo umokest kaip vidutinio darbo umokesio procentin dal , arba diferencijuojant minimal darbo umokest (pvz., nust atant maesn nei minimalus darbo umokest jauniems darbuotojams); · skatinti lanksias darbo formas, skaitant terminuotas darbo sutartis, siekiant stimuliuoti darbo j gos pasi l (pvz., moter darbas ne vis darbo laik ) ir darbo j gos paklaus ; · liberaliz uoti terminuot darbo sutari taikym atsisakant v lesni sutarties prat sim ribojimo, bet išlaikant bendros trukm s apribojim ; · diegti darbo valand analizavimo, t. y. savaitinio darbo laiko skaiiavimo metiniu pagrindu, tvark ; · mainti viršvalandi s naudas leidiant socialiniams partneriams „ der tis d l lankstumo“, kaip tai daroma visame pasaulyje (Ozaki, 1999). Tai reikšt darbo santyki nereguliavim ir atsakomyb s u j apibr im perdavim patiems socialiniams partneriams; valstyb b t atsakinga tik u bazini norm ir standart nustatym bei laikymosi priei r . Kitaip tariant, valstyb tur t mainti kontrol s ir priei ros veiklos Page 135 90 mast darbo santyki srityje kartu tobulinti savo geb jim utikrinti pagrindini darbuotoj teisi bei norm laikymosi priei r . o Kai kurios iš ši priemoni numatytos neseniai Seimo priimtame naujajame Darbo statyme. Šiuo poi riu valdios institucijos aiškiai eina teisinga kryptimi. Page 136 91 .21752/ 6\03,5\0335,(ä, 526\03UHIRUP$\1d\039(56/2\03 APLINKOS GERiNIMAS 52 o Neseniai parengta Pasaulio banko studija Per jimas: pirmieji dešimt met (Pasaulio bankas, 2002) parod , kad naujos mon s, ypa maos ir vidutin s mon s (MV ), turi lemiamo poveikio pereinamosios ekonomikos šali augimui. Daugumoje s kming pereinamosios ekonomikos šali augim skatino ištekli perk limas iš sen neperspektyvi moni naujas ir produktyvesnes. Šis procesas ap m , viena vertus, disciplin skatinanios politikos (pvz., griet biudeto apribojim ) taikym sen moni sektoriui ir, antra vertus, tinkam nauj moni skatinim bei r mim . Apskritai augimas prasid jo tada, kai nauj moni sektorius pasiek minimalaus dydio rib (arba apytikriai 40 % darbo j gos) ir kai šis sektorius iš pasyvios ištekli susitelkimo vietos virto aktyviu konkurentu, pritrauk ianiu aukštesn s kvalifikacijos išteklius. Š „augimo variklio“ vaidmen patvirtina moni tyrimai, kuri metu nustatyta, kad naujos mon s (daugiausia MV ) lenkia sen sias visais aspektais (pardavimo apimtimi, prid tin s vert s dydiu, eksporto ir investicij apimtimi, uimtumo ir našumo lygiais). o Lietuvoje darbo ir kapitalo ištekli per jimas iš valstybinio privat sektori vyko apytikriai pagal ši schem . 1998 m. MV teko apytikriai 55 % darbo j gos ir prid tin s vert s. Taiau šio proceso paskatintas augimas buvo šiek tiek maesnis nei gretimoje Lenkijoje ar Estijoje. Š maesn augimo temp padeda paaiškinti du veiksniai. Pirmiausia, sen j moni sektoriui taikyta disciplina buvo ne tokia grieta kaip kai kuriose spariau auganiose kaimyn se. Lietuvoje nemai ištekliai vis dar nukreipiami sen j moni sektori dotacij , lengvatini kredit ir mok jim v lavimo toleravimo pavidalu. Tai ypa pasakytina apie em s k , bet taip pat ir apie kai kuriuos svarbius infrastrukt ros sektorius. Tokia ši sektori restrukt rizavimo udelsimo ir ištekli , kuriuos b t galima produktyviau panaudoti naujose mon se, absorbavimo šiuose sektoriuose palaikymo politika prisid jo prie augimo sul tinimo. Taigi Lietuvos augimas paspart t , jei b t sukurta veiklos aplinka, utikrinanti didesn disciplin šiuose atsiliekaniuose sektoriuose ir skatinanti restrukt rizavim . o Antra, nauj moni sektoriaus augim Lietuvoje sul tino ir verslo aplinkos silpnumas. 1999 m. atliktame Usienio investicij konsultacin s tarnybos tyrime Administraciniai barjerai Lietuvoje kaip svarb s verslo pl tros barjerai vardyti per didelis reguliavimas, em s bei darbo rink suvarymai, nauj statym bei teis s akt nenusp jamumas ir viešojo administravimo skaidrumo stoka. Neseniai atnaujint i šios studijos duomenys leidia manyti, kad nuo tada kontrol s ir priei ros aplinka daug nepager jo (Rodogno, 2002). Šie barjerai yra daug didesn našta MV ir naujiems rinkos dalyviams nei didesn ms mon ms. Investicij ir verslo klimato gerinimas leist naujajam MV sektoriui padid ti. Tai, savo ruotu, paspartint kio augimo tempus. Be to, dinamiškesnis MV sektorius vaidint reikšming socialin vaidmen , nes pad t darbinti iš em s kio ir kit restrukt rizuojam sektori atsilaisvinusius darbo iš teklius. 52 Šiame skyriuje remiamasi šios studijos II tomo 6 skyriuje (Smarzynska) ir 7 skyriuje (Vilpišauskas) pateiktais darbais, taip pat pamatiniu Rodogno (2002) darbu ir neseniai atlikta Pasaulio banko studija „ Per jimas: pi rmieji dešimt met “ (Pasaulio bankas, 2002). Page 137 92 A. P ALANKIOS VERSLO APLINKOS ELEMENTAI o Bendr j verslo ir investicij klimat veikia labai daug veiksni . Apytikriai šiuos veiksnius b t galima suskirstyti dvi kategorijas. Pirmoji – palanki bendroji aplinka arba visuomenini preki , b tin privaiai veiklai, pob dis ir kokyb . J sudaro stabili makroekonomikos sistema; atviros prekybos reimas, leidiantis mon ms pasiekti usienio rinkas minimaliai rizikuojant; bank sistema, utikrinant efektyv ir subalansuot tarpininkavim ; teis s ir teism sistema, gebanti utikrinti sutari vykdym ir apsaugoti nuosavyb s teises; socialin sistema, skatinanti mogiškojo kapitalo pl tr ir palaikym ; bazin s infrastrukt ros tinklas. o Kita svarbi kategorija – tai taisykli ir nuostat , formuojani verslo aplink per se , sistema. Tai administracin s proced ros bei procesai, atviros ir s iningos konkurencijos s lygos bei daugyb versl veikiani s saj tarp privataus ir valstybinio sektoriaus. o Verslo klimato gerinimas Lietuvoje reikalauja veiksm abiem fron tais. Pirmiausia, b tina gerinti bendrosios aplinkos, sudaranios galimybes privaiai veiklai – t. y., valstyb s politikos, institucij ir tarnyb kokyb . Šia prasme Lietuvos duomenys jau pakankamai geri. Vis d lto, kaip min ta 1 skyriuje, strukt rini reform darbotvark je yra lik neišspr st klausim . Paanga juos sprendiant daug prisid t prie bendrojo šalies verslo bei investicij klimato gerinimo, padidint santaupas ir pritraukt usienio investicij . o Strukt rini reform prioritetai, galintys pad ti gerinti bendr j verslo aplink , yra šie: · valstyb s išlaid prioritet nustatymas sudarant galimybes finansuoti reikiamas investicijas švietim , socialines išlaidas ir vieš j infrastrukt r . Vienas iš verslo pl tros trukdi Lietuvoje yra kvalifikacijos stoka. Norint utikrinti ilgalaik konkurencingum ir našumo augim , b tina suformuoti švietimo ir mokymo sistem , darbo j gai teikiani paklausi kvalifikacij ; · sud tingos Lietuvos mokesi strukt ros supaprastinimas pagal ES reikalavimus . Nuolat pabr iama, kad apsunkinantys mokesi reikalavimai ir mokesi administravimas yra didelis verslo trukdys. Šiuo metu vyksta mokesi sistemos reforma, kuria siekiama suderinti mokesi statymus su ES reikalavimais ir kuri tur t šiek tiek supaprastinti mokesi proced ras bei padidinti skaidrum . Taiau mokesi reformos turi apimti ir mokesi administravim , o jos tempas turi atitikti numatomo deficito mainimo temp ; · finans sektoriaus reformos t simas. Suk rus tvirtos finans sistemos pagrindus, b tinos tolesn s reformos jos lankstumui didinti ir finansini produkt bei paslaug spektrui platinti ir gilinti. Siekiant utikrinti ilgalaik sektoriaus augim , reikia didinti MV geb jim vykdyti kreditori reikalavimus; · privatizavimo proceso ubaigimas. Ubaigus oro linij , laivininkyst s bei geleinkeli bendrovi privatizavim , bus galima kurti konkurencingesn ir efektyvesn transporto sektori ; tai teigiamai paveiks kit sektori konkurencingum . Pagrindiniu strateginiu tikslu turi likti ir efektyvaus bei konkurencingo energetikos sektoriaus k rimas. em s kyje neatid liotinu prioritetu išlieka em s privatizavimo ubaigimas; Page 138 93 · darbo rinkos lankstumo stiprinimas . Lankstesn darbo rinka leis pagerinti darbo rinkos rezultatus ir pasiekti, kad darbo j gos ištekliai b t naudojami pakankamai. Kad darbo rinka sugert maos kvalifikacijos darbuotoj pertekli , b tina padaryti darbo umokest lankstesniu. Tai galima pasiekti mainant minimal darbo umokest kaip vidutinio darbo umokesio procentin dal arba difer encijuojant minimal darbo umokest . Bendr j darbo rinkos lankstum gali padidinti lankstesn s darbo formos ir, bendresne prasme, leidimas socialiniams partneriams „laisvai der tis“ d l viršvalandi bei darbo s lyg (r. 4 skyri ). Tikslin s mokymo prog ramos ir kitos priemon s, skirtos kelti neišsilavinusi darbuotoj kvalifikacij , gali sumainti kvalifikacijos neatitikimo laipsn ir esamas kvalifikacijos spragas. o Be to, Vyriausyb turi sutelkti d mes kli i , varani investicijas bei konkurencij ir neigiamai veikiani verslo, ypa MV , veikl bei augim , šalinim . Kaip pabr ta Usienio investicij konsultacin s tarnybos 1999 m. studijoje ir daugkartini moni tyrim metu, dirbdamos Lietuvos mon s susiduria su begaliniais administraciniais apri bojimais ir kitais ne rinkos barjerais. Šie barjerai de facto riboja nauj moni sektoriaus pl tr ir augim . Gerinti verslo klimat ir kartu skatinti nauj moni augim labai pad t em s, statyb , darbo ir tranzito srityse likusi deformacij ir apribo jim pašalinimas; registravimo ir licencijavimo proced r supaprastinimas; moni likvidavimo ir bankroto proced r supaprastinimas; su mon mis dirbani viešojo administravimo pareig n darbo efektyvumo didinimas. o Likusios skyriaus dalies strukt ra tokia. Remiantis moni tyrim duomenimis, B skirsnyje apibr iami kai kurie svarbiausi administraciniai ir kontrol s suvarymai, neigiamai veikiantys privai Lietuvos moni , ypa MV , veikl . C skyriuje nagrin jama, kaip kontrol s bei priei ros sistem bei verslo aplink apskritai paveiks stojimas ES ir ES teis s akt bei norm pri mimas. Galiausiai, D skirsnyje pateikiama plati veiklos darbotvark , skirta Lietuvos verslo ir investicij klimatui gerinti. B. P RIVATAUS SEKTORIAUS PL TROS KLI TYS : MONI LYGMENS PO I RIS o Ši verslo aplinkos analiz grindiama keletu skirting informacijos šaltini . Pagrindinis šaltinis – moni lygmens tyrimas, pirm kart atliktas 1994 m., paskui 1997 m. ir pakartotas 2001 m. rengiant ši ataskait . 53 Visais atvejais tyrimas buvo pagr stas ta paia anketa ir j atliko ta pati tyrim agent ra, naudodama t pai imties atrankos metodik , kad tyrim rezultatus b t galima lyginti (smulkiau r. II tomo 6 skyri ). Antras informacijos šaltinis – 1999 m. Verslo aplinkos ir moni veiklos tyrimas, kur drauge usak Pasaulio bankas ir Europos rekonstrukcijos ir pl tros bankas. Tyrime dalyvavo per 3000 moni savinink ir vyresni j vadov iš 22 pereinamosios ekonomikos šali . 54 Jo rezultatai leidia palyginti Lietuv su kitomis stojaniomis ES šalimis. Treiasis duomen šaltinis yra nauj moni at jimo rink reguliavimo studija, apimanti vairias pasaulio šalis, kuri atliko Djankov et al. (2000). Be to, Rodogno (2002), pateikdamas nauj duomen , išsamiai aptaria pastarojo meto pokyius kontrol s bei priei ros ir verslo aplinkoje. Rinkos pl tra, eksporto nauda ir tiesiogin s usienio investicijos o 2 skyriuje aptar me teigiam usienio prekybos tak eksportuojanios mon s našumui. Nauda gali atsirasti d l galimyb s pl sti gamyb ir taip pasinaudoti masto 53 1994 ir 1997 m. rezultat aptarim r. Pasaulio bankas (1999). 54 Smulkiau r. Pasaulio bankas (2000). Page 139 94 5.2 lentel . Naujas rinkas bandanios pasiekti mon s (%) 1994 1997 2001 Naujos šalys 77% 74% 53% Naujos prek s 74% 65% 60% Šaltinis: Lietuvos moni tyrimai. 1994, 1997 ir 2001 m. ekonomija, kuri gali b ti sunku pasiekti pasikliaujant vien maa vidaus rinka. Iš ties , tyrim duomenys rodo, kad daugelis Lietuvos moni gamina maiau nei leidia j paj gumas. 36 % apklaust moni mano, jog gal t gaminti daug iau nepapildydamos ar nemodernizuodamos turimos rangos. Šioje grup je vidutiniai rezerviniai paj gumai siek 69 %. Šis rodiklis maesnis nei 1994 m. ir 1997 m. tyrimuose, ir tai leidia manyti, kad mon s pasiek paangos restrukt rizavimo ir (ar) nauj rink paieškos srityse. Itin maos mon s ir maos mon s (t. y. kuriose dirba atitinkamai iki 10 ir iki 50 darbuotoj ) linkusios tur ti daugiau rezervini paj gum nei mon s, kuriose dirba per 100 darbuotoj . Maiausiai rezervini paj gum turi vidutinio dydio mon s, t. y. tos, kuriose dirba 51- 100 moni . o Paklaustos apie prieastis, trukdanias pl sti pardavimo apimtis, kaip pagrindin prieast mon s nurod nepakankam ir nestabili paklaus (r. 5.1 lentel ). J nuomone, šios prieasties takos laips nis 1997- 2001 m. nesikeit ir šiek tiek padid jo palyginti su 1994 m. lygiu. Be to, gamintojai nurod susiduriantys su vis didesne usienio preki konkurencija. Kita vertus, manoma, kad eksporto barjerai emesni nei 1994 m., taiau aukštesni nei prieš ketv erius metus. T pat galima pasakyti apie eksportui b tinus usienio kontaktus. Toks supratimas iš dalies gali atspind ti 1998 m. Rusijos kriz s, d l kurios Lietuvos eksportas š region smarkiai suma jo, poveik . 5.1 lentel . Firm augim stabdantys veiksniai (bal vidurkis) Skal nuo 1 iki 5: 1 = kli i n ra, 3 = vidutinio dydio kli tis, 5 = didel kli tis 1994 1997 2001 1. Nepakankama ar nestabili paklausa 3,54 3,58 3,58 2. Per didel usienio preki konkurencija 2,44 2,74 2,96 3. Kit šali nustatyti barjerai mano prek ms 2,45 2,13 2,33 4. Eksportui reikaling usienio kontakt stoka 2,44 2,22 2,32 Šaltinis: Lietuvos moni tyrimai. 1994, 1997 ir 2001 m. o 1994 ir 1997 m . apie ľ moni band pasiekti naujas rinkas; 2001 m. j dalis suma jo iki 53 %. Suma jo ir naujas prekes bandani eksportuoti moni skaiius (r. 5.2 lentel ). Duomenys pagal moni dydius atitinka moni lygmens analiz s duomenis, rodanius, kad itin maos mon s ir maos bei vidutin s mon s maiau linkusios eksportuoti. Be to, MV maiau nei didel s mon s buvo linkusios ieškoti nauj rink ir eksportuoti naujus produktus. o Paklausti apie veiksnius, trukdanius didinti pardavimo Europos S jungoje apimt , respondentai kaip pagrindin prieast pamin jo dideles veiklos usienyje s naudas (5.3 lentel ). Kaip ir tik tasi, ši prieast daniau nurod MV ir itin maos mon s, o ne didiosios mon s. Kita danai nurodoma prieastis – informacijos apie rinkas stoka ir nauj technologij stoka. Kitos nurodytos prieastys – didel sav gamini kaina, prekybos barjerai, patirties ir rinkodaros g di stoka. Veiksniai, trukdantys eksportuoti Ryt rinkas (daugiausia Rusija, kitas buvusias SSRS respublikas ir Latvij ), šiek tiek skiriasi. S rašo pradioje išlieka didel s verslo usienyje s naudos, taiau nuo j nedaug teatsilieka gaminio kaina. Prekybos barjerai Page 140 95 Ryt rinkose laikomi didesniu trukdiu nei vakar rinkose. Kita vertus, atrodo, kad techniniai ir higienos standartai bei rinkodaros g di stoka Rytuose yra maesn problema. o Technologij ir technini ini prieinamumas danai nurodomi kaip TUI ir prekybos sutari su usienio mon mis teikiama nauda. Iš ties , 11 % apklaust moni nurod gavusios technologij iš savo prekybos partneri usienyje (5.4 lentel ). Daugiau nei 1/5 usienio kapitalo moni gavo technologij iš usienio investuotoj . 1/10 moni buvo naudingas usienio partn erio surengtas apmokymas. 9 % moni d l prekybos ryši su usienio mone gavo rangos ir mašin . T pat teig 14 % TUI gavusi moni . Be to, usienio partneriai teik pagalb kokyb s kontrol s srityje bei gaunant kokyb s sertifikatus. Taigi greitesn našumo augim TUI gavusiose mon se ir mon se eksportuotojose galima paaiškinti tiesioginiu technologij bei technini ini perdavimu ir rangos gavimu iš usienio prekybos bei investicij partneri . 5.3 lentel . Pagrindiniai veiksniai, trukdantys mon ms didinti pardavimo apimt ES (bal vidurkis) mon s dydis Sektorius Veiksnys: IŠ VISO <=10 11- 50 51- 100 100+ Pramon Mam. prekyba Paslaugos Per didel s verslo usienyje s naudos 3,12 3,5 3,3 3,4 2,6 3,1 3,1 3,2 Informacijos apie rinkas stoka 2,71 2,8 2,4 2,9 2,8 2,8 2,8 2,6 Nauj technologij prieinamumo stoka 2,67 2,5 2,7 2,9 2,6 2,8 2,5 2,8 Mano gamini kaina per aukšta 2,64 2,7 2,3 2,7 2,9 2,8 2,6 2,3 Kit šali nustatyti prekybos barjerai 2,63 2,1 2,6 2,8 2,7 2,6 2,6 2,4 Patirties ir rinkodaros g di stoka 2,62 3,1 2,5 2,8 2,3 2,6 2,6 2,9 Techniniai ir higienos standartai 2,61 2,7 2,6 2,7 2,5 2,7 2,5 2,5 Eksporto kredit stoka 2,58 2,5 2,7 2,9 2,3 2,6 2,6 2,6 Kita 4,55 5,0 4,5 4,4 4,5 4,6 4,5 4,3 1 = kli i n ra, 3 = vidutinio dydio kli tis, 5 = didel kli tis. Šaltinis: Lietuvos moni tyrimas. 2001 m. Page 141 96 5.4 lentel . Iš usienio partneri gauta parama ( moni , nurodiusi kiekvien paramos r š , %) Usienio prekybos partneriai Investuotojai (usienio kapitalo mon s) Technologija 11 22 Mokymas 10 11 ranga ir mašin os 9 14 Pagalba kokyb s kontrol s srityje 5 11 Kompiuteriai 3 0 Pagalba gaunant ISO 9001 ar ISO 14000 paym jim 3 5 Neatsak 78 72 Šaltinis: Lietuvos moni tyrimas. 2001 m. o 5 % moni nurod nemokamai gavusios ištekli iš savo usienio partneri ar investuotoj . Daniausiai tai projektin mediaga, audiniai, verpalai, si lai, avalyn s dalys ir kt. Paklausti apie usienio kapitalo naud , 31 % TUI gav j nurod lengvesn pirkimo prieinamum , 27 % – garantuotas rinkas ir naujas technologijas, 16 % – naujas investicijas, 6 % – mokesi lengvatas. Šie duomenys patvirtina ankstesn m s išvad , kad TUI teikia naujas technologijas ir leidia pasiekti naujas rinkas, tod l gali prisid ti prie tolesn s eksporto pl tros. Verslo aplinka: valstybinio ir privatau s sektoriaus s veika o Tyrimo metu mon ms buvo uduodami vair s klausimai apie Lietuvos verslo klimat . Rezultatai rodo, kad kaip didiausi suvarym mon s suvokia mokesi sistem . Tyrimo dalyviams k l r pest a) mokesi tarifai; b) dana reikalavim kaita; c) mokesi institucij veikla. Respondentams k l abejoni ir Muitin s departamento veikla, taiau apskritai tarif dydiai nelaikyti reikšmingu trukdiu. Teigiama yra tai, kad tyrimo rezultatai liudija apie ma jani korupcij . o Mokesiai vardyti kaip problema visuose trijuose tyrimo etapuose (5.5 lentel ). 2001 m. 40 % respondent laik mokesi politik ir sistem pagrindiniu dalyku, trukdaniu verslui ir jo pl trai. 2001 m. rodiklis maesnis u 1994 m., taiau didesnis u 1997 m. Antru pagal sv arb suvarymu laikyta teisin baz – j problema laiko ketvirtadalis respondent . Apyvartini l š stoka, 1994 m. ir 1997 m. buvusi antroje vietoje, 2001 m. atsid r ketvirtoje. Kita vertus, kvalifikuotos darbo j gos stygiaus reikšm padid jo – tai problema 13 % moni . Visi min ti veiksniai laikyti svarbesniais u silpn paklaus , nauj rink stygi ir nauj technologij stygi . Page 142 97 5 .5 lentel . Pagrindiniai veiklos ir pl t ros trukdiai (kiek vien r š nurodiusi respondent %) 1994* (%) 1997 (%) 2001 (%) Mokesiai (politika, sistema) 48 35 40 Teisin baz 18 25 Mok jim problemos (v luojantys mok jimai) 8,4 21 Apyvartini l š stygius 29 39 17 Bendra ekonomin kriz 3,8 15 Kvalif ikuotos darbo j gos stygius 7,6 13 Valstyb s tarnautoj biurokratizmas, korupcija 9,2 13 Maa paklausa 18 11 Tiekimo ir aliav problemos 8 Nauj rink stoka 4,6 5 Muitai (politika, sistema) 5,3 5 Pasenusi technologija ir ranga 5 Kredit neprieinamumas (didel pal kan norma) 7,6 4 Bank sistemos nestabilumas 4,6 2 Fiksuotas lito – JAV dolerio kursas 1 Nes ininga konkurencija 9,9 Kredit kaina 26 Pastaba: * 200 atsakym . Nurodyta 40 skirting trukdi , iš kuri daniausi nurodyti lentel je. Šaltinis: Lietuvos moni tyrimas. 2001 m. o Paprašyti nurodyti vien didiausi verslo pl tros barjer , dauguma respondent (54 %) nurod aukšt mokesi lyg . 18 % respondent tur jo dideli abejoni d l teis s akt , susijusi su mokesiais. 39 % moni laiko Mokesi inspekcij valstyb s institucija, keliania didiausi sunkum verslui (1997 m. – 21 %). Kalbant apie kli tis, atsirandanias d l Vyriausyb s veiklos, daugiau nei pus respondent nurod danai keiiamas taisykles (5.1 lan gelis). Apie 46 % moni kaip kli t nurod biurokratij . Korupcija atsid r ketvirtoje vietoje – j laiko problema tik 11 % moni . o Verslo aplinkos kokyb veikia ne tik vidaus mones bei verslininkus, bet ir TUI srautus. Šiuos srautus didia dalimi lemia tai, koks Lietuvos verslo klimatas, palyginti su s lygomis kitose VREV. 1999 m. Verslo aplinkos ir moni veiklos tyrimo, apimanio visose pereinamosios ekonomikos šalyse veikianias vietos ir usienio mones, duomenimis, šis palyginimas n ra labai palank us Lietuvai. Kaip rodo 5.1 pav., Lietuva uima antr j viet (po ekijos) pagal neigiam mokesi statym ir mokesi administravimo vertinim . 55 Lietuva yra pirma pagal verslo licencijavimo sunkum vertinim ir uima antr j viet pagal darbo statym laikym verslo ir jo pl tros kli timi. 55 Tam gali tur ti takos mokesi administravimo, o ne pai mokesi tarif vertinimas, nes mokesi tarif ai regione vidutinio dydio. Page 143 98 5.1 langelis. Per didelis reguliavimas ir statym nenusp jamumas Svarbiausia privataus sektoriaus, skaitant MV sektori , pl tros kli tis Lietuvoje – sud tinga ir nestabili verslo aplinka. Verslas Lietuvoje vis dar smarkiai reguliuojamas. Ypa smarkiai reguliuojamos s ritys – em s bei darbo j g os prieinamumas ir preki pardavimas bei jud j imas. Dauguma investuotoj skundiasi šalyje galiojani statym ir normini teis s akt pertekliumi, kurie, kaip teigiama, neaišk s, pain s ir danai prieštarauja vieni kitiems. Danai priimami nauji statymai ar j pataisos, o verslo bendruomen apie naujus statymus informuojama nepakankamai anksti. Per dana statym ir taisykli kaita sukelia didel verslo aplinkos nenusp jamum ir neapibr tum , sukuria palankias s lygas korupcijai ir ypa kenkia MV . Taisykli interpretavimas nevienareikšmis, o informacija verslo atstovams nepakankama. Pasak daugelio verslo asociacij , statym nenusp jamumas yra tiesioginis politinio nestabilumo padarinys. Taiau vyriausybi kaita n ra vienintel statym nenusp jamumo prieastis. Papildomi veiksniai – horizontalaus ministerij koordinavimo stoka, informacijos stoka, administracini geb jim stoka, daugelio institucij kompetencijos dalinis sutapimas. Pasak kai kuri usienio investuotoj , silpni administraciniai geb jimai – didel kli tis Lietuvos modernizavimui ir pl trai. Tok poi r palaiko daugelis šalies verslinink . Šaltinis: Rodogno (2001). Šaltinis: Verslo aplinkos ir moni veiklos tyrimas. 2 t. 6 sk. o Viena iš biurokratijos ir kontrol s sud tingumo kain – ilgesnis laikas, kur mon s vadovyb turi skirti reikalams su valdios pareig nais tvarkyti ir teis s aktams nagrin ti. M s tyrimo duomenimis, 1994 m. šiems dalykams buvo skirta vidutiniškai per 15 % vyresni j vadov laiko. Šis rodiklis pakilo iki 28 % 1997 m., o paskui suma jo iki 24 % 2001 m. Ilg jant laikui, skirtam bendrauti su valdios pareig nais, ma jo neteis t mok jim pareig nams. 1994 m. mok jo 54 % moni ; 1997 m. šis 5.1 pav. Kiek šie dalykai problemiški j s verslui? 0,00 0,50 1,00 1,50 2,00 2,50 3,00 3,50 4,00 L i e t u v a L a t v i j a R u m u n i j a L e n k i j a V e n g r i j a S l o v a k i j a B u l g a r i j a E s t i j a 147.2 257.5 8.3 4.1 0 : fi 147.2 261.9 8.3 2.1 0 : \03 147.2 264.2 8.3 4.7 0 : 147.2 268.7 8.3 2.1 0 : \03 147.2 270.9 8.3 4.6 0 : Q 147.2 275.5 8.3 3.8 0 : H 147.2 279.2 8.3 2.1 0 : \03 147.2 281.5 8.3 4.6 0 : N 147.2 285.9 8.3 2.3 0 : O 147.2 288.2 8.3 2.3 0 : L 147.2 294.9 8.3 2.8 0 : W 147.2 297.9 8.3 2.3 0 : L 147.2 300.2 8.3 3.3 0 : V 147.2 303.2 8.3 2.1 0 : \0f 147.2 305.5 8.3 2.1 0 : \03 147.2 307.8 8.3 4.1 0 : ff 147.2 312.2 8.3 2.1 0 : \03 147.2 314.5 8.3 4.7 0 : 147.2 318.9 8.3 2.1 0 : \03 147.2 321.2 8.3 4.6 0 : G 147.2 325.8 8.3 2.3 0 : L 147.2 327.9 8.3 4.6 0 : G 147.2 332.5 8.3 3.8 0 : H 147.2 336.2 8.3 2.3 0 : O 147.2 342.2 8.3 2.1 0 : \03 147.2 344.5 8.3 4.6 0 : N 147.2 348.9 8.3 2.3 0 : O 147.2 351.2 8.3 2.3 0 : L 147.2 357.9 8.3 2.8 0 : W 147.2 360.9 8.3 2.3 0 : L 147.2 363.2 8.3 3.3 0 : V mok.reguliavimas / administravimas dideli mokesiai verslo licencijavimas darbo statymai Page 144 99 5.6 lentel . Pagrindiniai naujos mon s steigimo sunkumai 1997 2001 Sunku gauti reikiamos informacijos 53 % 31 % vykdyti reikalavimus patalpoms 25 % 26 % vykdyti kokyb s reikalavimus 18 % 26 % Kiti reikalavimai 31 % 12 % Neinau / netinkama 24 % Šaltinis: Lietuvos moni tyrimas. 1997m. ir 2001 m. rodiklis nukrito iki 41 %, 2001 m. – iki 26 %. Vidutin metin mok jim suma 1994 - 1997 m. laikotarpiu suma jo nuo 13 043 Lt iki 3 796 Lt, taiau 2001 m. pakilo iki 19 797 Lt. 56 moni registravimo tvarka o Kaip mat me 4 skyriuje, pagrindinis darbo viet k rimo šaltinis – naujai steigiamos mon s. Taigi nauj moni at jimo barjer šalinimas kovos su nedarbu kampani joje turi lemiam reikšm . Neseniai atlikto tyrimo (Djankov et al. 2000) metu buvo palygintos moni steigimo proced ros 75 šalyse. Nustatyta, kad šis procesas paprasiausias Kanadoje, kur reikia tik dviej veiksm ir procesas trunka vidutiniškai dvi diena s. Registracijos s naudos sudar 1,4 % BVP vienam gyventojui (1997 m.). Lietuvoje ši proced ra daug sud tingesn – nor damas steigti mon , verslininkas turi atlikti 13 veiksm , kurie trunka apytikriai 66 dienas. Kaina siekia 6 % BVP vienam gyventojui (19 97 m.). Palyginti su kitomis stojaniomis ES šalimis Lietuvoje reikia atlikti daugiausiai veiksm , taiau, kita vertus, ia proced ra pigiausia skaiiuojant pagal BVP vienam gyventojui. Pagal sugaištam laik Lietuva yra šeštoji tarp devyni vertint per einamosios ekonomikos šali . Lietuvos rezultatai, palyginti su Latvija, blogesni, nes šioje šalyje reikia perpus maiau veiksm ir tam sugaištama tik tredalis Lietuvoje sugaištamo laiko. o Tyrimo metu verslininkai buvo paprašyti nurodyti reikalavimus, kuriuos buvo sunkiausia vykdyti steigiant mon ar registruojant nauj veiklos r š . Apytikriai vienas tredalis respondent nurod sunkumus gaunant reikiamos informacijos (5.6 lentel ). Šis rodiklis didelis, nors jis ir suma jo nuo 50 % 1997 m. Ketvirtadali s moni nurod , kad buvo sunku vykdyti reikalavimus patalpoms; šioje srityje nuo 1997 m. permain ne vyko. 26 % moni buvo sunku vykdyti kokyb s reikalavimus – tai 18 % daugiau nei 1997 m. Reikalavim vykdymo našta daug sunkesn maoms ir itin maoms mon ms nei vidutin ms ir didel ms mon ms. Pavyzdiui, su informacijos gavimo sunkumais susid r 40 % ma ir tik 22 % dideli moni . Tredaliui ma moni buvo sunku vykdyti reikalavimus patalpoms; tarp dideli moni toki buvo 19 %. Kita vertus, kok yb s reikalavimus buvo lengviausia vykdyti itin maoms mon ms. Finansavimo prieinamumas o Kredit prieinamumas tebelieka problema Lietuvos mon ms, nors ir pastebimas ymus pager jimas, palyginti su 1994 m. Bank reguliavimo sustiprinimas, privatizavimas ir nepriklausomas centrinis bankas labai pagerino bank sektoriaus pad t . Tod l labai pager jo sistemos likvidumas ir skolinimosi s lygos – tiek pal kan norm , tiek gr inimo laikotarpi prasme. Taiau maesn ms mon ms tebelieka sunku gauti komercinio banko kredit . 56 Vienas iš veiksni , stabdani privataus sektoriaus pl tr Lietuvoje – palyginti silpni instituciniai geb jimai. Viešojo administravimo geb jimai formuoti ir gyvendinti politik , ypa ekonomin politik , vis dar riboti. Hori zontalusis ir tarpinybinis koordinavimas nepakankamas, n ra strategin s vizijos, per didel priklausomyb nuo statym . r. Rodogno (2002). Page 145 100 Kredit yra gavusios tik penktadalis moni , kuriose dirba iki 10 darbuotoj . Komercini kredit yra gavusios apie ketvirtadalis ma moni , tuo tarpu vidutini moni – beveik pus , dideli moni – 57 %. o Aukšta pal kan norma 1994 ir 1997 m. laikyta didesne problema nei 2001 m. Pastebimas pager jimas ir kaito reikalavim poi riu. Taiau nepaisant ši teigiam pokyi , keiiamam turtui keliami reikalavimai išlieka antra pagal svarbum problema finansavimo ieškanioms mon ms. Respondentai nurod ir sunkumus, susijusius su reikiam finansini dokument pateikimu; šioje srityje per pastaruosius kelerius metus neufiksuota pager jimo. D l ši sunkum nuosavos l šos Lietuvos mon ms tebelieka pagrindiniu apyvartinio kapitalo šaltiniu ir j reikšm laikui b gant did ja. Per 89 % moni nurod naudojanios nuosavas l šas apyvartiniam kapitalui finansuoti; iš šio šaltinio gaunama vidutiniškai 83 % apyvartinio kapitalo. Ketvirt adalis moni naudojasi komercini bank paskolomis, kurioms tenka vidutiniškai 37 % apyvartinio kapitalo. Kiti svarbiausi finansavimo šaltiniai – tiek jai ir pirk j avansiniai mok jimai. Taiau apskritai pad tis pager jo. 1994 ir 1997 m. trumpalaikio finansavimo stygi mon s laik svarbia kli timi, 2001 m. – jau nedidele kli timi. Darbo rinka o Yra poymi , kad kvalifikuotos darbo j gos stygius ateityje gali riboti Lietuvos augim . Pasak respondent , per pastaruosius kelet met tapo sunkiau rasti kvalifikuot darbuotoj ir technini specialist . Kvalifikuotos darbo j gos stygi kaip pl tros kli t nurod 13 % moni (beveik dvigubai daugiau nei 1997 m.). Kita vertus, pasidar lengviau samdyti vadovus. Darbo j gos s naudos dabar laikomos didesne kli timi ne i 1994 ar 1997 m. Teigiama yra tai, kad mon s labiau nei anksiau patenkintos savo darbuotoj poi riu ir motyvacija. o Lietuvoje, palyginti su kitomis VREV, darbo statymai laikomi didesne veiklos kli timi. Verslo s lyg ir moni veiklos tyrimo duomenimis, Lietuva šiuo poi riu yra antra blogiausia šalis iš 10 šali kandidai . Darbo umokesio fondo mokesius ir susijusias taisykles Lietuvos mon s laiko pagrindine veiklos kli timi darbo reguliavimo srityje. Taiau iš tikr j min ti mokesiai Lietuvoje nuosaik s palyginti su kit VREV mokesi dydiais. Darbo s lyg (valand , išmok ir kt.) reguliavimas yra antras pagal suvarym svarb . Respondent nuomone, šioje srityje, kaip ir darbuotoj samdos bei atleidimo suvarym srityje, pad tis pablog jo (r. 4 skyri ). C. R EGULIAVIMAS IR STOJI MAS EUROPOS S JUNG 57 o Kaip nurodyta Kopenhagos kriterij s raše, Europos S jungos pirmin s ir antrin s teis s akt visumos – acquis communitaire – per mimas yra b tina stojimo ES s lyga. Paanga perimant acquis yra vien as iš Lietuvos stojim lemiani veiksni . 58 Taiau ES reguliavimo norm ir standart per mimas smarkiai paveiks Lietuvos mones bei vartotojus ir gali tur ti takos šalies konkurencingumui bei ekonomikos augimui. D l 57 Daug išsamesn ir nuodugnesn aptarim , kok poveik Lietuvos ekonomikai tur s ES reguliavimo baz s pri mimas, r. II tomo 7 skyriuje (Vilpišauskas). 58 ES teisyno per mimo teisin baz pirm kart nustatyta 1995 m. birelio m n. pasirašyta Asociacijos sutartimi, kuri apima Laisvosios prekybos sutart , liberalizuojani prekyb pramon s gaminiais tarp ES ir Lietuvos. Page 146 101 šios prieasties pravartu panagrin ti laukiam vidaus teis s akt derinimo su ES normomis bei standartais poveik verslo aplinkai. o Parengtos kelios studijos, kuriose ES norm per mimo poveikis Lietuvos kiui ir vartotojams vertinamas reguliavimo poi riu. Kai kuri studij objektas yra konkreios ES direktyvos ir reglamentai, kitose tirtos tam tikros mon s ir (ar) tam tikri kio sektoriai. Ši studij duomenys ir konkret s atvejai pateikti toliau sugrupuoti pagal sritis. Atrinktos sritys nesuteikia išsamaus vaizdo, kaip teis s akt derinimas paveiks Lietuvos k . Taiau jos sudaro pagrind atlikti pirmin šio poveikio vertinim . Laisvas preki jud jimas o Dalyvavimas laisvame preki jud jime reiškia, kad turi b ti atlikti kai kurie reguliavimo pakeitimai, skaitant: i) likusi tarifini ir kiekybini prekybos barjer tarp Lietuvos ir ES pašalinim ; ii) fizini barjer , vis pirma muitin s formalum , pašalinim ; iii) kokyb s standart ir j atitikties vertinimo proced r suderinim . Apskritai i) ir ii) pakeitimai pad s stiprinti Lietuvos eksportuojam preki konkurencingum , taiau iii) pakeitimas veikiausiai bus susij su nemaomis suderinimo s naudomis. o ES ir Lietuvos prekybos pramon s gaminiais liberalizavimas buvo baigtas iki 2001 met . Taiau asociacijos sutartyje numatyta galimyb naudoti pr ekybos apsaugos instrumentus, suderinamus su Pasaulin s prekybos organizacijos reikalavimais. ES praktiškai pasinaudojo šia teise daug kart iškeldama antidempingo bylas keliems Lietuvos gamintojams. Antidempingo instrumento pašalinimas po stojimo padidin s kai kuri Lietuvos gamintoj konkurencingum (r. 5.2 langel ). o Kitas svarbus reguliavimo aplinkos pokytis, turintis takos eksportuojanioms mon ms, yra susij s su pasienio barjer , t. y. vidaus rinkos muitin s proced r , pašalinimu. Kaip jau aptarta anksiau, eksportuotojai ši proced r nelaiko dideliu suvarymu. Tod l fizini barjer pašalinimas leis šiek tiek sutaupyti mon ms, prekiaujaniomis tiek su ES, tiek su kitomis šalimis kandidat mis. Pastaraisiais metais per 85 % vis importo dokument ir per 50 % vis eksporto dokument , pateikt Lietuvos muitinei, buvo susij su prekyba su ES ir šalimis kandidat mis. 59 Muitin s proced r sukuriam prekybos barjer pašalinimo tak tur t patirti 17 000 – 20 000 moni ir tur t b ti sutaupyta apytikriai 2 -3 % deklaruojamos metin s eksporto vert s. Didiausi šios ekonomijos teikiam naud gali patirti mon s, daugiausia eksportuojanios ES, skaitant tekstil s, maisto pramon s, chemijos, medio gamini ir bald mones. Panašios naudos gal t tik tis ES preki importuotojai. Ši moni konkurencingum sustiprins visiškas vidaus rinkos barjer panaikinimas. 59 Tyrimas, skirtas vertinti Bendrijos muit kodekso per mimo poveik Lietuvai (reglamentas 2913/92/EEB ir reglamentas 2454/93/EEC), kur usak Europos komitetas prie LR Vyriausyb s, o atliko UAB „ Ekonomin s konsultacijos ir tyrimai“ (2001 m. gruodio 19 d.). Kaip nurodoma Lietuvos krovini gabenimo moni parengtame koncepcijos dokumente (2001 m. gegu s 22 d.), d l pasienyje sugaišto laiko ve jai per dien patiria po 125 -145 JAV dol. nuostoli vienai transporto priemonei. Page 147 102 5.2 langelis. Dalyvavimo vidaus rinkoje poveikis AB „Achema “ AB „Achema“ yra did iausia tr š gamybos mon Baltijos valstyb se. Jos apyvarta 2000 m. siek apytikriai 116 mln. JAV doleri . Tai palyginti didel ir internacionalizuota bendrov , turinti per 1000 d arbuotoj . 2000 m. ji importavo daugum gamybai reikaling aliav ir ekspo rtavo apytikriai 85 proc. savo produkcijos (apytikriai 80 proc. produkcijos buvo skirta ES). Apytikriai 90 proc. visos pardavimo apimties tenka trims azoto tr š r šims. Nors pramon s gaminiams muito mokesiai netaikomi, ši gamini prekyb tarp ES ir Lie tuvos vis dar deformuoja antidempingo mokesiai, kuriuos ES taiko AB „ Achema“ gaminamoms tr šoms (karbamidui ir karbamido nitratui) . Šie antidempingo mokesiai gerokai padidina gamini kain , tod l j pašalinimas nuo stojimo dienos padidins bendrov s konkurencingum . Didel naud bendrovei duos fizini prekybos barjer pašalinimas. Bendrov s skaiiavimais, jos darbuotojai apytikriai 500 darbo valand per metus skiria su eksportu susijusi muitin s proced r reikalavimams vykdyti. Muitin s proced r pašalinimas, antidempingo mokesi udraudimas ir kiti vidaus rinkos prekybos apsaugos instrumentai šiam gamintojui tur t atnešti didiausi ekonomij . Kalbant apie produkt standartus, daugum chemikalams taikom ES norm Lietuva per m iki 2001 m. Be to, bendrov jau laikosi ES norm ir jau kelet met s kmingai eksportuoja ES. Taiau rinkos priei ros sistemos reforma dar nebaigta, nes gamintojai dar neturi galimyb s sertifikuoti savo pro duktus Lietuvos akreditavimo institucijose. Faktin s suderinimo su naujais kokyb s standartais (pakuoi , enklinimo ir kt.) s naudos vidaus gamintojams (ir iš trei j šali importuojanioms mon ms) bus gerokai didesn s. Patvirtinus ES akreditavimo institucij , skaitant Lietuvos institucijos, s raš , ES jau eksportuojanios mon s, tokios kaip AB „Achema“ , ilgainiui tur t šiek tiek sutaupyti sertifikavimo s naud . Artimiausiu laiku b tina investuoti bandym ir sertifikavimo infrastrukt r , nors dalis ši investicij bus finansuojama iš biudeto (manoma, kad tr š sertifikavimo laboratorija kainuoja apytikriai 300 000 JAV doleri ). Šaltinis: Poveikio vertinimo studija. Lietuvos la isvosios rinkos institutas. 2001 m. gruodis. r. II t. 7 sk. (Vilpišauskas). o Reguliavimo derinimas produkt standart ir atitikties vertinimo proced r srityje tur t sukelti reikšmingiausius Lietuvos moni pokyius. Pakeitim mast lems konkreios mon s internacionalizavimo lygis. Kaip rodo „ Achemos“ ir kit eksportuotoj pavyzdiai, dabar ES eksportuojanios mon s jau laikosi produkt kokyb s standart , ir tolesnis reguliavimo derinimas joms leis daug sutaupyti. Kita vertus, kaip rodo farmacijos pram on s atvejis, tos mon s, kurios gamino daugiausia šalies rinkai, tikriausiai patirs nema suderinimo s naud (5.3 langelis). o Nors tokios sritys, kaip chemijos ir farmacijos pramon , ES yra ypa reguliuojamos ir tod l vidaus gamintoj suderinimo s naudos tikriausiai bus didel s, su panašiomis problemomis susiduria ir kit sektori , kuriems nustatyti gana detal s sveikatos bei saugos reikalavimai, mon s. Kai kurie pavyzdiai – elektronikos ir rangos gamyba, maisto produktai, statybin s mediagos ir kt. Suderinimo s naudas tam tikru laipsniu lems mon s dydis. Maos mon s, gaminanios vidaus rinkai, patirs didiausias derinimo s naudas ir konkurencin spaudim . Kartu šios maos mon s paprastai susiduria su didiausiais sunkumais gaunant finansavim , reikaling padaryti reikiamus pakeitimus, kad b t laikomasi nauj reikalavim . Tod l, kad sumaint suderinimo s naudas, vidaus mon s gali rinktis dvi strategijas – pritraukti usienio investuotojus ir (ar) jungtis su kitais vidaus gamintojais. Page 148 103 5.3 langelis . Suderinimo su ES kokyb s standartais poveikis farmacijos pramonei 2001 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 27 farmacijos sektoriaus mon s, kuriose dirbo apytikriai 1800 moni . Nors kai kurios didiosios bendrov s, pvz., „ Ilsanta“ jau investavo prisitaikym prie ES norm , nemaai ma bendrovi dar nepasirengusios dalyvauti vidaus rinkoje. Lietuvos farmacijos asociacijos skaiiavimais, 1 m 2 farmacijos bendrov s atnaujinimo s naudos yra apie 1000 JAV doleri . Taiau mon s suderinimo su ES normomis procesas apima kelias priemones: gamybos patalp rekonstrukcij arba statyb , naujos gamybos rangos pirkim , kokyb s valdymo sistemos diegim , produkcijos asortimento pakeitim us, darbuotoj mokym , technini dokument parengim ir produkt sertifikavim . Apskaiiuota, kad vienos Lietuvos farmacijos bendrov s s naudos siekiant vykdyti ES kokyb s normas 1998-2004 m. laikotarpiu sudaro 20- 25 mln. JAV doleri . AB „ Biotechnologija “ , uuot rekonstravusi senas patalpas, nusprend statyti nauj gamykl dalyvaujant usienio investuotojui. Investicijos tarptautinius kokyb s standartus atitinkani gamykl siek apytikriai 20 mln. JAV doleri . Dar 2 mln. buvo investuota gerosios gamybos praktikos reikalavimus atitinkani sertifikavimo sistem . Pastarosios investicijos tur t pagerinti produkt kokyb , taiau kartu numatoma, kad vietos produkt s naudos tur t padid ti 30 -40 proc. Šaltinis: Feiden, K. Gerosios gamybos praktikos reikala vim vaistams gyvendinimas ir padariniai Lietuvos farmacijos pramonei. PHARE SEIL projekto ataskaita. Vilnius, 2000. Cituojama II t. 7 sk. Transporto politika o Lietuvoje transportui tenka apytikriai 8 % BVP. Transportas reikšmingas pasinaudojant Lietuvos kaip tranzito koridoriaus strategine geografine pad timi. Be tranzito paslaug , transportas teikia svarbias pagalbines paslaugas Lietuvos gamintojams ir labai svarbus j konkurencingumui. o Reguliavimo derinimo taka transportui tur t b ti panaši kaip ir ki tuose sektoriuose. Šia prasme stojimas ES duos didel naud krovininio autotransporto bendrov ms, jau veikianioms ES, o vidaus ve jai patirs nema suderinimo s naud (5.4 langelis). o Vidaus ve jai susidurs su naujais privalomais licencijavimo reikala vimais, skaitant gana aukštus reikalavimus ve j finansinei pad iai ir technin mis bei saugos normomis. Prisitaikymas prie ši reikalavim , netgi taikant pereinamuosius laikotarpius, tur t padidinti at jimo rink barjerus maesn ms mon ms ir sumainti j konkurencingum . Pavyzdiui, kai kuriais duomenimis, yra apytikriai 30 000 vidaus ve j , kurie tur s diegti registravimo rang . 60 S naudos susideda iš rangos, kurios kaina kartais viršija paios transporto priemon s kain , sumontavimo ir technin s priei ros. Siekdama mainti suderinimo s naudas, Lietuva susitar d l pereinam j laikotarpi , kuri metu ve j finansin s pad ties norma bus palaipsniui padidinta ir privalomai diegta registravimo rangai. Vis d lto trumpalaikis poveikis tur t b ti didelis. 60 Tyrimas, skirtas vertinti ES direktyvos 3821/85/EEC d l registravimo rangos reikalavim vykdymo poveik , kur usak Europos komitetas prie LR Vyriausyb s, o atliko UAB „ Ekonomin s konsultacijos ir tyrimai“ (2001 m. liepos 15 d.). Page 149 104 5.4 langelis. Naryst s ES poveikis tarptautiniams ve jams automobiliais Lietuvos nacionalin ve j automobiliais asociacija „ Linava“ šiuo metu vienija 1700 moni . TIR sistemose dalyvauja 1521 narys. Asociacijos nariai teikia gabenimo paslaugas apytikriai 40 šali . Lietuva yra Europos transporto ministr konferencijos nar ir dalyvauja tarptautinio transporto daugiašali kvot sistemoje. Dvišal s sutartys pasirašytos su 34 šalimis. D l dvišali kvot (tranzitui, vienkartiniam vaiavimui ar keliems vaiavimams per tam tikr laikotarp ) su Europos šalimis deramasi kasmet. 2001 m. Lietuvos tarptautiniai ve jai automobiliais pasinaudojo per 387 000 leidim . Bendro joje rinkoje aktyviai veikiantys Lietuvos ve jai automobiliais jau laikosi vis ES norm , skaitant direktyvas d l darbo laiko, registravimo rangos ir greiio ribojimo prietais bei licencijavimo reikalavim . Šiuo metu licencijas teikti tarptautini ve j paslaugas turi 3475 mon s. Šioms paslaugoms teikti naudojama per 12 000 automobili . Aplinkai nekenkiani „ ali “, „ alesni ir saugi “ ir „ Euro 3 saugi “ vilkik skaiius viršija 5000. stojimas ES nepareikalaus nauj investicij ir pašalins likusius j veiklos barjerus – tranzito per ES valstybes nares leidimus (kurie riboti ir danai netenkina paklausos), leidimus teikti paslaugas tarp ES valstybi nari ir leidimus veikti ES valstyb s nar s viduje (pastaruosius – tik po pereinamojo laikotarpio, t ruksianio iki 5 met ). Nauda – suma s administravimo s naudos ir did s paslaug lankstumas bei Lietuvos ve j konkurencingumas. Šaltinis: II t., 7 sk. o Vidaus ve jus automobiliais labiau paveiks ir kuro kain padid jimas suderinus akcizo mokesius. Skirtumas tarp šiuo metu Lietuvoje galiojanio ir ES nustatyto mokesio tarifo didiausias iš šali kandidai . 2001 m. pabaigoje šis skirtumas buvo: benzino – 14 %, duj – 16 %, dyzelino – 48 %. 61 Akcizo mokesi suderinimas ir atsarg saugumo reikalavim (minimali alios naftos ir benzino atsarg tur jimo) gyvendinimas tur t padidinti kuro kain ir tai tur s nema tak transporto sektoriui. o Kit ES norm , reguliuojani transporto sektori , per mimo tak daugiausia lems pasinaudojimas direktyvose numatytomis išimtimis (pvz., susijusiomis su techniniu geleinkeli infrastrukt ros suderinamumu ir pavojing preki gabenimu) ir Lietuvos Vyriausyb s pasirinkimas, kokios strukt rin s reformos priemon s bus gyvendinamos. Pavyzdiui, Vyriausyb s politika ir ri nkos reguliavimo modelio pasirinkimas nulems geleinkelio sektoriaus efektyvum ir kain konkurencingum ateityje. Ypa svarbu sukurti realias s lygas geleinkelio paslaug teik j konkurencijai, neribojamai per aukšt at jimo rink barjer . Šioje srityje ES teis s aktai numato siektinus veiklos tikslus, taiau geleinkelio ir oro transporto sektori , kuriuose šiuo metu vyrauja valstyb s nuosavyb , restrukt rizavimo rezultatas priklausys nuo to, kokias reformas pasirinks Vyriausyb . 61 Akcizo mokesi suderinimas paskatins kuro kontraband iš kaimynini šali , nepriklausani ES – Baltarusijos ir Kaliningrado srities. Page 150 105 em s kis o Prisitai kymo prie kintanios kontrol s aplinkos problemos ypa svarbios em s kio ir maisto sektoriuje, kuriam b dingas didelis skaiius ma ir palyginti neefektyvi bendrovi . Suderinimo su naujais reguliavimo reikalavimais s naudos bus palyginti aukštos ne tik d l Lietuvos em s kio strukt ros ir dydio, bet ir gyvendintin ES reglament skaiiaus; reglamentai reikalauja investuoti gamybos procesus siekiant laikytis produkt kokyb s, gyv n gerov s ir aplinkosaugos standart , atlikti mokamus veterinarinius patikrinimus, nustato išsamesnius informacijos apie kio b kl teikimo reikalavimus (5.5 ir 5.6 langeliai). 5.5 langelis. Suderinimo su kokyb s normomis pieno gamybos sektoriuje poveikis 2000 m. pieno gamybai teko per 17 proc. visos Lietuvos em s kio produkcijos (treia vieta po gr d ir m sos). 2000 m. spalio m n. buvo apytikriai 241 800 pieno gamintoj . 62 Dauguma j – mai kiai. 1- 2 karves turintys kiai sudar 84 proc., iki 10 karvi turintys kiai – 99 proc. vis ki (nors yra aiški vidutinio kio dydio did jimo tendencija). Manoma, kad apytikriai tik 50 proc. Lietuvoje gaminamo pieno atitinka ES kokyb s reikalavimus. Investicijos nauj k gal t siekti 3 -6 t kst. JAV doleri vienai karvei, o seno kio rekonstravimas gal t kainuoti apytikriai 1 500 – 2 000 JAV doleri . Apskaiiuota, kad bendrosios ES norm laikymosi s naudos sudaryt 300 mln. JAV doleri . Prognozuojama, kad iki 2004 m. pieno gamintoj skaiius suma s 35 proc., o ki , turini daugiau nei 10 karvi , skaiius išaugs 2,3 karto. Kartu pieno kainos gali pakilti iki 40 proc. Šaltinis: Vilpišauskas (2002) o ES standart vedimas tikriausiai tur s mišr poveik Lietuvos em s kio gamybai ir kainoms. Viena vertus, jis paskatins plat restrukt rizavim ir padidins sektoriuje pasilikusi produktyvesni kinink pajamas. Kita vertus, daugelis gamintoj bus priversti pasitraukti arba bankrutuos. Pieno produkt ir jautienos gamyba, atrodo, turi didiausi potencial . Iki šiol tik pieno ir pieno produkt eksportuotojai, labiausiai paeng prisitaikymo prie ES norm prasme, pasinaudojo sumaint mokesi kvotomis, kurias ES suteik Lietuvos produkt eksportui bendr j rink . Pastaraisiais metais s rio, pieno milt ir sviesto kvotos išnaudotos beveik 100 %. 63 Gyv galvij ir m sos produkt , pvz., paukštienos, jautienos, avienos eksporto kvotos nebuvo išnaudotos, nes tr ko sertifikuot moni . 62 Lietuvos agrarin s ekonomikos instituto pateikti duomenys, 2002 m. sausio 20 d. 63 LR em s kio ministerijos pateikti duomenys. Page 151 106 5.6 langelis. Suderinimo su veterinarijos standartais poveikis Valstybin s maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, šiuo metu yra 38 agroverslo mon s, tenkinanios ES kokyb s standartus. 6 4 19 iš j yra pieno produkt gamintojos, 10 – uvies produkt sektoriaus mon s, 5 m sos perdirbimo mon s ir 4 skerdyklos. Ši sektori moni , tenkinsiani ES normas 2004 m., skaiius tur t b ti apytikriai 314 (iš 675). Tikimasi, kad tuo metu ES standartus atitiks 152 m sos perdirbimo moni ir 136 skerdykl produkcija. Šie skaiiavimai grindiami agroverslo moni pateikt veiklos plan vertinimu. Paym tina, kad 323 mon s papraš pereinamojo laikotarpio iki 2007 m. arba nepateik jokio veiklos plano. em s kio ministerijos skaiiavimais, vienos m sos per dirbimo mon s rekonstravimas pagal ES veterinarijos standartus kainuoja 150 - 375 t kst. JAV doleri . Šaltinis: Vilpišauskas (2002). Aplinkos apsauga o Aplinkos apsaugos srityje reikia gyvendinti apytikriai 300 ES teis s akt . Tai sritis, kuri reik s daug investuoti, kad ES stojanios šalys vykdyt ES normas. 65 Aplinkosaugos skyrius apima normas, reguliuojanias bendruosius reikalavimus; atliek tvarkym ; oro, vandens ir gamtos apsaug ; pramon s atliek tvarkym ; chemines mediagas; genetiškai modifikuotus organizmus; radiacij ir branduolin saug . 5.7 langelis. Suderinimas su ES emisij normomis ES direktyvoje 2001/81/EC nustatyti ribiniai SO 2 ir NO 2 emisij dydiai valstyb ms nar ms. gyvendinant šias normas reik s gerokai pertvarkyti kai kurias Lietuvos pramon s mones bei j gaines ir daugiau naudoti gamtines dujas arba biomas . ES reikalavimai sieros kiekiui benzine ir dyzeline Lietuvai bus prad ti taikyti nuo 2005 m. 2004 m. mazut , kuriame yra iki 2,5 proc. sieros, bus leidiama naudoti dideliuose degimo renginiuose (katilin se, elektrin se) su s lyga, jei nebus viršyta SO 2 emisijos riba. Jei ši riba bus viršyta, mon gal s naudoti tik iki 1 proc. sieros turint mazut arba jai bus skirt a bauda. Didiausius pakeitimus tikriausiai reik s atlikti AB „Maeiki nafta“, naudojaniai iš Rusijos importuojam ali naft , kurioje yra 1,0 -1,8 proc. sieros. 66 mon tur s pakeisti dabar naudojam mazut , kuriame yra 2,5 proc. sieros, maiau sieringu mazutu (arba imti naudoti gamtines dujas arba biomas ). D l sieros pašalinimo mazuto kaina padid s iki 30 JAV doleri u ton . Be to, siekiant laikytis emisijos norm , reik s investicij elektrines ir kai kurias pramon s mones, naudojanias degimo renginius, kuri šilumin galia ne maesn kaip 50 MW. Lietuvoje uregistruoti 43 tokie renginiai. Investicijos, reikalingos Lietuvos j gaini konversijai, tur t viršyti 200 mln. JAV doleri , jos atsilieps vartotojams per elektros kain padid jim . Šaltinis: Vilpišauskas (2002). o 1992- 2000 m. aplinkos apsaug buvo investuota apytikriai 235 mln. JAV dol. Investicijos iš valstyb s biudeto sudar 80 mln. JAV dol. (arba 35 %), o likusi dalis finansuota iš dvišali ir daugiašali fond bei tarptautini finansini institucij paskol . 67 Numatoma, kad Lietuva investicijoms š sektori 2002 -2004 m. laikotarpiu kasmet skirs iki 50 mln. eur . Apytikriai 50 % numatoma finansuoti iš ES ISPA programos l š . Šiomis l šomis galima naudotis iki 2006 m., taiau jei Lietuva , kaip dabar tikimasi, 2004 64 Valstybin s maisto ir veterinarijos t arnybos pateikti duomenys. 2002 m. sausio 20 d. 65 Nors tai viena iš srii , kurios naud d l reguliavimo suderinimo yra apskaiiavusi Europos Komisija. Lietuvos atveju ji tur t siekti apytikriai 79 eurus vienam gyventojui arba 2,9 proc. metinio BVP. r. „ Šali kandidai gaunama nauda d l aplinkosaugos acquis reikalavim laikymosi “. ECOTEC et al., 2001. 66 r. Danijos energetikos agent ra. „Aplinkosaugos reikalavimai energetikos sektoriui“ . Tarpin ataskaita Nr. 1, 2001. 67 LR aplinkos ministerijos pateikti duomenys. Page 152 107 m. stos ES, aplinkosaugos sektoriaus finansavimas ateis iš ES Sanglaudos fondo. Valstyb s investicij prioritetin s sritys – vandens valymas ir atliek tvarkymas. o Didiausias tiesioginis reguliavimo suderinimo aplinkosaugos srityje poveikis Lietuvos mon ms bus susij s su atliek mainimo, mazuto naudojimo ir pramonin s taršos bei kontrol s reikalavimais (5.7 ir 5.8 langeliai). Iki 2004 m. planuojama mon ms išduoti integruotus leidimus, nustatanius taršos ribini dydi , atliek tvarkymo ir energijos taupymo ( vertinant geriausi prieinam gamybos b d ) reikalavimus. mon s tur s vykdyti reikalavimus iki 2007 m. spalio 30 d. Šie reikalavimai bus taikomi naujai ne anksiau kaip 2001 m. pagamintai rangai. o Ši reikalavim laikymosi s naudas lems moni modernizavimo lygis, technin s charakteristikos ir faktinis emisij lygis. Su technologijomis susijusi standart laikym si gali palengvinti kokyb s valdymo sistem (ISO 9001 ir ISO 14001) diegimas; jas jau yra dieg kai kurie Lietuvos importuotojai, taiau plaiau jos nepaplitusios. Investicijos šias kokyb s valdymo sistemas maina v lesnes ES norm , vis pirma aplinkosaugos standart , laikymosi s naudas. Pavyzdiui, pagal ES normas, jei mon turi diegusi ISO 14001 kokyb s valdymo sistem , jai gali b ti sumaintas mokestis u ekologišk produkcij . 5.8 langelis. Suderinimas su laki j organini jungini emisij normomis ES direktyva 94/63/ EC nustato oro taršos lakiaisiais organiniais junginiais iš benzino jo pakrovimo ir gabenimo metu normas. Šiuo metu Lietuvoje benzinui gabenti naudojama apytikriai 260 autocistern . 68 Pus j pagamintos 1985 -1995 m. Apytikriai 50 % j netenkina direktyvoje nustatyt emisij norm . Šiomis autocisternomis gabenama apytikriai 20 % Lietuvoje gabenamo benzino. Didiuma (80 -90 %) reikalavim netenkinani autocistern – seni maos talpos automobiliai, pagaminti NVS. Toki autocistern modernizavimo s naudos viršija naujo automobilio kain 5 -8 kartus. Dalinis seno tipo autocisternos atnaujinimas – pakeisti liuko konstrukcij , montuoti gar surinkimo ir benzino lygio matavimo sistem – kainuot 12 - 25 t kst. JAV dol. ir vis tiek kelet kart viršyt automobilio vert . Dalinis Vakaruose pagamintos autocisternos atnaujinimas kainuot 4 - 7,5 t kst. JAV dol. Laikytis emisijos norm sunkiausia b t maoms ve j mon ms. Daugelis Lietuvoje naudojam geleinkelio cistern neatitinka ES reikalavim . Vienos geleinkelio cisternos dalinio atnaujinimo kaina gal t b ti apie 1 250 JAV dol. Bendros atnaujinimo s naudos b t 115 - 150 t kst. JAV dol. Per pereinam j laikotarp , skirt normoms gyvendinti, dalis autocistern b t nat raliai pakeista naujomis, ir s naud našta mon ms b t lengvesn . Be to, šis laikotarpis sumaint galim benzino kain did jim . Autocistern modernizavimas leist sutaupyti, nes suma t benzino pakrovimo ir gabenimo nuostoliai. Skyst organini jungini emisija suma t apytikriai 20 kart . Šaltinis: Vilpišauskas (2002). 68 Poveikio vertinimo tyrimo, kur usak Europos komitetas prie LR Vyriausyb s, o atliko Kauno technologijos universitetas, duomenys. 2001 m. lapkriio m n. Page 153 108 o Kai kurie aplinkosaugos standartai Lietuvoje grietesni nei ES. Tai reikalavimai d l planuojamos kin s veiklos poveikio aplinkai vertinimo, antrinio atliek panaudojimo, pavojing gamybos objekt , ekologiškos produkcijos mokesi . Jei ES nustatys grietesnius aplinkos ir vartotoj apsaugos reikalavimus, kurie dabar svarstomi, Lietuvai tur s dar padaryti pakeitim . Energetika o Reguliavimo suderinimas energetikos sektoriuje reiškia ES norm , reguliuojani elektros ir duj gamybos vidaus rink , saugias atsargas ir energijos taupym , per mim . Lietuvos energetikos sektoriui b dingas dominuojantis gamintojas – Ignalinos atomin elektrin , gaminanti 70 -80 % Lietuvoje suvartojamos energijos. Nacionalin je energetikos strategijoje iki 2005 m. numatyta udaryti pirm j reaktoriaus blok . Labai tik tina, kad sprendimas d l antrojo bloko udarymo bus priimtas artimiausiu metu. ES pareišk savo pozicij , kad j udaryti reik t 2009 metais. Kai kurias skaiiavimais, IAE udarymo s naudos, skaitant socialin efekt ir radioaktyvi atliek tvarkymo s naudas, bus didel s, taiau jas gal t sumainti geras kinis ir finansinis valdymas. ES ir kitos tarptautin s institucijos iki šiol IAE udarymui finansuoti skyr 200 mln. eur ; Europos Komisija ir LR Vyriausyb susitar d l papildom 50 mln. eur . o IAE udarymas padidins elektros energijos gamyb termofikacin se elektrin se. Visos šios elektrin s kurui gali naudoti gamtines dujas, ir taip b t utikrintas ES emisij norm laikymasis. Taigi ypating sunkum tai nesukels. Kita sritis, kuri reik s investuoti – saugios atsargos (5.9 langelis). 5.9 langelis. ES saugi atsarg norm gyvendinimas Pagal ES direktyv 98/93/EC Lietuva turi utikrinti minimalias naftos ir naftos produkt atsargas 90 dien . Apskaiiuota, kad iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (iš pradi buvo numatyti 2008 metai, bet v liau Lietuva papraš š laikotarp prat sti 2 metais) reik s sukaupti apytikriai 165 000 t naftos produkt ; daugiau nei du tredalius tur s sudaryti dyzeliniai produktai. 69 Atsarg 90 dien sukaupimo s naudos apima naftos ir naftos produkt pirkim bei saugojim ir rezervuar pirkim . Apskaiiuota, kad metin s naftos produkt kaupimo ir saugojimo s naudos sieks 12-20 mln. JAV dol. Bendrosios atsarg 90 dien sukaupimo s naudos viršys 90 mln. JAV dol. (šie skaiiavimai grindiami prielaida, kad šioms atsargoms nebus taikomas akcizo mokestis). Dar po 12 mln. JAV doleri kasmet reik t šioms atsargoms prii r ti ir papildyti. Turim rezervuar modernizavimas sumontuojant garo rekuperavimo sistem kainuos apytikriai 7,5 mln. JAV dol. Reikiam atsarg sukaupimo s naudos sudarys madaug pus vis ES normoms gyvendinti reikaling s naud . D l reikalavimo sukaupti minimalias atsargas s naud kils naftos produkt kainos. Dyzelini produkt kainos tur t kilti santykiškai daugiausiai – 2,8- 3,7 proc. Ši norm per mimo poveik patirs dyzeliniu kuru varom transporto priemoni naudotojai. Šaltinis: Vilpišauskas (2002). o Tikriausiai d l aplinkosaugos ir energetikos norm bei akcizo mokesi suderinimo did s naftos produkt kainos. Anksiau aptartas galimas reguliavimo derinimo efektas padidins energetikos sektoriaus liberalizavimo svarb . ES norm , 69 Tyrimas, skirtas vertinti direktyvos 98/93/EB, iš dalies pakeiianios direktyv 68/414/EEB d l minimali naftos ir naftos produkt atsarg , reikalavim vykdymo poveik , kur usak Europos komitetas prie LR Vyriausyb s, o atliko UAB „Ekonomin s konsultacijos ir tyrimai “ ( 2001 m. gruodio 19 d.). Page 154 109 apimani elektros ir gamtini duj vidaus rink , per mimas – geras šio sektoriaus reform pagrindas. Rinkos atv rimas energijos ištekli tiek jams ir s lyg konkurencijai bei vartotoj pasirinkimui sudarymas turi lemiam reikšm siekiant neleisti ši produkt kainoms kilt i ateityje. Nors jau vyksta energetikos sektori privatizavimas ir restrukt rizavimas, pagrindin problema – sukurti realias (ne formalias) konkurencijos s lygas šioje srityje, kuriai šiuo metu b dinga gamintoj bei tiek j dominavimas ir labai menkos infr astrukt ros susiejimo su usienio rinkomis galimyb s. D. S ANTRAUKA IR VEIKLOS REKOMENDACIJOS o Verslo klimatui Lietuvoje gerinti reikia veiksm dviem frontais. Pirma, b tina toliau gerinti palankios bendrosios aplinkos, sudaranios galimybes privaiai veik lai – t. y., valstyb s politikos, institucij ir tarnyb kokyb . Tam reikia palaikyti dabartin stabili makroekonomikos strukt r ir atviros prekybos reim , taiau kartu pasiekti realios paangos sprendiant likusius strukt rini reform darbotvark s kla usimus, skaitant tolesn finansinio sektoriaus reform ; mokesi reform ir derinim ; privatizavimo, vis pirma infrastrukt ros sektori , ubaigim ; darbo rinkos lankstumo didinim . o Antra, b tina supaprastinti verslo reguliavim ir sumainti dabartinius administracinius barjerus . Analitik ir verslo moni vadov teigimu, Lietuvos verslo aplinka teb ra smarkiai reguliuojama. Investuotojai skundiasi d l nenusp jam ir danai keiiam teis s akt . Apskritai vairius mokesi sistemos aspektus, vis pirma mokesi administravim , mon s laiko pagrindine kli timi j veiklai. Kitais verslo apribojimais mon s (ir ypa MV ) laiko verslo reguliavimo proced ras, painias muitin s proced ras, korupcij , finansavimo nepasiekiamum ir sunkumus apsir pinant kvalifikuot a darbo j ga bei techniniais specialistais. o Gerinti verslo klimat labai pad t likusi em s, statyb , darbo ir tranzito rinkos iškraipym bei suvarym pašalinimas; registravimo ir licencijavimo proced r racionalizavimas; likvidavimo ir bankroto proced r supaprastinimas; su mon mis dirbani viešojo administravimo pareig n darbo efektyvumo didinimas. Daugiausiai naudos tur t gauti MV , kurias labiau nei didi sias mones veikia administraciniai barjerai ir reguliavimo suvarymai. MV sektoriaus padid jimas, savo ruotu, paskatint darbo viet k rim ir paspartint ekonomikos augimo tempus. o Vis d lto verslo aplinkos reformavimo negalima sivaizduoti atskirai nuo ES acquis reikalavim vykdymo. Nors daugelyje srii ši reikalavim laikymasis leis pageri nti reguliavimo sistem , kai kuriose srityse ES gali ukrauti papildom kontrol s našt . Pavyzdiui, kyla pavojus, kad kai kuri ES galiojani kokyb s ir proced rini standart per mimas – ypa kai menki administraciniai geb jimai – gali sukurti papildom barjer maoms mon ms ateiti rink ir sumainti j konkurencingum . Usienio investicij pritraukimas gali b ti vienas iš pagrindini b d sumainti derinimo sunkumus vidaus mon ms. Ma ir vidutini moni susijungimai – kitas b das susitvarkyti su d id janiais kontrol s reikalavimais. o Apskritai vidaus teis s akt suderinimo su ES normomis procesas tur t b ti palankesnis eksportuojanioms mon s, kurios jau vykdiusios daugel ES standart , o vien tik vidaus rinkoje veikianioms mon ms gali atsirasti derinimo s naud . Vyriausyb s kontrol s ir priei ros politika bei laipsniško acquis per mimo strategija gali sušvelninti arba apsunkinti ši derinimo s naud poveik . Page 155 110 o Toliau išd styti principai gali pad ti Vyriausybei kiek manoma labiau padidinti ekon omin s integracijos ES teikiam naud , kartu sumainti derinimo spaudim mon ms, kuri konkurencingumas bus paveiktas neigiamai: · Nustatyti aiškius principus, kaip bus atskirtos funkcijos, kurias finansuos ir gyvendins valstyb s institucijos, kurias – rinkos. Atskirti valstybines ir privaias investicijas svarbu d l keli prieasi . Pirma, tai b tina efektyvaus ištekli paskirstymo kyje s lyga. Antra, tai leist valstybei sutelkti savo išteklius ir geb jimus esmines funkcijas, išliekanias valstyb s kompetencijoje. Pagaliau, tai gali pad ti nustatyti valstyb s investicij prioritetus ir efektyviai naudoti ES l šas bei regionin ES param . · Sutelkti pastangas likusiems prekybos su ES barjerams pašalinti. Dalyvavimas ES rinkoje be vidaus sien bus svarbiausia ilgalaik nauda, kuri gaus stojani šali kis. Prekybos s lygas galima pagerinti pašalinant esamus barjerus, skaitant: o barjerus, taikomus ES tarif ir kit prekybos apsaugos instrument pavidalu. Tai antidempingo mokesiai keletui pramon s gamini ir muito mokesiai em s kio produktams, kurie gal t b ti panaikinti iki stojimo dienos; o Lietuvos taikomus barjerus. Tai muito mokesiai em s kio produktams ir faktiškai išliekanti privalomoji sertifikavimo tvarka (pvz., kosmetikos gamini ); o fizinius barjerus, t. y. muitin s proced ras, d l kuri Lietuvos mon s patiria dideli s naud . Dabartini proced r supaprastinimas ir veikla siekiant sumainti pasienio barjerus nuo stojimo dienos (arba per kiek manoma trumpesn pereinam j laikotarp ) tur t b ti svarbiausi prioritetai, palaikomi reikiam investicij . · Paspartinti ES acquis per mim ir gyvendinim tose srityse, kuriose jis yra tiesiogin tolesni reform paskata. Geleinkelio transporto ir energetikos srityse integracija vidaus rink ir ES norm per mimas tur t sukurti s lygas ekonomikai augti ir tapti reikšmingu politiniu stimulu bei teisin mis tolesni reform gair mis. Ši infrastrukt ros sektori reformavimas svarbus susijusi produkt pirk jams kain prasme, vis pirma mon ms, kurioms ši produkt kainos gana svarbios. · Pašalinti Lietuvos verslo ir ekonomikos augimo barjerus . Kaip rodo kontrol s aplinkos analiz , yra keletas barjer , didinani Lietuvos moni s naudas ir mainanias j konkurencingum : o pirma, normos, kurios veikiau pa pildo, o ne gyvendina ES teis s aktus arba n ra susijusios su naryst s sipareigojimais, tur t b ti kritiškai peri r tos ir tur t b ti vertintas j reikalingumas bei vertingumas siekiant valstyb s politikos tiksl . Tai ypa taikytina at jimo rink barjerams, pvz., licencijavimo ir leidim išdavimo proced roms steigiant naujas mones. Kitos sritys, kuriose reik t toliau šalinti reguliavimo barjerus – em s pirkimas, statybos, tranzito klausimai ir darbo rinka; 70 o antra, kai kurios šiuo metu galiojanios normos tur t b ti panaikintos, nes jos deformuos konkurencij vidaus rinkoje. Pavyzdiui, moni apyvartos mokestis infrastrukt rai finansuoti, kuris paeidia princip „moka vartotojas“ ir kuris diskriminuot Lietuvoje registruotas mones. Jei šie konk urencijos iškraipymai nebus panaikinti iki stojimo dienos, toki diskriminuojani barjer nustatymo ir pašalinimo procesas bus ilgas – priklausomai nuo reguliuojam moni aktyvumo; 70 r. Rodogno (2002) ir Usienio investicij konsultacin s tarnybos studij apie administracinius barjerus Lietuvoje (1999). Page 156 111 o treia, moni steigimo ir veiklos barjer šalinimas ir ekonominio augimo s lyg stiprinimas bus reikšmingas biudeto pajam didinimui, kuris reikalingas norint vykdyti valstyb s investicij didinimo reikalavimus, kaip numatyta Mastrichto kriterijuose. Page 157 112 VRFLDO,1 6\0332/,7,.26\03UHIRUP$\1d\03352'8.7<9802\03,5\03 efeKTYVUMO DIDINIMAS 71 o Dešimtajame dešimtmetyje – per jimo rinkos ekonomik laikotarpiu – Lietuvoje smarkiai pakilo nedarbo ir skurdo lygis. Pad t dar labiau pablogino Rusijos kriz : 2000 m. nedarbo lygis viršijo 15 %. Dauguma bedarbi – ilgalaikiai. Rengiantis integracijai ES ir vykstant tolesniam ekonomikos restrukt rizavimui6 reikia tik tis, kad dirbani asmen nuot kis – ypa iš em s kio – did s. Atsivelgiant esamus geografinius ir kvalifikacijos neatitikimus, daugeliui netekusi darbo asmen gali b ti sunku j susirasti ir jie papildys ilgalaiki bedarbi gretas. Tokiomis aplinkyb mis socialin politika gyja labai didel reikšm , nes ji turi apsaugoti labiausiai paeidiam gyventoj dal nuo dideli pajam nuostoli ir nuskurdimo. A. S OCIALIN S APSAUGOS SISTEMOS AP VA LGA o Kaip daugelis pereinamosios ekonomikos šali Lietuva paveld jo ir suk r visapus socialin s apsaugos program paket (6.1 lentel ). J sudaro: i) valstybin s socialinio draudimo programos, finansuojamos iš socialinio draudimo mok ; ii) socialin s paramos programos, finansuojamos iš valstyb s ir savivaldybi biudet ; iii) valstybin s pensijos nusipelniusiems asmenims, mokamos iš valstyb s biudeto. o Valstybin s socialinio draudimo programos skirtos pad ti asmenims valdyti vairias pajam rizikas taikan t draudimo mechanizmus. Jos apima ilgalaikes išmokas, tokias kaip senatv s, invalidumo bei maitintojo netekimo pensijos, ir trumpalaikes išmokas, mokamas ligos, motinyst s, nedarbo bei sualojimo darbe atveju. Socialin s paramos programos padeda šeimoms ir skurstantiems asmenims pinigini pašalp ir socialini paslaug pavidalu. Daugiau nei pus pinigini pašalp yra kategorin s ir daugiausia skirtos šeimai bei vaikams. Be to, yra nuopelnais grindiamos valstybin s pensijos . Jos mokamos pareig nams, kariškiams, nukent jusiems d l politini prieasi asmenims, pasaulinio karo veteranams, prezidentams, mokslininkams, nuo ernobylio avarijos nukent jusiems asmenims ir kovos u nepriklausomyb metu uvusi asmen t vams. o Socialin s apsaugos programoms tenka daugiau nei pus vis valstyb s išlaid ir nemaa BVP dalis. 2000 m. vis socialinio draudimo program s naudos sudar 14,5 % BVP; vien pensijos – 7,2 % BVP. 72 Tai sudaro atitinkamai 48 % ir 35 % vis valstyb s išlaid . Socialin parama (pinigin s pašalpos ir socialin s paslaugos) 1999 m. sudar 2,5 % BVP. Bendrosios išlaidos socialin s apsaugos programoms realia išraiška pastoviai did ja nuo 1995 m. o Planuojami dideli vis reikšmingiausi socialin s apsaugos program pokyiai. Bus keiiami program politikos tikslai ir tai tur s reikšming finansini bei socialini pasekmi . Vyriausyb patvirtino pensij reformos koncepcij , ir šiuo metu rengiami statym bei teis s akt , reikaling daugiakomponentei pensij sistemai gyvendinti, projektai. 2001 m. pavasar buvo parengta ir Vyriausybei pateikta bedarbi pašalp programos pertvarkymo koncepcija. Parengtas naujo statymo d l pinigin s socialin s paramos projektas, kur Vyriausyb ir Seimas peri r s artimiausiu metu. 2001 m. sausio m n. sigaliojo Ligos ir motinyst s pašalp statymo daliniai pakeitimai. 71 Šiame skirsnyje apibendrinama mediaga, pateikta šios studijos II t. 9 skyriuje (Steele) ir 10 skyriuje (Yu). 72 skaitant sveikatos draudim , kur nuo 1997 m. atskirai admin istruoja Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Page 158 113 6 .1 lentel . Lietuvos socialin s apsaugos sistemos strukt r a SOCIALIN PARAMA Socialin s paslaugos VALSTYBINIS SOCIALINIS DRAUDIMAS Pinigin pašalpa (pagr. kategorijos) Institucin globa Kita VALSTYBIN S PENSIJOS Pensijos Socialin s pensijos Ilgalaik s globos staigos (seneli , ne gali j , našlaii ir kt.) Globa namuose Prezidento pensija Liga ir motinyst Šeimos pašalpos Trumpala ik s prieglaudos Slauga namuose Pareig n ir kariški pensijos Nedarbas Socialin pašalpa Dienos globa Nukent jusi j asmen pensijos Nelaimingi atsitikimai darbe ir profesiniai susirgimai Kompensacijos (komunalini paslaug ir visuomeninio transporto i šlaid ) Mišrias socialines paslaugas teikianios institucijos I ir II laipsnio valstybin s pensijos Sveikata (administruojama atskirai nuo VSD) Nemokamas maitinimas mokyklose Mokslinink pensijos Šaltinis: Yu (2002). B. V ALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO PROGRAMOS o Po nepriklausomyb s paskelbimo Lietuva suformavo visapus valstybinio socialinio draudimo program paket . Ši program politika ilgainiui keit si, taiau pamatin strukt ra išliko palyginti stabili. Valstybinio socialinio draudimo programa ap ima visus oficialiai dirbanius asmenis. Pagal darbo sutartis dirbantys asmenys moka privalom j mok , kuri išskaiiuojama iš darbo umokesio ir kuriai taikomi tam tikri darbo stao bei amiaus reikalavimai. Tokie asmenys turi teis visas draudimo išmo kas. Savarankiškai dirbantys asmenys moka pastovaus dydio mok , suteikiani teis tik bazin pensij . Panašiai ir registruotieji kininkai , turintys em s, privalo mok ti nedidel pastovaus dydio mok . U ekonomiškai silpnus kininkus dalin mok valstybinio socialinio draudimo sistem sumoka valstyb . mokas mokantys kininkai turi teis bazin pensij . 2000 m. mokas privalom sias valstybinio socialinio draudimo programas mok jo 82 % oficialiai dirbani asmen , 72 % visos darbo j gos ir 60 % darbingo amiaus asmen . o Išlaidos . Socialinio draudimo programos Lietuvos biudete sudaro reikšming išlaid straipsn ir j realioji vert laikui b gant did ja (6.1 pav.). Išlaidos pensijoms absoliuia išraiška sudar per 80 % vis socialinio draudimo program išlaid . Pastaraisiais metais tai buvo pagrindinis bendrojo išlaid augimo šaltinis. Taiau procentiniu atvilgiu nuo 1995 m. ymiai išaugo vis program s naudos. Išlaid augim daugiausia l m pašalp gav j skaiiaus did jimas ir vidutinio pašalpos dydio augimas. Bendras pensij skaiius nuo 1995 m. iki 2000 m. padid jo 23,5 %. Spariausiai augo invalidumo ir maitintojo netekimo pensij skaiius. 2000 m. skirt senatv s pensij skaiius faktiškai suma jo palyginti su 1995 m., taiau vidutinis pensij dydis ymiai išaugo. Senatv s pensijos nominalia išraiška padid jo 212 %, invalidumo – 201 %. 6.1 pav. Išlaidos socialinio draudimo programoms Socialinio draudimo išlaidos realia verte nuo 1995 m. ymiai išaugo (mln. Lt, 1995 m. kainomis) Pensijos sudaro didiausi programos išlaid dal (2001 m. sausis – birelis) Page 159 114 Šaltinis: SADM ir „Sodros“ duomenys o plaukos . Valstybin s socialinio draudimo programos daugiausia finansuojamos privalom osiomis mokomis (6.2 lentel ). Jas surenka ir atskirai nuo bendr j mokestini plauk ir valstyb s biudeto administruoja „ Sodra“. 34 % tarnautoj darbo umokesio paskirstoma penkioms draudimo programoms. Tai sudaro apytikriai 98,3 % socialinio draudimo sistemos plauk . mok tarifas buvo palyginti stabilus – 1991-1999 m. jis sudar 31 %. 2000 m. mokos tarifas buvo padidintas iki 34 %, siekiant subalansuoti valstybinio socialinio draudimo biudet . Nuo 1995 m. savarankiškai dirbantys asmenys moka pasto vaus dydio mok . kininkai irgi privalo mok ti pastovaus dydio mok , suteikiani teis bazin pensij . Taiau didel dalis kinink buvo atleisti nuo mokos remiantis tuo, kad jie gauna kurios nors r šies pensij . skaitant ir kininkus, teigusius n eturint joki pajam , 2000 m. socialinio draudimo mokas mok jo tik 14 % vis registruot j kinink . o Deficitas . Nuo 1996 m. sistemoje nuolat esama deficito, siekianio apytikriai 0,4 % BVP. Sunki finansin „Sodros“ pad tis daugiausia s lygota sunkios skol os naštos, susikaupusios nuo 1996 m. d l trumpalaikio skolinimosi, ir šios skolos aptarnavimo išlaid . Tai aiškiai matyti iš „Sodros“ administracini s naud dydio ir spartaus j augimo (6.1 pav.). - 1.000 2.000 3.000 4.000 5.000 6.000 1995 1996 1997 1998 1999 2000 pensijos ligos ir motinyst s išmokos bedarbio pašalpa a dministracin s išlaidos 81% 4% 4% 0,3% 11% 0% pensijos ligos ir motinyst s išmokos bedarbio pašalpa admi nistracin s išlaidos kita nelaim. atsitik. darbe Page 160 115 6.2 lentel . Socialinio draudimo program finansavimas 2002 metais. mok moka Socialinio draudimo programos mokos tarifas (atlyginimo neatsk. mokesi %) Darbdavys Darbuotojas Pensijos 25 22,5 2,5 Liga ir motinyst 3,5 3 0,5 Nedarbas 1,5 1,5 - Sveikata 3 3 - Nelaimingi atsitikimai darbe 1 1 - Iš viso: 34 31 3 Šaltinis: II t., 10 sk. (Yu). Senatv s pensijos o Senatv s pensijos išmok sudaro du pagrindiniai elementai: pastovaus dydio bazin pensija ir nuo darbo pajam priklausanti papildoma pensija. · Teis pensij . Kad gyt teis gauti valstybinio socialinio draudimo pensij , asmuo turi i) tur ti ne maiau kaip 15 met mok mok jimo sta ir ii) b ti sulauk s statymais nustatyto pensinio amiaus. Pensinio amiaus riba keliama nuo 60 iki 62,5 met vyrams ir nuo 55 iki 60 met moterims. Šis procesas prad tas 1995 m., o jo tempai – 2 m n. per metus vyrams ir 4 m n. moterims. 2001 m. pensinis amius buvo atitinkamai 61,5 ir 57,5 m. vyrams ir moterims. Nuo 2001 m. šie tem pai buvo pakoreguoti pusmeiu per metus ir vyrams, ir moterims. · Dydis. i) Bazin pensija yra pastovaus dydio ir negali viršyti 110 % minimalaus pragyvenimo lygio (MGL). 2000 m. ji siek 138 Lt per m nes – apytikriai 19 % vidutinio darbo umokesio atskaiius mokesius. 30 met mok mok jimo staas suteikia teis vis bazin pensij , 15 - 30 met – dalin bazin pensij . ii) Papildoma pensija grindiama asmens darbo pajamomis ir mok mok jimo stau. Tai asmens metinio darbo umokesio ir vidutinio šalies darbo umokesio tais metais santykis, imamas iš 25 didiausi santykio reikšmi per vis asmens darbo sta . · Indeksavimas. i) Bazin pensija kinta keiiantis MGL. MGL koreguojamas atsivelgiant infliacijos tempus; ii) papildomos pensijos indeksuojamos pagal darbo umokesio augim remiantis vidutinio darbo umokesio perskaiiavimu. Program gyvendinimas o Padengimas. Kadangi privalom sias socialinio draudimo mokas Lietuvoje moka tik madaug 60 % darbingo amiaus gyventoj , socialinio draudimo pensij padengimas nedidelis. Nemaa dalis dirbani asmen iš viso nemoka socialinio draudimo mok arba moka tik dalines mokas. Tod l daugelis, sulauk pensinio amiaus, negal s vykdyti minimalaus mok stao reikalavimo ir pensij negaus. Kai kurie gaus tik labai maas pensijas. Išskyrus asmenis, tenkinanius statymu nustatytas s lygas, neturintieji teis s prastines socialinio draudimo pensijas, netur s teis s gauti ir socialin s paramos pensij . 73 73 r. socialini pensij aptarim skyriuje apie socialin param . Page 161 116 o Pakankamumas . Vidutinis senatv s pensijos dydis Lietuvoje maas palyginti su dauguma pereinamosios ekonomikos šali . 2000 m. vidutin pensija kaip vidutinio darbo umokesio neatskaiius mokesi procentas siek 31 %, atskaiius mokesius – 44 %. Apytikriai 5 % pensinink gauna tik bazin pensij . Realioji pensij vert 1995 -2000 m. laikotarpiu padid jo apytikriai 46 %, taiau augimas buvo labai netolygus. Pastebimi ym s miesto ir kaimo bei lyi skirtumai, atspindintys darbo umokesio ir mok mok jimo stao diferencialus. 2000 m. nam kio tyrimo duomenimis, vidutin senatv s pensija mieste 16 % viršija kaimo gyventoj senatv s pensij . Vyr vidutin s pensijos 22 % viršija moter pensijas. o Kaip ir kitose ES stojaniose šalyse, valstybin s pensijos turi lemiam reikšm mainant pagyvenusi moni skurd . Nam ki tyrimo duomenys rodo, kad skurdo lygis nepensinink grup je gerokai aukštesnis nei pensinink grup je. Jei neb t valstybini pensij , bendrasis skurdo lygis ymiai pakilt (6.3 lentel ). Taiau nepaisant j poveikio, skurdas pagyvenusi moni grup je labai danas. Skurdo lygis aukštesnis kaimo pensinink ir moter pensinink grup se. Artimiausi dešimtmet pad tis tikriausiai dar pablog s, nes padid s pensinio amiaus moni , neturini teis s gauti pensij , skaiius, ir daugiau pensinink gaus maesnio dydio pensijas. 6.3 lentel . Senatv s pensij programos taka skurdui Priemon s skurdui ir nelygybei mainti Visos socialin s apsaugos programos Išskyrus senatv s pensij program Bendrasis skurdo lygis 6,55 24,37 Dini koeficientas 0,39 0,50 Miesto gyventoj skurdo lygis 3,40 19,54 Dini koeficientas 0,37 0,46 Kaimo gyventoj skurdo lygis 13,32 34,75 Dini koeficientas 0,41 0,56 Šaltinis: Lietuvos nam ki biude to tyrimas. 2000. o Efektyvumas . Pensijoms skirta darbo umokesio fondo dalis (25 %) panaši kitose pereinamosios ekonomikos šalyse skiriam dal , taiau vis d lto didel . Tai vienas iš veiksni , lemiani neformaliojo sektoriaus augim . Silpnas ryšys tarp asmens mokos, darbo umokesio ir išmokos kuria paskatas dirbti neoficialiai, deklaruoti maesnes oficialias pajamas ir išeiti pensij vos pasiekus minimal pensin ami . o Lygyb . Lietuvos pensij sistemai labai b dingas perskirstymas. Taip yra daugiau sia d l dviej politikos ypatybi : i) nustatytas pastovus pensijos komponentas; ii) n ra aukšiausios mokos ribos, suderintos su pensin s išmokos aukšiausia riba. Apskritai pensij dydis palyginti pastovus, ypa didesni pajam kvintiliuose. Kaip dauguma pereinamosios ekonomikos šali , Lietuva paveld jo pensij strukt r , teikusi daug privilegij . Kai kurios privilegijos buvo panaikintos ankstesn s reformos metu; kitos, pavadintos „valstybin mis pensijomis“, išliko ir mokamos iš valstyb s biudeto. o Patvarumas . Valstybin s pensij sistemos finansines perspektyvas vidutin s trukm s laikotarpiu ir v liau lems demografin strukt ra bei darbo rinkos veikla. Pirmaisiais šio šimtmeio metais bus laikotarpis, kai sistemoje bus teigiami grynieji pinig srautai, si ekiantys 0,1-0,9 % darbo umokesio fondo. Taiau jei nebus vykdomos strukt rin s reformos, ilgainiui susiformuos nepalankios demografin s tendencijos ir priklausomyb s koeficientas išaugs nuo 25 % 2009 m. iki apytikriai 47 % 2050 m. 2015- 2030 m. laikotarp iu tai sukurs neigiam pinig sraut , kai jis pasieks 5,5 % darbo Page 162 117 umokesio fondo arba viršys 1 % BVP. Nuolatinis deficitas reikalaus didinti mok tarif arba pasikliauti didesne parama iš bendrojo biudeto. 7 4 Problemos ir rekomendacijos d l veiklos o Kaip pripa sta Vyriausyb , 75 dabartin pensij sistema turi daug problem , skaitant silpn ryš tarp mok bei išmok ir d l to nepakankamas paskatas asmenims dalyvauti sistemoje bei mok ti mokas; sunki ir nepatvari finansin sistemos pad t ; ma ir toliau ma jant sistemos padengim . Siekiant spr sti šias problemas, neseniai parengtas strukt rin s reformos priemoni paketas. Svarbiausia tai, kad Vyriausyb pareng pamatin pasi lym kurti daugiapakop pensij sistem ir pateik j Seimui peri r ti 2001 m. gruodio m n. Šiame pasi lyme buvo numatyta, kad savarankiškai finansuojamos pensij pakopos diegimas bus prad tas 2004 m. sausio m n. Taiau patvirtin s, jog savarankišku finansavimu grindiamos schemos tinkamos, Seimas vietoje privalomos antrosios pako pos pasi l savanorišk treiosios pakopos schem , taip pat pasi l Vyriausybei apsvarstyti, kaip paskatinti dalyvauti šiose schemose. Atsakydama tai, 2002 m. spalio 2 d. Vyriausyb patvirtino alternatyv pasi lymo projekt ir pateik j Seimui. 6.1 lang elis. Patikslintas pensij reformos pasi lymas: savanoriškai finansuojama pakopa Pagrindin s savanoriškai finansuojamos pensij sistemos pakopos ypatyb s, apibr tos patikslintame projekte: · Dydis – Nuo 2004 m. – 2,5 %, 2007 m. – iki 5 % asmens darbo umokesio neatskaiius mokesi bus pervedama speciali individuali s skait . Darbo umokesio fondo dalis, skirta pensijoms, nesikeis ir išliks 25 % dydio . · Dalyvavimas – Visiškai savanoriškas. Vyriausyb s skaiiavimais, pirmaisiais metais dalyvaus 6 % dirbani gyventoj . · L š valdymas – Antrosios pakopos l šas valdys privaios pensij bendrov s arba draudimo bendrov s. Pensij fond dalyvis gali rinktis. · Išmokos – Pensija bus mokama tik pasiekus pensin ami ir mokama periodini mok jim , anuitet ar vienos sumos pavidalu atsivelgiant sukaupt pensijos sum bei statym reikalavimus. · Administravimas ir priei ra – U mok surinkim bus atsakinga mokesi inspekcija; „Sodra“ tvarkys dalyvi duomenis ir perves mokas pensij fondus. Pensij fond veikl prii r s Vertybini popieri komisija ir Valstybin draudimo priei ros tarnyba. · Finansavimas – Per jimo s naudos bus finansuojamos iš l š , gaut pardavus valstyb s turt , ir iš valstyb s biudeto. o Šios priemon s, iš kuri kai kurios minimos reformos pasi lyme, pad t finansiškai stiprinti nekaupiam j pensij sistem ir sudaryt galimyb gyvendinti antr j pakop : · Didinti paskatas dalyvauti koreguo jant pensini išmok parametrus . Kai kurios priemon s pad t stiprinti ryš tarp mok bei išmok ir skatint laikytis reikalavim , skaitant šias priemones: i) kaip atlyg u sta ir mokas, panaikinti bazini pensij viršutin rib pasiekus 30 met darbo sta ; ii) siekiant dirbanius asmenis skatinti v liau 74 Pensij reforma . Pamatinis dokumentas, skirtas SAL. 75 Baltoji pensij reformos knyga . Vilnius, 2000. Page 163 118 išeiti pensij , padidinti koregavimo koeficient skaiiuojant pensijas tiems, kurie išeina pensij v liau nei sulauk pensinio amiaus; iii) sumainti darbdavi mokam ir padidinti darbuotoj mokam procentin mok , siekiant didinti skaidrum ir paskatas; iv) nustatyti mokos viršutin rib , kad b t sumaintas perskirstymo laipsnis. · Toliau didinti pensin ami . Nors pensinio amiaus didinimo tempas neseniai buvo paspartintas, Vyriausybei reik t apsvarstyti galimyb toliau didinti š ami iki 65 met ir vyrams, ir moterims. Tai tur t ilgalaik poveik programos finansiniam gyvybingumui. · Stiprinti mok surinkim . Vyriausyb pripa sta, kad vienas iš b d tobulinti mok surinkim – tiesiogiai susieti socialinio draudimo mok ir mokesi rinkim . Be to, geresnis „Sodros“ ir VMI veiklos koordinavimas leist produktyviau apdoroti biudetini institucij mokas. Sprendimas konsoliduoti surinktas l šas ir paskirti mokesi institucij atsakinga u ši funkcij ilgainiui utikrins reikalavim laikym si ir pad s produktyviau apdoroti visos daugiakomponent s pensij sistemos mokas; · Gerinti „Sodros“ finansin pad t ir administravimo skaidrum . Šios priemon s tur t pad ti mainti išlaidas ir didinti atskaitingum : i) parengti valstybin didel s susikaupusios skolos aptarnavimo ir gr inimo strategij ; tobulinti biudeto rengimo proces , siekiant utikrinti tinkam „Sodros“ finansavimo plano peri r ; atsisakyti brangiai kainuojanio trumpalaikio skolinimosi; ii) tobulinti „Sodros“ administravim . o Reaguodama Seimo si lymus, Vyriausyb nusprend atsiimti savo pasi lym d l privalomai finansuojamos pakopos (6.1 langelis). Patikslintas reformos pasi lymas grindiamas vien tik savanoriška moka, pereinant nuo dabartini mok pagal nekaupiam j schem prie savarankiškai finansuojam schem , administruojam pensij fond ar draudimo bendrovi . Šia priemone siekiama padidinti senatv s pajam saugum diversifikuojant rizikas ir didinant asmens atsakomyb u savo pensini pajam valdym . Prognozi analiz rodo, kad si lomos daugiapakop s pensij sistemos suk rimas iš ties pad s pasiekti tris pagrindinius tikslus: i) pagerinti ilgalaik „Sodros“ finansin gyvybingum ir pasiekti, kad nuo 2007 m. atsirast biud eto perviršis; ii) esant pagr stoms makroekonomikos s lygoms, pasiekti, kad po reformos mon s gaut didesnes pensijas; iii) investicijos pensij fondus pad s gilinti Lietuvos finans rinkas. o Vis d lto, dar tebesant visiems pradin s pensij reformos elem entams, visiškai savanoriškos sistemos si lymas kelia rizik , kad jos dalyvi bus labai maai, pirmiausia jaunesnio amiaus darbuotoj kategorijoje. Dalyvauti savanoriškai finansuojamoje schemoje n ra paskat (išskyrus neapmokestinamas santaupas bei paad , kad ateityje bus sukaupta didesn pensija) ir valstybin s schemos, ar bus atsisakyta, priklausys tik nuo visuomen s supratimo apie savanoriškai finansuojamas schemas ir nuo visuomen s pasitik jimo privaiomis finansin mis institucijomis. Ir vieno, ir kito laipsnis kol kas n ra itin aukštas. Bedarbio pašalpa o Lietuvoje galiojanios privalomosios bedarbio pašalpos programos tikslas – suteikti asmenims trumpalaik pajam palaikym nedarbo atveju. Dabartin programa skiriasi nuo tradicini draudimo plan tuo, kad pašalpos dydis susietas tik su asmens darbo stau, o ne su buvusiomis darbo plaukomis. Bedarbi r mimo programos išlaidos palyginti nedidel s. 2000 m. visos bedarbi r mimo programos išlaidos ( skaitant bedarbio pašalpas, aktyvios darbo rinkos program as ir administracines s naudas) sudar apytikriai 0,4 % BVP. Apytikriai 46 % vis programos išlaid buvo panaudota pašalpoms mok ti. Taiau dešimtajame dešimtmetyje programa spariai pl t si (6.4 lentel ). Page 164 119 Vertinant pastoviosiomis kainomis, visos programos išlaidos padid jo madaug 1,5 karto, o vidutinis pašalpos dydis 1996-2000 m. laikotarpiu išaugo 31 %. Nuo 1995 m. pašalpos gav j skaiius smarkiai svyravo; nuo 1999 m. iki 2001 m. jis padid jo beveik 65 %. 6.4 lentel . Bedarbi r mimo programos rodikliai 1995 1996 1997 1998 1999 2000 Išlaidos (t kst. Lt) 53 400 100 716 155 467 208 018 180 370 175 472 BVP % 0,14 0,16 0,41 0,48 0,42 0,39 aktyvios darbo rinkos programoms 19 953 27 869 40 408 56 456 54 904 39 113 bedarbio pašalpoms 32 752 51 803 49 029 50 750 60 592 80 438 Nedarbo lygis (darbo biros duomenys) 7,.3 6,2 6,7 6,9 10,0 12,6 Nedarbo lygis (darbo j gos tyrimo d.) 17,1 16,4 14,1 13,5 14,1 15,4 Registruot bedarbi sk. (t kst.)* 78,0 127,7 109,4 120,2 122,8 177,4 Gav j skaiius (t kst.)* 23,2 38,4 26,0 22,7 23,1 31,1 reg. bedarbi % 29,7 30,0 23,8 18,9 18,8 17,5 Vidutin nedarbo trukm , m n. 5,5 5,7 5,5 5,5 5,8 6,7 Vid. pašalpos mok jimo trukm , m n. 3,6 3,9 3,4 3,4 3,8 4,0 Vid. m n. pašalpos dydis, Lt 80,9 122,3 169,8 187,6 181,4 186,9 Vid. m n. pašalpa 1995 m. kainomis 80,9 98,1 125,2 131,6 133,2 128,8 Vid. pašalpa/vid. d. u. neatsk. mokesi 16,8 19,8 21,8 20,2 19,4 18,5 Vid. pašalpa / vid . d. u. atsk. mokesius 22,3 26,2 29,4 27,4 26,5 26,1 Šaltinis: Lietuvos darbo bira. * vert met pradioje o statyminis dabartin s bedarbi r mimo programos pagrindas – Bedarbi r mimo statymas. Pagrindinius programos punktus apibendrintai galima nusaky ti taip: · Bedarbi pašalp programos padengimas standartinis. Bedarbio pašalp turi teis gauti dirbantys asmenys, turintys nustatyt minimal darbo sta . Savarankiškai dirbantys asmenys ir kininkai neturi teis s pašalp , nors ir gali dalyvauti aktyvios darbo rinkos programose. Nema bedarbi dal sudaro neregistruoti bedarbiai, o kai kurie usiregistrav , atrodo, dirba neoficialiajame sektoriuje. · Tik maa dalis registruot j bedarbi gauna pašalpas . 2000 m. pradioje bedarbio pašalp gavo apytikriai 17 ,5 % registruot bedarbi . Pagrindin tokios maos dalies prieastis – daugelis bedarbi neturi reikiamo 24 m nesi mok mok jimo stao. Kiti bedarbiai tiesiog jau išnaudoj maksimal pašalpos mok jimo laikotarp – 6 m n. 2000 m. vidutin prašymo gauti bedarbio pašalp trukm buvo apytikriai 4 m nesiai. · Paskata nedirbti nedidel . Dabartin pašalpos strukt ra reiškia, kad pati bedarbio pašalpa neteikia stipri paskat nedirbti. Bedarbio pašalpa nedidel . Vidutin atstatymo norma, išreiškiama vidutin s bedarbio pašalpos ir vidutinio šalies grynojo darbo umokesio santykiu, 1996- 2000 m. sudar 26 -29 %, o vidutin s pašalpos ir vidutinio darbo umokesio neatskaiius mokesi santykis suma jo nuo 21,8 % 1996 m. iki 18,5 % 2000 m. Šeši m nesi pašalpos mok jim o laikotarpis – gana trumpas (6.2 pav.). · Bedarbio pašalpa yra perskirstomojo pob dio . Ankstesni asmens darbo pajam ir pašalpos dydio nesiejimas reiškia, kad Lietuvoje bedarbio pašalpos dydis labai nekintantis. Nustatytas aukšiausias ir emiausias pašalpos dydis dar labiau suspaudia pašalpos ribas. Bedarbio pašalpos nekintamum galima steb ti ir miesto/kaimo bei lyi skirtum aspektu. Palyginti su vidutiniu kaimo ir miesto pajam diferencialu, kuris siekia apytikriai 33 %, nam ki tyrimo duomenys rodo, kad 2000 m. vidutin bedarbio Page 165 120 pašalpa kaime gyvenantiems gav jams sudar 89 % miesto gav j gaunamos pašalpos. 2000 m. moterims mokama bedarbio pašalpa sudar 97 % vyr gav j pašalpos. 6.2 pav. Bedarbio pašalpa: Lietuva, palyginti su kitomis pereinamosios ekonomikos šalimis Atstatymo norma* (pradin pašalpa kaip asmens darbo umokestis neatskaiius mokesi %) Galima trukm m nesiais (dešimtojo deš. pabaigoje) * Lietuvos atveju naudotas vidutinis šalies darbo umokestis neatskaiius mokesi . Šaltinis: kit šali duomenys – Vodopivec, Vorgotter, Raju (2001). Vyriausyb s pasi lymas d l reformos o 2001 m. Vyriausyb s strategijos komitetui buvo pateikta koncepcija ir statym projektai, kuriuose si loma iš esm s pakeisti bedarbio pašalp programos strukt r . Tikimasi, kad šie dokumentai bus dar kart pateikti dabartinei vyriausybei 2002 m. pradioje. statym projektai išreiškia strategini tiksl pasikeitim : bedarbi apsauga keiiama santykiškai nekintanio dydio trumpalaikiu pajam palaikymu kuriant labiau tradicin nedarbo draudimo schem , pagal kuri iš dalies atkuriamos asmens prarastos pajamos. · Pašalpos formul . Bedarbio pašalpos formul sudaryt nekintamo dydio komponentas, lygus naujam si lomam socialin s pašalpos dydiui, ir su darbo pajamomis susietas komponentas su ma jania tiksline atk rimo norma. Pastaroji pirmus 3 m nesius sudaryt 60 %, kitus 3 m nesius – 30 %, o po 6 m nesi tapt lygi nuliui. Pasiekus 6 m nesi maksimum , mokama pastovaus dydio pašalpa pagal socialin s paramos program . · Teis pašalp . Teis pašalp suteikiama, jei asmuo turi 18 m nesi darbo sta per pastaruosius 36 m nesius. Asmenims, art jantiems prie pensinio amiaus, reikalavimas bus švelnesnis. · Administravimas. „Sodra“ negal s perskirstyti mok , skirt vairioms socialinio draudimo programoms; vietoje to „Sodroje“ bus atidarytos specialios bedarbi pašalpoms skirtos s skaitos ir suformuotas bendras viso ms programoms rezervinis fondas, leidiantis „Sodrai“ ypatingomis aplinkyb mis Tarybos sutikimu pasinaudoti rezervais. · Ryšis su aktyvios darbo rinkos programomis (ADRP). Pasi lyta, kad ADRP b t prieinamos visiems dirbantiems gyventojams, o ne tik tiems, k urie mok jo mokas 0 20 40 60 80 Lietuva ekija Makedonija Rumunija Slovakija Bulgarija Vengrija Slov nija 0 2 4 6 8 10 12 14 16 18 L i e t u v a L a t v i j a E s t i j a R u m u n i j a S l o v a k i j a B u l g a r i j a V e n g r i j a L e n k i j a M a k e d o n i j a Page 166 121 program . Tod l šios programos nebus trauktos draudimo schem , bet bus finansuojamos tiesiai iš biudeto ir jas administruos darbo bira. Atitinkamai bus sumainti darbo umokesio fondo mokesiai bedarbi r mimo programai finansuot i. Reakcija Vyriausyb s pasi lym ir rekomendacijos o Vyriausyb s pasi lymas d l reformos, nors ir pagr stas teisiniais motyvais, turi ir potencialiai kenksming ypatybi . Kai kurie si lomi bedarbi r mimo programos pakeitimai, pirmiausia „Sodros“ finans valdymo racionalizavimas, padidint vairi socialinio draudimo program skaidrum . Taiau politikos pakeitimas pereinant nuo nekintamo dydio nedidel s bedarbio pašalpos prie labiau tradicin s draudimo schemos netaps dirbantiems Lietuvos gyventojams veiks mingesne ar ekonomiškai efektyvesne apsauga. o i) Išlaikyti nekintamo dydio ir nedidel bedarbio pašalp . Dabartin programa pagr stai orientuota param skurdiausiems nam kiams. Si lomas nekintamo dydio pašalpos ir su darbo pajamomis susietos pašalpos junginys apribot galimyb perskirstyti ir kartu gerokai padidint pašalp , be to, sukurt iškreipt trumpalaik bei ilgalaik efekt (6.3 pav.). Asmeniui, kurio darbo umokestis, nuo kurio skaiiuojamos mokos, lygus šalies vidurkiui, atk rimo norma skaiiuojant pagal gryn j darbo umokest b t 75 % pirmuosius 3 m nesius ir 45 % kitus 3 m nesius. Asmeniui, 36 m nesius iki tampant bedarbiu gavusiam minimal darbo umokest , pradin atstatymo norma gal t b ti 85 %. Tai gali labai smarkiai sumainti paskat ieškotis darbo, kaip rodo, pvz., Slovakijos patirtis (World Bank, 2001). Be to, si loma politika reikš didesnes bendr sias išlaidas. Ministerijos skaiiavimai leidia manyti, kad bendrosios išlaidos bedarbi pašalp programai padid s madaug tredaliu. Jei Vyriausyb nori diegti draudimu grindiam mechanizm dabartinei sistemai pakeisti, rekomenduotume, kad schemoje neb t nekintamo dydio komponento, o tik su darbo pajamomis susietas komponentas su 40 - 50 % pradine atk rimo norma. 6.3 pav. Iškreipta p askata dirbti esant si lomai naujai pašalpos strukt rai (bedarbio pašalpa kaip asmens grynojo darbo umokesio proc.) o ii) Pad ti ilgalaikiams bedarbiams koreguojant socialin s paramos politik ir utikrinant, kad ADRP neb t daugiausia orientuotos asmenis, kuriuos manoma v l darbinti . Kaip teisingai pripa sta ministerija, dabartin politika neteikia reikiamos apsaugos ilgalaikiams bedarbiams. Dabartin socialin s paramos politika leidia vietos valdios staigoms tam tikru laipsniu savo nuoi ra patikrinus pajamas spr sti, ar 0 20 40 60 80 100 120 2 1 5 2 6 5 3 1 5 3 6 5 4 1 5 4 6 5 5 1 5 5 6 5 6 1 5 6 6 5 7 1 5 7 6 5 8 1 5 YLGXWLQLV\03GDUER\03XĺPRNHVWLV\0f\03QXR\03NXULR\03VNDLţLXRMDPD\03 PRND 156.3 204.5 8.3 4.6 0 : D 156.3 209.0 8.3 2.8 0 : W 156.3 212.0 8.3 4.6 0 : N 156.3 221.7 8.3 3.3 0 : U 156.3 224.7 8.3 2.3 0 : L 156.3 227.0 8.3 7.4 0 : P 156.3 234.5 8.3 5.1 0 : R 156.3 239.7 8.3 2.3 0 : \03 156.3 242.0 8.3 5.1 0 : Q 156.3 247.3 8.3 5.1 0 : R 156.3 252.4 8.3 3.3 0 : U 156.3 255.4 8.3 7.4 0 : P 156.3 263.0 8.3 4.6 0 : D 156.3 267.4 8.3 2.3 0 : \0f 156.3 269.7 8.3 2.3 0 : \03 156.3 272.0 8.3 5.1 0 : S 156.3 277.3 8.3 3.3 0 : U 156.3 280.3 8.3 5.1 0 : R 156.3 285.4 8.3 4.6 0 : F 156.3 290.0 8.3 2.3 0 : \11 Pradin BP kaip vid.d.u.,nuo kurio skai. moka,% Pradin BP kaip šalies d.u.vidurkio % Page 167 122 asmenys, daugiau nei 12 m nesi registruoti kaip bedarbiai, turi teis gauti socialines pašalpas. Tod l dauguma ilgalaiki bedarbi laikomi netur teis s tokias pašalpas. Kadangi Lietuva jau turi pajam vertinimu pagr st socialini pašalp program , Vyriausyb gal t apsvarstyti galimyb ilgalaikiams bedarbiams skirti socialin pašalp neribotam laikui taikant standartinius pajam ir turto patikrinimo kriterijus. Taiau tai gali teikti papildomas iškreiptas paskatas nedirbti. Daugiau naudos gal t suteikti ADRP orientavimas ilgalaikius bedarbius. o iii) Didinti programos efektyvum atmetant neturinius teis s pašalp gav jus. Labai paplitu si nuomon , kad Lietuvoje didelis neoficialusis sektorius ir kad jame dirbantys asmenys labai suinteresuoti kaip registruoti bedarbiai, kad gaut vairi socialini pašalp . Vienas iš b d šiai problemai spr sti – stiprinti tikrinimus, skaitant tikrinimus atsitiktin s atrankos b du. Be to, buvo pasi lyta, kad reikalavimas minimaliai dalyvauti viešuosiuose darbuose mainais u pašalp veiksmingai atsijot daug asmen , neturini teis s pašalp . Taiau yra tam tikr teisini kli i , trukdani savivaldybei reikalauti, kad asmuo dirbt viešuosius darbus negaudamas minimalaus darbo umokesio. Vyriausyb turi apsvarstyti galimyb pakeisti darbo statymus, kad jie b t lankstesni reikalavimo mok ti atlyginim poi riu, arba numatyti kitas darbo santyki formas , taikytinas viešuosius darbus dirbantiems pašalp gav jams. C. S OCIALIN S PARAMOS PR OGRAMOS o Vyriausyb teikia socialin param pinigini išmok ir socialini paslaug pavidalu. Pinigin s išmokos apima i) kategorines pašalpas, skiriamas tam tikroms gyvent oj grup ms neatsivelgiant j pajamas; ii) pajam tikrinimu grindiamas pašalpas tiems, kuri pajamos nesiekia tam tikro lygio. Socialin s paslaugos apima glob staigose, glob namuose bei bendruomen s glob ir teikiamos vaikams, seniems mon ms bei kt. paeidiamoms grup ms. o Dešimtajame dešimtmetyje socialin s paramos programos decentralizuotos ir jas gyvendinti perduota savivaldyb ms. Dauguma program finansuojama iš savivaldybi biudet ir jas administruoja vietos valdios staigos. Valstyb s biud etas finansuoja kelis socialin s paramos komponentus, skaitant socialines pensijas, nemokam maitinim mokyklose, pašalpas n šioms student ms ir našlaii stipendijas. o 2000 m. pinigin ms socialin s paramos programoms teko apytikriai 1,55 % BVP. Išlaidos pinigin ms išmokoms realia išraiška nuolat augo, kai kuriais metais ymiai. Socialin s paslaugos irgi sudar nema bendr j išlaid dal ; daugiausiai išlaid tenka institucinei globai (6.5 lentel ). Page 168 123 6 .5 lentel . Išlaidos socialin s paramos programai (BVP %) 1995 1996 1997 1998 1999 2000 Pinigin s išmokos 1,15 1,04 1,25 1,28 1,53 1,55 Kategorin s išmokos 0,66 0,65 0,62 0,66 0,93 0,92 socialin s pensijos 0,26 0,24 0,20 0,19 0,21 0,21 šeimos pašalpos 76 0,33 0,35 0,36 0,41 0,47 0,46 Pajam tikrinimu pagr stos išmokos 0,49 0,38 0,63 0,62 0,59 0,62 socialin s pašalpos 0,26 0,24 0,20 0,16 0,17 0,20 komun. išlaid kompensavimas 0,23 0,14 0,30 0,19 0,14 0,17 Socialin s paslaugos 0,83 1,08 0,94 Šaltinis: SADM, „Sodra“ o Dešimtajame dešimtmetyje programa buvo nuolat keiiama, o dabar si loma tam tikr nauj pakeitim . 1995 m. Vyriausyb pakeit kategorini išmok tvark sumaindama kategorij skaii ir padidindama kai kurias išmokas. 1997 m. buvo diegta šeimos pašalpa, pagr sta pajam tikrinimu. 1998 m. ir 2000 m. buvo gerokai padidintos išmokos našlaiiams. 2001 m. pradioje buvo parengtas naujas Pinigin s socialin s paramos statymo projektas, kuriuo toliau keiiama pinigini išmok politika. 2002 m. pavasar j ketinama pateikti Vyriausybei. Parengta nauja socialini paslaug teikimo koncepcija. Kitas svarbus nesenas pokytis susij s su ši program finansavimu. Nuo 2002 m. sausio m n. vis statymais numatyt pinigini išmok finansavimas v l centralizuotas, t. y. perduotas Vyriausybei. Šiam tikslui skirtos l šos iš valstyb s biudeto bus pervedamos specialias savivaldybi tvarkomas s skaitas. Pinigin s išmokos o Lietuvos pinigini išmok programai b dinga tai, kad didel jos dalis tenka kategorin ms išmokoms ir ji vis pirma orientuojama šeimas, auginanias vaikus, ir t v neglobojamus vaikus. 1998 m. kategorin ms išmokoms buvo skirta apytikriai 55 % vis išlaid . Pašalpos šeimoms, auginanioms vaikus, sudar apytikriai 42 % vis pinigini pašalp at mus socialines pensijas. o Kategorin s pinigin s išmokos . Kategorines išmokas sudaro daugiausia socialin s pensijos, vairios pašalpos šeimoms, auginanioms vaikus, laidotuvi pašalpos ir visuomeninio tra nsporto lengvatos. Deklaruojamas bendrasis ši program tikslas – remti vaikus auginanias Lietuvos šeimas. o Socialin s pensijos skiriamos dviem didel ms gyventoj grup ms: i) asmenims, sulaukusiems pensinio amiaus, taiau neturintiems teis s gauti prastin s valstybinio socialinio draudimo pensijos ar valstybin s pensijos, nes jie ilg laik (maiausiai 15 met ) r pinosi ne galiais vaikais arba išaugino daug vaik (5 ir daugiau) iki 8 met amiaus; ii) ne galiems vaikams ir ne galiems asmenims iki tam tikro amiaus. Pirmosios grup s socialin s pensijos dydis lygus bazinei pensijai, o ji mokama ilgiau gyvenantiems vaikams. Antrosios grup s socialin s pensijos dydis – 0,5- 1,5 MGL. Socialin s pensijos mokamos iš valstyb s biudeto. o Šeimos pašalpa mokama visoms šeimoms, auginanioms vaikus. Atsivelgiant bendr j išlaid dyd – tai didiausia iš vis šeimos pašalp . Moterims, turinioms teis gauti valstybinio socialinio draudimo motinyst s pašalp , pašalpa mokama, kol vaikas yra 1- 3 met amiaus, priešingu at veju pašalpa mokama nuo vaiko gimimo iki jam sukaks 3 metai. Pašalpos dydis – 75 % MGL per m nes u vien vaik (2000 m. – 94 76 Išskyrus pašalpas šeimoms, auginanio ms tris vaikus, kurios skiriamos pagal pajamas. Page 169 124 Lt.). 2000 m. šeimos pašalpa buvo mokama apytikriai 88 000 vaik . Šeimos pašalpa mokama iš savivaldyb s biudeto. o Pašalpos našla iiams ir vaikiams . Išlaidos našlaii išmokoms buvo nemaos ir toliau augo. Pagrindin s pašalp r šys: i) globos pašalpa, skiriama glob jams; ii) vienkartin sik rimo pašalpa , skiriama 18 met sulaukusiems našlaiiams b sto sigijimo tikslu; iii) stipendija, mokama našlaiiams, besimokantiems aukštesniojo ir aukštojo mokslo staigose. 1995 - 2000 m. bendrosios išlaidos vis ši kategorij pašalpoms padid jo 10 kart nominalia išraiška. 2000 m. globos pašalpa buvo padidinta nuo 1,5 iki 4 MGL per m nes vienam vaikui. Našlaii stipendija buvo padidinta iki 4 MGL, o sik rimo pašalpa – nuo 18 iki 50 MGL. o Pajamomis grindiamos pašalpos . Socialin s pašalpos, komunalini išlaid kompensacijos, pašalpos šeimoms, auginanioms 3 vaikus, vienkartin pašalpa ir nemok amas maitinimas mokykloje yra 5 pagrindin s paramos r šys, orientuotos skurdiausius gyventojus ir skiriamos patikrinus pajamas. Ši pašalp skyrimo ir mok jimo tvarka šiuo metu reguliuojama keliais teis s aktais 77 . Pašalpos skiriamos šeimoms, kuri pajamos neviršija valstyb s remiam pajam , o pašalp dydius, skaiiuojamus kaip MGL procentas, kas ketvirt tvirtina Vyriausyb (r. 6.2 langel ). o Socialin pašalpa Lietuvoje yra pagrindin pajamas palaikanioji pašalpa. 2000 m. jai teko 18 % vis pinigini išmok programos išlaid . Jos gav j buvo apytikriai 115 000. Pagrindin s šios programos ypatyb s: · Teis pašalp . Šeima turi teis socialin pašalp , jei visos nam kio pajamos (at mus mokesius ir socialinio draudimo mokas) yra maesn s nei valstyb s remiamos pajamos. · Dydis. Pašalpa sudaro 90 % skirtumo tarp nam kio pajam ir valstyb s remiam pajam . · Skaiiavimas. Pašalpa apskaiiuojama pagal nam kio pajamas per paskutinius 3 m nesius. U pajam ir turto patikrinim atsakinga savivaldyb . Pašalpa mokama kas 3 m nesius. · Finansavimas. Sistema finansuojama iš savivaldyb s biudeto, j administruoja savivaldyb . 77 Socialines pašalpas reguliavo Asmens pajam apsaugos statymas (1990 m. rugs jo m n.). Komunalini išlaid kompensavim reguliavo Buto (individualaus gyvenamojo namo) šildymo išlaid , išlaid šaltam ir karš tam vandeniui kompensavimo gyventojams, turintiems maas pajamas, statymas (1999 m. balandis). Vienkartin s pašalpos buvo mokamos pagal 1992 m. spalio m n. Vyriausyb s nutarim . Page 170 125 o Kompensacijos u komunalines paslaugas ski rtos kompensuoti šeim išlaidas šildymui ir šaltam bei karštam vandeniui. Visoms kompensacijoms nustatyta viršutin riba remiantis normatyvin mis arba numanomomis s naudomis. Maksimali kompensacij gauna šeimos, kuri pajamos maesn s nei VRP. Jei šeimos pajamos viršija VRP, šeima moka tam tikr skirtumo tarp jos pajam ir VRP procent 78 , o likusias išlaidas kompensuoja valstyb . Savivaldyb apskaiiuoja šeimos, turinios teis kompensacij , mok tin sum ir išsiunia duomenis komunalini paslaug monei. mon pateikia s skaitas vartotojui ir savivaldybei. Kaip ir socialin s pašalpos programos atveju kompensacija skiriama kas trys m nesiai. o Pašalpa šeimai, auginaniai 3 vaikus . Greta vairi kategorini šeimos pašalp , 1997 m. buvo vesta pusiau kategorin pašalpa šeimoms, auginanioms 3 vaikus iki 16 m. amiaus arba vyresnius, kol jie baigs moksl dieniniame skyriuje. Ši pašalp turi teis gauti šeimos, kuri pajamos vienam nariui maesn s nei 3 x VRP. Pašalpos dydis – 1 MLG vienam asmeniui 79 . 78 2000 m. šeima tur jo apmok ti 25 proc. gyvenamojo ploto šildymo, 2 proc. ša lto vandens ir 5 proc. karšto vandens išlaid . 79 Šeimos, auginanios tris vaikus, gauna padidint pašalp u ketvirt vaik ir šioms papildomoms išmokoms pajam tikrinimas netaikomas. 6.2 langelis. Minimalus pragyve nimo lygis (MGL) ir valstyb s remiamos pajamos (VRP) MGL paskirtis – nustatyti socialiai priimtin pragyvenimo lyg pagal tam tikrus fiziologinius ir m itybos kriterijus. MGL apibr tas Asmens pajam apsaugos s tatyme. MGL, kur kas ketvirt apskaiiuoja S ocialin s apsaugos ir darbo ministerija, pagr stas maisto ir kit b tiniausi išlaid krepšelio vidutine kaina. Maisto krepšelio sud tis grindiama nam kio biudet tyrimo duomenimis apie maiausias pajamas gaunanias grupes, minimalias maisto vartojimo normas suaugusiesiems ir vaik mitybos normas. Maisto produkt kainos nustatomos remiantis vidutin mis maisto kainomis mieste ir kaime, vertintoms pagal gyventojus. MGL apibr iamas vienam asmeniui per m nes . Pašalpoms skaiiuoti naudojam MGL kas ketvirt nustato Vyriausyb . Taikomasis MGL gerokai maesnis u skaiiuojam j MGL ir nustatomas atsivelgiant valstyb s biudeto išteklius. Beveik visos socialin s pašalpos ir bazin s pensijos išreiškiamos kaip MGL kartotiniai. Šeimős, susidedanios iš n asme n , MGL lygus vieno mogaus MGL x n . Pagal Asmens pajam apsaugos statym VRP apibr iamos kaip garantuot pajam lygis, ne maesnis nei maistui išleidiam pinig suma, nustatyta skaiiuojant MGL. Jos irgi tvirtinamos kas ketvirt ; VRP dydis tarpinis ta rp skaiiuojamojo MGL ir taikomojo MGL. VRP yra matas, naudojamas nustatyti, ar šeima arba asmuo turi teis pajam pagrindu skiriamas pašalpas. MGL ir VRP dydiai, matuojami pastoviosiomis kainomis, buvo daugiau ar maiau susting ; pastaraisiais metais j ie šiek tiek suma jo. MGL ir VRP kaip vidutinio grynojo darbo umokesio procentas ilgainiui suma jo. Šaltinis: II t., 10 skyrius. Page 171 126 Vyriausyb s si lomi politikos pakeitimai o Naujajame Pinigin s socialin s paramos statymo projekte suformuluoti ministerijos numatyti atlikti pokyiai: · pajam tikrinimo riba: padidinti valstyb s remiam pajam minimum nuo 135 iki 180 Lt; · pašalp dydis : sumainti pašalpos dyd nuo 90 % iki 60 % skirtumo tarp VRP ir pajam ; · padengimas : taikyti kompensacij u šildym , šalt ir karšt vanden visoms komunalin ms išlaidoms, skaitant elektr , dujas ir kt.; · pajam tikrinimo administravimas : nustatyti, kad pašalp pretenduojanios šeimos kasmet deklaruot pajamas ir turt valstybin je mokesi inspekcijoje. o Ministerijos skaiiavimais, d l ši pakeitim socialin s pašalpos ir kompensacij gav j skaiius išaugs atitinkamai nuo 115 ir 259 t kst. iki 370 t kst. abiem atvejais . Biudeto ištekliai, skirti šioms dviem programoms finansuoti, padid s 97 % nuo dabartini 160 mln. iki 314 mln. Lt. Problemos ir veiklos rekomendacijos o Dabartin se socialin s paramos programose yra reikšming paklaid , susijusi su traukimu bei ne trauk imu, ir veiksmingai nepadeda skurstantiems gyventojams. Aišku, kad ministerija ir program administruojantys savivaldyb s pareig nai pripa sta kai kurias iš ši problem . o Skirstant bendruosius išteklius pakankamai nesiorientuojama skurstanius gyventojus. Kaip nurodyta anksiau, daugiau nei pus išlaid skiriama kategorin ms išmokoms. Nam ki biudet tyrimas rodo, kad vidutinis socialini pensij ir šeimos pašalp kaip visumos lygis teigiamai susij s su nam ki pajam lygiu, tuo tarpu vidutinis šeim os pašalpos lygis nesusij s su jokiomis nam kio pajamomis (6.4 pav.). Lyginamoji statistin analiz irgi rodo, kad skurdo poveikis kategorin ms išmokoms kaip visumai labai ribotas. At mus socialin s paramos program , skurdo lygis pakyla neymiai. Kitaip tariant, nepaisant didel s programos apimties, jos poveikis skurdui nereikšmingas (6.6 lentel ). 6.6 lentel . Pajam tikrinimu grindiam socialin s paramos program poveikis skurdui Su visomis socialin s apsaugos programomis Be vis kategorini pašalp Be pajamomis grindiam socialin s paramos program 80 Bendrasis skurdo lygis 6,55 7,11 7,63 Dini koeficientas 0,39 0,39 0,40 Skurdo lygis mieste 3,40 3,68 4,15 Dini koeficientas 0,37 0,37 0,37 Skurdo lygis kaime 13,32 14,48 15,10 Dini koeficientas 0,41 0,42 0,42 Šiuose skaiiavimuose VRP laikomos skurdo riba. 80 Socialin s paramos programos – socialin pašalpa, pašalpos šeimoms, auginanioms 3 vaikus ir komunalini išlaid kompensavimas. Page 172 127 Šaltinis: Lietuvos N BT, 2000. o Siekdama efektyvumo ir veiksmingesn s pagalbos skurs tantiems gyventojams, Vyriausyb turi palaipsniui atsisakyti kategorini pašalp ir sutelkti išteklius didesni pajamomis grindiam pašalp teikim šiems gyventojams. Vis pirma Vyriausybei reik t vertinti galimyb sumainti kategorini išmok dyd mainant šeimos pašalpos trukm arba mainant kategorij skaii . 6.4 pav. Kategorin s išmokos nepadeda skurstantiems gyventojams (Vidutinis pašalpos dydis remiantis atitinkamo gyve ntoj penktadalio pajamomis) Šaltinis: N BT 2000 m. duomenys vertinant pagal nam kius. o Pajam tikrinimo lygis emas, taiau kartu neatsivelgiama masto ekonomij . Valstyb s remiamos pajamos, kuri dydis prilygintas apytikriai 60 % santykin s skurdo ribos 81 ir kuri pagrindu nustatoma teis pašalp , iš ties nedidel s. Taigi nuošalyje paliekama didel dalis gyventoj , kurie gyvena palyginti skurdiai. Kartu, netaikant jokios ekvivalentiškumo skal s šeimos teisei pašalp ir pašalpos dydiui nustatyti, didesni šeim pragyvenimo lygis pervertinamas ir j gaunamos pašalpos j poreiki atvilgiu yra didesn s nei maesni šeim gaunamos pajamos. Vyriausyb gal t apsvarstyti galimyb padidinti pajam tikrinimo lyg , kad jis tiksliau atspind t tikr j mini mal pragyvenimo lyg , ir visiškai indeksuoti j pagal infliacij . Kol kas Vyriausyb gal t diegti ekvivalentiškumo skal , kad b t galima tiksliau vertinti pragyvenimo išlaidas. Šie pakeitimai pareikalaus papildom biudeto išlaid , taiau j galima ga uti sumainant kategorini išmok r ši skaii ir galiausiai jas panaikinant. o Reikšminga ne traukimo socialin s paramos program paklaida. Remiantis N BT duomenimis atlikta analiz rodo, kad ne traukimo socialin s paramos program paklaida pavojingai didel – dauguma skurstani j (vertinant pagal ma pajam rib ) negauna pašalpos. Apytikriai 87 % skurstani nam ki negauna socialin s pašalpos. 81 Didiojoje šios ataskaitos dalyje skurdo riba laikoma 50 proc. medianos ekvivalentiškoms m nesio išlaidoms. 2000 m. skurdo riba buvo 222,9 Lt. 0 50 100 150 200 250 300 350 neturtingiausi gyventojai 2 penktadalis 3 penktadalis 4 penktadalis turtingiausi gyventojai socialin pensija šeimos paramos valstybin s išmokos šeimos pašalpa Page 173 128 domu tai, jog analiz s rezultatai rodo, kad ne traukimo paklaidos laipsnis kaimo ir miesto nam kiuose ymiai nesiskiria (atitinkamai 87,3 ir 85,9 %); o Viena iš paeidiam grupi , kuri programa reikiamai neapsaugo – ilgalaikiai bedarbiai. Baigus mok ti bedarbio pašalp , socialin pašalpa bedarbiams mokama ne ilgiau kaip 6 m nesius. Vietos socialin s apsaugos pareig nai nurod , kad kai kuri paeidiam grupi atstovai (ypa piktnaudiaujantys alkoholiu asmenys ir kaime gyvenantys mon s) neusiregistruoja kaip bedarbiai ir lieka be apsaugos. Socialini pašalp programos netur t ne traukti asmen tiesiog j nedarbo trukm s pagrindu. Apskritai socialin s paramos politikos reforma ir bedarbi pašalp programa tur t eiti ranka rankon, kad b t utikrinta, jog labiausiai paeidiamos grup s bus apsaugotos, ir kartu skatinti mones ieškotis oficialaus darbo. o traukimo paklaidos poveikis gali b ti sumaintas didinant tikslingum . Nors N BT duomen analiz leidia manyti, kad traukimo socialini išmok program paklaida gana nedidel , ministerijos ir savivaldybi pareig nai mano, kad daugelis pašalp gav j n ra tie, kuriems išmok labiausiai reik t , ir dirba neoficialiajame sektoriuje. Šioje srityje b t galima atlikti trij r ši pakeitimus: · vesti pajam ir turto deklaravim , glaudiai bendradarbiauti su mokesi institucija ir socialin s apsaugos programomis. Pajam duomen prieinamumas leist socialin s gerov s programos darbuotojams patikrinti pareišk j pajam b kl ir mainti traukimo paklaid skaii ; · papildant pajam tikrinim nustatyti turto tikrinimo kriterijus kaip teis s pašalp suteikimo s lyg ; · nustatyti tam tikr reikalavim dalyvauti vieš j darb programoje kaip savaimin s atrankos mechanizm . Tai pad t išaiškinti dirbanius neoficialiajame sektoriuje asmenis. Kaip min ta skyriuje apie bedarbio pašalp , tam gali reik ti šiek tiek pakeisti darbo statymus. o Dabartin pašalpos strukt ra neskatina ieškoti darbo . Pašalpos ma jimo did jant pajamoms laipsnis šioje programoje gana didelis. Papildomos socialin s pašalpos gav jo pajamos tesudaro dešimtadal to, k jis gauna dirbdamas. Socialin s paš alpos kriterij vykdymas suteikia nam kiui, taip pat teis vairias išmokas, pvz., komunalini išlaid kompensacij , nemokam maitinim mokykloje ir kt. Tod l maai apmokamas darbas tampa itin nepatrauklus ir sukuriami skurdo sp stai. 82 Vyriausyb s pas i lymas sumains pasitraukimo rodikl nuo dabartini 90 % iki 60 % ir pad s spr sti skurdo sp st problem . Tai teigiamas ingsnis. Taiau jis kartu su VRP lygio padidinimu kai kurias šeimas, gaunanias maas pajamas ar iš viso j negaunanias (t. y., tas, kuri pajamos vienam nariui maesn s u 45 Lt) stumt dar blogesn pad t . Reikia tam tikr pakeitim šiai labiausiai paeidiamai grupei apsaugoti. o Aukštas kai kuri kategorini išmok dydis iškreipia elgsen . Nors pašalpos globai buvo didinamos iš da lies siekiant sumainti globos institucij vaidmen socialini paslaug programose, didel s pašalpos (4 MGL) kai kuriuos asmenis paskatino pasinaudoti šia politika. 1996- 2000 m. glob j (pašalpos gav j ) skaiius šoktel jo 93 %. Ministerijos duomenimis, b ta daug atvej , kai gimin s sivaikindavo vaikus vien tam, kad gaut pašalp . Kai kuriais atvejais glob jai nesuteikia vaikui reikiamos globos. 82 Reikia paym ti, kad tai, jog socialin s pašalpos skaiiuojamos ir skiriamos kas 3 m nesius, maina anksiau min t „ pasitraukimo rodikl “ ir šiek tiek maina paskat nedirbti. Page 174 129 Vyriausyb turi iš naujo vertinti ši pašalp dyd . Be to, gali tekti traukti papildomus kriterijus, neleidianius pašalpos gauti tiems, kurie nori tik pasinaudoti ja ir kuri pagrindinis r pestis n ra r pinimasis vaiko gerove. Geresnis steb jimas po vaikinimo irgi pad t utikrinti, kad politikos tikslas b t pasiektas. o Finansavimo tvarka negali utikrinti, kad socialin s paramos politika bus tinkamai gyvendinta. Iki 2001 m. pabaigos u daugumos socialin s paramos išmok finansavim buvo atsakingos savivaldyb s. Viena vertus, biudeto ištekliai riboti, ypa neturingose savivaldyb se, kur socialin s paramos poreikiai didiausi. Visada yra tarpusavyje konkuruojani išlaid prioritet , ir savivaldyb s yra nurodiusios, jog neturi pakankamai l š , kad vykdyt savo sipareigojimus gyvendinti šias statymais nustatytas programas. Kartu Vyriausybei (ypa SADM bei Finans ministerijai) buvo labai sunku kontroliuoti politikos ir programos gyvendinimo išlaidas vietos lygmeniu. 2002 m. pradioje vyk s politikos pakeitimas yra ingsnis teisinga kryptimi. D. N UOPELNAIS GRIND IAMO S IŠMOKOS – VALSTYBIN S PENSIJOS o Dešimtojo dešimtmeio viduryje vykdius socialinio draudimo reform , iš valstybinio socialinio draudimo programos buvo pašalintos kelios privilegijuot pensij r šys. Likusios išmokos finansuojamos iš bendrojo biudeto ir jas administruoja „Sodra“. Šios išmokos, v adinamos bendru pavadinimu „valstybin s pensijos“, savo pob diu yra nuopelnais grindiamos kategorin s išmokos, mokamos ilg laikotarp . 2000 m. valstybin s pensijos kainavo 232 mln. Lt ir sudar apytikriai 3,7 % valstyb s išlaid . Tokias pensijas gavo 10 4 000 moni . Vyriausyb pripa sta, jog d l ši pensij kyla lygyb s ir biudeto problem . Tod l, tur dama omenyje pensij reform , Vyriausyb pasi l tam tikr priemoni visoms tokioms pensijoms palaipsniui sumainti ir panaikinti. Veiklos rekomendacijos o Valstybin s pensijos kelia biudeto ir lygyb s problem . Visuomen nepatenkinta šiomis pensijomis ir laiko tokias valstyb s l šomis finansuojamas privilegijas nepagr stomis. Be to, kai valstyb s biudeto ištekliai labai riboti, b t galima suabejoti l š naudojimu šioms grup ms asmen , kurie nelaikomi nei labiausiai skurstaniais, nei paeidiamais. Tod l reformos tikslu tur t b ti mainamos šios programos išlaidos ir naikinamos nepagr stomis laikomos išmokos. SADM yra pateikusi kai kuri išsami pasi lym , kaip koreguoti tam tikras programas. Bendrieji principai ir veikimo b dai, kuriuos Vyriausyb gal t vertinti, yra šie: · pakeisti tam tikras pensijas vienu kartu išmokama suma (pvz., baigus karin tarnyb ). Tai išvaduot valstyb nuo ilgalaiki sipareigojim ir paskatint gav jus b ti aktyvius konkurencingoje darbo rinkoje; · panaikinti tam tikras pensij kategorijas (pvz., mokslinink , maitintojo netekimo ir našlaii pensijas). Labiau išvystytoje darbo rinkoje b t nustatytas konkurencingas mokslinink pajam lygis. Jei vyriausyb ir visuomen nori paskatinti tam tikr mokslin veikl , kuri nauda n ra iki galo ufiksuota rinkoje, b t veiksmingiau ir pagr siau taikyti kitas, labiau tiesiogines paramos formas (pvz., didinti tyrim finansavim ). B t ga lima sukurti profesini pensij fond , taiau jis neb t finansuojamas iš mokesi mok toj pinig ; Page 175 130 · sumainti gav j skaii a) išbraukiant dirbanius pensininkus; b) sugrietinant teis s gauti valstybin pensij kriterijus (pvz., darbo staas); c) nebemok ti valstybin s pensijos, kai asmuo pasiekia pensin ami ir pradeda gauti socialinio draudimo pensij ; · palaikyti nuosaik pensijos dyd , kad nedingt paskatos ieškotis darbo; · toliau mok ti paskirtas pensijas, taiau išlaikyti pastov nominal valstybini pensij dyd . Tai neleis did ti bendrosioms s naudoms, ir pensij lygis ilgainiui suma s; kai kurioms dabartini pensij gav j grup ms galima pasi lyti pasirinkti gauti vienu kartu sumokam išmok . E. S ANTRAUKA IR VEIKLOS REKOMENDACIJOS o stojimas ES tur t sustiprinti konkurencin spaudim Lietuvos ekonomikai ir pareikalaus t sti ekonomikos restrukt rizavim , ypa tokiuose atsiliekaniuose sektoriuose, kaip em s kis. Tokiomis s lygomis labai svarbu utikrinti, kad socialin s apsaugos politika bei pro gramos palaikyt pl tros bei integracijos proces ir gal t efektyviai spr sti socialines problemas. o Lietuvos socialin s apsaugos sistema gana plati. Per vairias socialinio draudimo ir socialin s paramos programas ji teikia param seniems mon ms, ne gali ems asmenims, bedarbiams, ligoniams, skurstantiems mon ms, Lietuvos šeimoms. Palyginti su panašiomis regione veikianiomis programomis, socialinis draudimas (pensijos ir bedarbio pašalpa) teikia gana nedideles išmokas ir pasiymi nemau perskirstymo laips niu. Bedarbio pašalpa nesukuria didel s paskatos nedirbti. Socialin s paramos programai b dinga didel kategorini išmok reikšm ir akivaizdi orientacija vaikus auginanias šeimas bei t v globos netekusius vaikus. Pajam tikrinimu pagr stos socialin s pašalpos sudaro ma visos pinigini išmok programos dal . Yra išlikusios kai kurios nuopelnais pagr stos išmokos, taiau jos atskirtos nuo valstybinio socialinio draudimo ir socialin s paramos. Per pra jusius dešimt met buvo atlikta daug pakeitim , kad socialin s apsaugos programos tapt veiksmingesn s ir prieinamesn s. o Pra jus dešimtmet iškilo ir dideli problem , rodani dabartin s politikos bei program administravimo silpnum . Valstybinio socialinio draudimo pensij srityje pastaraisiais metais su sikaup didelis deficitas, nepaisant palyginti mao pensin s išmokos dydio ir pensinio amiaus padidinimo. Ši tendencija dar labiau išryšk s veikiant konkurenciniam spaudimui stojimo ES procese ir sen jant Lietuvos gyventojams. Tai reiškia ne tik tai, k ad sistema taps finansiškai nepatvari; gerokai suma s ir pensij padengimas. Daug pagyvenusi moni ateityje liks be pensij arba gaus labai maas pensijas. Senatv s pajam apsauga taps labai rizikinga, pirmiausia kaime. o Nepaisant daugelio teigiam bedar bi pašalp programos ypatybi , jos negalima reikiamai koordinuoti su kitomis socialin s apsaugos programomis. Tod l kai kurios paeidiamos grup s, ypa ilgalaikiai bedarbiai, dabartin je sistemoje lieka neapsaugoti. o Socialin s paramos programos apvalga irgi liudija apie reikšmingas produktyvumo ir veiksmingumo problemas. Pirmiausia, bendr j ištekli paskirstymas nepakankamai orientuotas skurstanius gyventojus. Kategorin s išmokos, kurioms tenka daugiausia išlaid , negali pasiekti skurdiausi gyventoj . Antra, pajam tikrinimo riba socialinei pašalpai gauti labai ema, ir didel skurstani gyventoj dalis netenka teis s j gauti. Treia, netgi esant tokiai emai skurdo ribai, pašalpos, grindiamos pajam tikrinimu, pasiekia tik ma dal tikslini gyventoj , keniani nuo labai didel s ne traukimo paklaidos. Ketvirta, dabartin pajam tikrinimu pagr stos socialin s pašalpos Page 176 131 strukt ra pasiymi aukštu pasitraukimo rodikliu, tod l maai apmokamas darbas tampa itin nepatrauklus ir sukuriami skurdo sp st ai. o Lietuvos Vyriausyb , siekdama spr sti šias problemas, aktyviai diskutavo politikos klausimais ir pareng pasi lymus d l reformos beveik visais socialin s apsaugos program aspektais. Dabartiniame pasi lyme raginama reformuoti pensij program vedant daugiapakop pensij sistem ir sukuriant savanoriškai finansuojamas individualias pensij s skaitas. Si lyta pertvarkyti bedarbio pašalp program . Pinigini išmok statymo projekte si loma padidinti pajam tikrinimo rib ir sumainti pašalpos dyd . Kartu su si lymais reformuoti pašalpos strukt r si loma keisti administravim siekiant didinti efektyvum . Si lomi pakeitimai apima socialinio draudimo finansinio valdymo keitim : b t keiiama aktyvi darbo rinkos program finansavimo tvarka ir tobulinamas pa jam bei turto deklaravimas, siekiant geriau surinkti mokesius bei mokas. Kai kurie pasi lymai jau gyvendinti. o Tai, kad aktyviai siekiama reform , rodo, jog Vyriausyb gerai supranta socialin s apsaugos problemas. Dauguma pasi lym yra ingsniai teisin ga kryptimi. Socialin s apsaugos program reforma tur t b ti siekiama: i) didinti program tikslingum , kad riboti ištekliai pasiekt tuos gav jus, kuriems j reikia, ir pad t labiausiai paeidiamai Lietuvos visuomen s daliai; ii) didinti veiklos efektyvum stiprinant pozityvi elgsen ir prisidedant prie ekonomikos restrukt rizavimo bei produktyvumo didinimo; iii) utikrinti ilgalaik finansin programos gyvybingum . o Pensij srityje daugiapakop s pensij sistemos diegimas ir pl tra bei tolesn nekaupi am j pensij reforma padidins pensij padengim ir pakankamum , taiau, kad jauni darbuotojai b t suinteresuoti apsir pinti pensijomis, reikia dar daugiau. Kad padid t paskatos dalyvauti, reformos metu reikia pakoreguoti pensini išmok parametrus nekau piam j pensij komponente. Sudarius galimyb skirti iki 5 % socialinio draudimo mok savarankiškai finansuojam pensij komponent , sustipr s ryšys tarp asmens mokos ir pensijos, mon s bus paskatinti aktyviai tvarkyti savo pensines pajamas. o Bedarbi pašalp srityje Vyriausyb s pasi lymas kurti tradicin nedarbo draudimo program gali neatitikti Lietuvos poreiki šiame pl tros etape. Si loma pašalpos strukt ra nebus stipri paskata dirbti ir sumains sistemos geb jim perskirstyti išteklius skurstantiem s gyventojams. Veriau reik t išlaikyti dabartin bedarbi pašalp strukt r , taiau sustiprinti ryš su socialin s paramos programomis sprendiant ilgalaikio nedarbo ir art jani prie pensinio amiaus asmen nedarbo problemas. o Kad socialin s paramos programa b t tikslingiau orientuota, Vyriausyb turi sumainti kategorines išmokas ir perskirstyti išteklius geriau administruojamas programas, pagal kurias nustatomos nuo pajam priklausanios pašalpos. Taikant dabartines tokias programas, reikia palaipsn iui pereiti nuo kompensavimo u komunalines paslaugas prie socialini pašalp . Jei leis biudeto galimyb s, reikia pakeisti pajam lygio, nuo kurio skaiiuojamos pašalpos, rib , siekiant, kad pašalpas gaut skurdiausi nam kiai. Taip pat reikia stengtis, kad teis s pašalpas neturintys asmenys b t išbraukti iš pašalpas gaunani tarpo – tai galima padaryti suk rus geresn pajam ir (arba) turto vertinimo mechanizm bei sustiprinus geb jimus patikrinti pajamas ir (arba) turt . Kaip vien iš reikalavim savaiminei atrankai galima traukti viešuosius darbus. o Siekdama panaudoti ribotus biudeto išteklius taip, kad jie pasiekt labiausiai skurstanius, ir padidinti socialini program teisingum , Vyriausyb turi palaipsniui Page 177 132 mainti ir naikinti privilegijas, šiuo metu teikiamas valstybini pensij forma. Reikia panaikinti kai kurias kategorijas. Toms kategorijoms moni , kurioms, Lietuvos visuomen s nuomone, gali b ti skirta valstyb s parama, u tarnybos nuopelnus veiksmingiau b t skirti vienu mok jimu išmokam pašalp , o ne iki gyvos galvos mok ti pensijas. Kartu reikia skatinti gyventojus tapti aktyviais darbo rinkos nariais. Page 178 133 L ITERAT RA Abernathy, F., J. Dunlop, J. Hammond ir David Weil. 1999. Dygsnis laike. Sunki prekyba ir gamybos transformavimas. Drab ui ir tekstil s pramon s pamokos. Oxford University Press: New York and Oxford. Abraham, Katharine G., ir Lawrence F. Katz (1986), „Cikliškas nedarbas: sektoriaus permainos ar bendro pob dio sutrikimai? “ Journal of Political Economy , 94(3), 507-522. Ai tken, Brian J. ir Ann E. Harrison. 1999. „Ar vidaus firmoms naudingos tiesiogin s usienio investicijos? Venesuelos duomenys“. American Economic Review. 89(3): 605-618. Bell, Una- Louise (2001). Darbo j gos perskirstymas pereinamuoju laikotarpiu: Lenkijos a tvejis. ZEW Discussion Paper No. 01-38. Bernard, Andrew B. ir J. Bradford Jensen. 1999. „Išskirtin eksportuojani firm veikla: prieastis, pasekm ar ir viena, ir kita? “. Journal of International Economics. 47:1-25. Bernard, Andrew B. ir J. Bradford Je nsen. 2001. „Kod l kai kurios firmos eksportuoja? “. NBER Working Paper No. 8349. Bertola, Giuseppe, Francine D. Blau ir Lawrence M. Kahn (2001). Lyginamoji darbo rinkos rezultat analiz : ilgamei tarptautini duomen pamokos JAV. NBER Working Paper No. 8526. Blanchard, Oliver (2000). Nedarbo ekonomika. Šokas, institucijos ir s veika. Lionel Robbins Lectures, London School of Economics, October. Blomstrom, Magnus ir Edward Wolff. 1994. „Daugianacionalin s korporacijos ir produktyvumo konvergencija Meksikoje”, kn.: Baumol, William J., Nelson, Richard R., Wolff, Edward N., eds. Produktyvumo konvergencija: tarpvalstybin s studijos ir istoriniai duomenys. 263-84. Blomstrom, Magnus ir Ari Kokko. 1997. „Kaip usienio investicijos veikia jas priimanias šalis“. Policy Research Working Paper 1745. World Bank, Washington D. C. Boeri, Tito (1998). „Darbo rinkos srautai vykstant strukt riniams pokyiams“ kn.: Simon Commander (ed.), moni restrukt rizavimas ir nedarbas per jimo modeliuose. The World Bank, Washington, D. C. Boeri, Tito and Katherine Terrell (2001). Darbo j gos perskirstymo pereinamuoju laikotarpiu determinant s. William Davidson Working Paper No. 384. Boeri, Tito, Giuseppe Nicoletti ir Stefano Scarpetta (2000). Reguliavimas ir darbo rinkos veikla. Centre for Economic Policy Research, DP No. 2420. Clerides, Sofronis K., Saul Lach ir James R. Tybout. 1998. „Ar mokymasis eksportuojant svarbus? Mikrodinaminiai Kolumbijos, Meksikos ir Maroko duomenys“. Quarterly Journal of Economics. Davis, S. ir J. Haltiwang er J. (1990). „Bendrasis darbo viet k rimas ir naikinimas: mikroekonominiai duomenys ir makroekonomin s pasekm s“. NBER Macroeconomic Annual 5, pp. 123-168. Page 179 134 Di Tella, Rafael ir Robert MacCulloch (1998). Darbo rinkos lankstumo pasekm s: aptarimas remiantis tyrimo duomenimis. Djankov, Simeon, Rafael La Porta, Florencio Lopez-de-Silanes ir Andrei Shleifer. 2000. „ At jimo rink reguliavimas“. NBER Working Paper No. 7892. Djankov, Simeon ir Bernard Hoekman. 2000. „Usienio investicijos ir našumo augimas ekij os mon se“. World Bank Economic Review, 14(1): 49-64. Evenett, Simon. J. ir Alexandru Voicu. 2001. „Laim toj atranka ar j k rimas? Dar kart apie TUI naud ekijos Respublikoje“. The World Bank. Garibaldi, Pietro ir Paolo Mauro(1999). „Darbo viet k rim o dekonstrukcija“. IMF Working Paper WP/99/109. Garibaldi, Pietro, Jozef Konings ir Christopher Pissaridies (1996). „Bendrasis darbo viet perskirstymas ir darbo rinkos politika“, kn.: D. J. Snower ir G. De la Dehesa. Nedarbo politika: vyriausyb s pasirinkimo galimyb s darbo rinkos atvilgiu. Cambridge, Cambridge University Press. Garibaldi, Pietro, Mattia Makovec ir Gabriela Stoyanova (2001). Nuo pereinamojo laikotarpio iki stojimo ES. Bulgarijos darbo rinka dešimtajame dešimtmetyje. World Bank Technica l Paper No. 494, Washington, D. C. GUS (Centrinis statistikos biuras). 1999. „Dzialalnosc Gospodarcza Spolek z Udzialem Kapitalu Zagranicznego w 1998 Roku“ (Usienio kapitalo moni veikla 1998 m.). GUS: Warsaw. Haddad, Mona ir Ann Harrison. 1993. „Ar ties iogin s usienio investicijos turi teigiam poveik ? Maroko aptarimo duomenys“. Journal of Development Economics. 42(1): 51-74. IMF (2001). Darbo rinkos šalyse kandidat se ES, kuri valiuta susieta su tvirta valiuta: Baltijos valstyb s ir Bulgarija. IMF Country Report No. 01/100, Washington, D. C. Jakštas, V., S. Jasinskait ir M. Maciulevii t . 2001. „Eksportuotoj poi ris eksporto pl tros ir skatinimo perspektyvas“. The Survey of the Lithuanian Economy May 2001. No. 1, pp. 59-72. Kaminski, Bartlomiej ir Francis Ng. 2001. „Prekybos ir gamybos fragmentacija: Vidurio Europos šalys ES gamybos ir rinkodaros tinkluose”. The World Bank Policy Research Working Paper no. 2611. Washington, D. C. Kaminski, Bartlomiej ir M. Riboud. 2000. „Usienio investicijos, per jimas ir konkurencingumas: Vengrijos duomenys“. World Bank Technical Paper No. 453. ECA-PREM, Management Series , The World Bank, Washington D. C. Kaminski, Bartlomiej ir Beata K. Smarzynska. 2001. „Integravimasis globalinius gamybos ir paskirstymo tinklus per TUI: Lenkijos atvejis“. Post-Communist Economies . Vol. 13, No. 3, pp. 265-288. Kraay, Aart, Soloaga Isidro ir James Tybout. 2000. „Produkt kokyb , gamybos efektyvumas ir tarptautin technologij sklaida: gamybos duomenimis pagr sto aptarimo duom enys“. The World Bank. Mimeo. Page 180 135 Lilien, David M. (1982). „Sektori permainos ir ciklinis nedarbas“. Journal of Political Economy ,“ 90(40, 777-793. OECD (1994). Darbo viet tyrimas. Paris. OECD (1996). Uimtumo perspektyva. Paris. OECD (1997). Uimtumo perspe ktyva. Paris. Ozaki, Muneto (1999). Derybos d l lankstumo. Socialini partneri ir valstyb s vaidmuo. ILO, Geneva. Roberts, Mark J. ir James Tybout. 1997. „Sprendimas eksportuoti Kolumbijoje: empirinis at jimo rink modelis“. American Economic Review. Vol. 87, No. 4, pp. 545-564. Rodogno, Davide (2002). „Lietuvos verslo aplinka: valstybinio ir privataus sektoriaus s sajos; s veikos ir pl tros bei modernizavimo barjerai“, pamatinis darbas leidiniui Lietuva: šalies ekonominis memorandumas. World Bank, Washington D. C. Rutkowski, Jan (1998). Gerov ir darbo rinka Lenkijoje. Rutkowski, Jan (1999). Darbo rinkos ir skurdas Bulgarijoje. Rutkowski, Jan (2001). Darbo pajam nelygyb Vidurio Europos pereinamosios ekonomikos šalyse. Dešimtojo dešimtmeio tendencijos ir modeliai. Social Protection Discussion Paper No. 0117. The World Bank, Washington, D. C. Smarzynska, Beata K. 2000. „Pirmavimas technologij srityje ir usienio investuotoj pasirinktas at jimo b das“. World Bank Policy Research Paper No. 2314. Tybout, James R. 2001. „ moni ir firm lygmens duomenys apie „naujosios“ prekybos teorijas“, kn.: James Harrigan, ed. Tarptautin s ekonomikos inynas. Basil-Blackwell. Rengiamasi išleisti. World Bank (2001a). Nuo pereinamojo laikotarpio iki stojimo ES. Bulgarij os darbo rinka dešimtajame dešimtmetyje. World Bank Technical Paper No. 494, Washington, D. C. World Bank (2001b). Lenkijos darbo rinka. Darbo viet k rimo problema. A World Bank Country Study, Washington, D. C. World Bank (2001c). Slovakijos Respublika: s kurdo, uimtumo ir darbo rinkos studija. Washington, D. C. World Bank. 1999. „ Privataus sektoriaus pl tra: pastarojo meto pokyiai ir juntami suvarymai “ . Lietuva: ekonomin s s km s galimyb . Vol. 2. The World Bank: Washington D. C. World Bank. 1999a. „ Pr ivataus sektoriaus pl tra: mokesi administravimas “ . Lietuva: ekonomin s s km s galimyb . Vol. 2. The World Bank: Washington D. C. World Bank. 2000. Kova su korupcija pereinamuoju laikotarpiu. The World Bank: Washington D. C. World Bank. 2002. Per jimas: pirmieji dešimt met . The World Bank: Washington D. C. Page 181 136